Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Milvydaitės ir Žano Kubecko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S., atstovaujamo advokato padėjėjos Lolitos Tarasevičiūtės, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. S. (toliau – pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 25S239690 (toliau – sprendimas), kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikė atsakovui prašymą, kuriame prašė išbraukti įspėjimą iš SIS sistemos, suėjus atsakovo nustatytam terminui, t. y. 2025-09-30, taip pat sutrumpinti nustatytą terminą. 2025-11-06 atsakovas priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė atsisakyti tenkinti pareiškėjo prašymą, nes nenustatyta, kad nebeliko SIS reglamente nurodyto pagrindo taikyti perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nenustatyta, kad asmuo turi (gavo) vienos iš Šengeno valstybių narių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą. Taip pat skundžiamame sprendime nurodoma, kad 2025-06-03 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 133 str. 7 d., SIS reglamento 39 str. 4 d., NAS taisyklių 21 p., priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pratęsti asmens duomenų saugojimo SIS terminą iki 2030-06-02. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu sprendimu, todėl prašo jį panaikinti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Skundžiamame sprendime atsakovas pratęsė įspėjimą į SIS sistemą remiantis teisės norma, kuri reglamentuoja draudimo atvykti į Lietuvą, tačiau ne į ES. Skundžiamame sprendime remiamasi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 21 p. Pagal atsakovo sprendime nurodomą formuluotę iš esmės nėra aišku, kokiu tikslu yra pratęsiamas asmens duomenų saugojimo SIS terminas iki 2030-06-02, ar toks pratęsimas taip pat reiškia ir draudimo atvykti į ES pratęsimą. Jeigu atsakovas pakartotinai nusprendė pratęsti pareiškėjui terminą draudimui atvykti į ES iki 2030-06-02, nėra abejonių, kad toks sprendimas nėra teisėtas, kadangi atsakovas nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant pradinį 2022-10-01 sprendimą Nr. 24S133558, kuriuo pareiškėjui nuspręsta uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022-10-01 iki 2032-09-30. Kartu nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2022-10-01 iki 2025-09-30. Susidaro situacija, kai pareiškėjas baudžiamas du kartus už ta patį, t. y. pareiškėjui taikoma dviguba atsakomybė, kuri teisinėje valstybėje yra negalima. Pareiškėjas mano, jog Lietuvos valstybės institucijos tiesiog siekia susidoroti su pareiškėju. Skundžiamame sprendime teigiama, kad pareiškėjas kelią grėsmę Lietuvai, kadangi jis palaiko radikalias islamo idėjas, teikė melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. VSD pateikė išvadą, kad asmens buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas dalyvauja darant nusikalstamas veikas, jis kaltinamas sunkių nusikaltimų padarymų, t. y. terorizmu, neteisėtu žmonių gabenimu ir kt., tačiau pareiškėjas iki šiol nėra nuteistas, jam net nėra pateikti jokie kaltinimai. Įvertinus viso skundžiamo sprendimo turinį, galima teigti, kad iš jo nėra aišku, ką atsakovas nusprendė, t. y. ar skundžiamu sprendimu yra pratęsiamas draudimo atvykti į ES terminas, arba tai yra tik formalus sprendimas dėl duomenų saugojimo pratęsimo. Jeigu skundžiamu sprendimu pareiškėjui yra pratęsiamas terminas draudimui atvykti į ES, toks sprendimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad būtina pratęsti jau anksčiau nustatytą draudimą atvykti į ES. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Pareiškėjas nurodo, kad SIS reglamento 24 straipsnis nustato perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas - kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, perspėjimas įvedamas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. SIS reglamento 21 straipsnis įtvirtina, kad prieš pateikdama perspėjimą valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. LVAT savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo (buvimo) Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais, jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui galimybė. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad atsakovas peržengė savo diskrecijos ribas, viršijo savo įgaliojimus, priimdamas skundžiamą sprendimą, todėl jis turi būti panaikintas.

Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 2025-10-07 Migracijos departamentas gavo pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas nurodė, kad 2023-01-28 jis išvyko iš Lietuvos į Pakistaną laikydamasis sprendimo, kadangi, pasak pareiškėjo, pagal sprendimą draudimas atvykti jau pasibaigė 2025-09-30, prašo, kad jo duomenys būtų pašalinti iš SIS, pasibaigus šiam draudimui, taip pat, jei įmanoma, prašo apsvarstyti galimybę anksčiau panaikinti atvykimo apribojimą, nes jis įvykdė reikalavimą, elgėsi nepriekaištingai ir nekėlė pavojaus viešajai tvarkai ar saugumui. Nagrinėjant prašymą nustatyta, kad 2022-09-29 Migracijos departamentas gavo Valstybės saugumo departamento (toliau - VSD) 2022-09-29 raštu Nr. 19-886S (gauta informacija įslaptinta įstatymų nustatyta tvarka) pateiktą informaciją apie pareiškėją, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. VSD pateikė išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui. 2022-10-01 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - Įstatymas) 133 str. 5 d. (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui) ir Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 p. (šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui nustatomas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis), priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 120 mėnesių (10 metų) ir įtraukti į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). 2025-10-17 Migracijos departamentas, vadovaudamasis NAS taisyklių 30 p., kreipėsi į VSD, t. y. valstybės instituciją, pateikusią siūlymą asmeniui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką, prašydamas pateikti savo motyvuotą nuomonę dėl gauto asmens prašymo. Gautame VSD 2025-10-23 atsakyme nurodyta, kad, atsižvelgdamas į šiandieninę geopolitinę situaciją, VSD vertina, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl, vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 5 d., prašo palikti asmenį Nacionaliniame sąraše ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgdamas į pareiškėjo keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, siūlo palikti perspėjimą apie asmenį SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis, ir nesutrumpinti laikotarpio.

Atsakovas pažymėjo, jog pagal tuo metu galiojančias NAS taisyklių nuostatas SIS perspėjimai dėl draudimo atvykti ir apsigyventi buvo nustatomi trims metams su galimybe jį pratęsti ne ilgiau kaip 3 metams ir ne ilgiau kaip iki draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino pabaigos. 2025-06-03 Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 7 d., SIS reglamento 39 str. 4 d., NAS taisyklių 21 p., priėmė sprendimą Nr. 25S128901, kuriuo nusprendė pratęsti pareiškėjo duomenų saugojimo SIS terminą iki 2030-06-02. Šis sprendimas buvo išsiųstas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą ir šioje byloje nėra skundžiamas. Pareiškėjo atžvilgiu įtraukto SIS perspėjimo galiojimo laikotarpis buvo pratęstas remiantis NAS taisyklių 21 punktu. Šis punktas numato, jog duomenų saugojimo SIS terminas Migracijos departamento sprendimu gali būti pratęstas jeigu tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas šis perspėjimas, neišnyko ir duomenų saugojimo SIS terminas turi būti pratęstas. 2025-05-30 Migracijos departamentas gavo VSD 2025-05-29 raštu Nr. 18-6144 pateiktą informaciją apie asmenį. VSD patvirtina, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišnyko, todėl tikslinga pratęsti perspėjimo dėl asmens draudimo atvykti ir apsigyventi duomenų saugojimo SIS terminą 5 metams (60 mėnesių). Įvertinus aplinkybes, dėl kurių užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, į rašte Nr. 18-6144 pateiktą informaciją, nustatyta, kad tikslinga pratęsti asmens duomenų saugojimo SIS terminą nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metams, t. y. SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi yra pratęsiamas 5 metams. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, nenustatė NAS taisyklių 32 p. nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant, priimamas sprendimas atšaukti įtrauktą į SIS perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Nėra duomenų, kad asmuo turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą, taip pat nustatyta, kad asmuo laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui. SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi neatšaukiamas SIS, siekiant užtikrinti saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 25S1239690, kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui M. S. atvykti ir apsigyventi, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 1 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 22S133558, kuriuo pareiškėjui M. S. uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių (10 metų) nuo sprendimo priėmimo dienos ir nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus). Šis Migracijos departamento sprendimas pareiškėjo buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Migracijos departamentas, gavęs Valstybės saugumo departamento 2025 m. gegužės 29 d. raštu pateiktą informaciją apie asmenį M. S., 2025 m. birželio 3 d. sprendimu pratęsė duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminą iki 2030-06-02, nes atlikus išsamų tyrimą ir įvertinus aplinkybes, dėl kurių asmeniui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, nustatyta, jog tikslai, kuriems pasiekti buvo įvestas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, neišnyko. Šis Migracijos departamento sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas tą pačią dieną per MIGRIS, jis nebuvo pareiškėjo apskųstas ir yra galiojantis.

2025 m. spalio 7 d. Migracijos departamentas gavo pareiškėjo elektroniniu paštu pateiktą prašymą atšaukti perspėjimą SIS dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2023 m. sausio 28 d. jis išvyko iš Lietuvos ir grįžo į Pakistaną, pagal sprendimą draudimas atvykti baigėsi 2025 m. rugsėjo 30 d., todėl prašo išbraukti jo duomenis iš Šengeno informacinės sistemos, taip pat apsvarstyti galimybę anksčiau atšaukti jo atvykimo apribojimą, nes įrodė, kad pilnai laikosi reikalavimų, gerai elgėsi ir nekėlė jokios grėsmės viešajai tvarkai ir saugumui.

Migracijos departamentas 2025 m. spalio 16 d. raštu kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydamas pateikti motyvuotą nuomonę dėl gauto prašymo. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2025 m. spalio 23 d. raštu Nr. 18-11741 Migracijos departamentui atsakė, kad atsižvelgiant į šiandieninę geopolitinę situaciją VSD vertina, jog Pakistano piliečio M. S. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl prašo palikti šį asmenį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąraše ir nesutrumpinti draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką termino. Taip pat, atsižvelgiant į M. S. keliamos grėsmės rimtumą bei pobūdį, siūlo palikti perspėjimą Šengeno informacinėje sistemoje dėl jo draudimo atvykti ir apsigyventi Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kurios laikomos Šengeno acquis, ir nesutrumpinti nurodyto laikotarpio.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nenustatęs Taisyklių 32 punkte nurodyto teisinio pagrindo, kuriam esant priimamas sprendimas atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat konstatavęs, kad asmuo laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimu atsisakė atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui M. S. atvykti ir apsigyventi.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) (redakcija, galiojanti nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2026 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintos Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), ir Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka, patvirtinta Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).

UTPĮ 133 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įstatymo 133 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pagal Taisyklių 32 punktą sprendimas atšaukti perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį priimamas šiai atvejais: jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba nacionalinę vizą arba jeigu šis jau turi vienos iš Šengeno valstybių išduotą galiojantį leidimą gyventi arba nacionalinę vizą (32.1.); jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C.SIS, išbraukiami iš sąrašo (32.2.); jeigu užsienietis, dėl kurio paskelbtas įspėjimas C.SIS, arba Taisyklių 9 punkte nurodyta valstybės institucija ar įstaiga pateikia motyvuotą prašymą sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmusiai įstaigai ir ji nustato, kad nebeliko SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnyje ar SIS reglamento 24 arba 25 straipsnyje nurodyto pagrindo taikyti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo į Šengeno erdvę, tačiau išlieka pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką (32.3.).

Kriterijų vertinimo tvarkos 49 punktas numato, kad priimant sprendimą sutrumpinti draudimo atvykti, nustatytą pagal vieną iš Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytų pagrindų, laikotarpį ar išbraukti iš Nacionalinio sąrašo duomenis apie užsienietį, kuriam uždrausta atvykti Įstatymo 133 straipsnio 1, 2, 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į: motyvuotame rašytiniame užsieniečio prašyme išbraukti duomenis apie jį iš Nacionalinio sąrašo ar motyvuotame rašytiniame valstybės institucijos arba įstaigos siūlyme išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nacionalinio sąrašo nurodytą priežastį ir motyvus, dėl kurių užsieniečio duomenys turėtų būti išbraukti iš Nacionalinio sąrašo, taip pat kitas nurodytas aplinkybes (49.1.); draudimo atvykti pagrindą ir aplinkybes, kurios buvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti (49.2.); valstybės institucijos ar įstaigos, Departamentui pateikusios siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti (jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu), nuomonę ir / ar informaciją, gautą pagal Taisyklių 17 punktą (49.3.); aplinkybes, kurios turi būti vertinamos Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka (49.4.).

Kriterijų vertinimo tvarkos 50 punkte nurodyta, kad jeigu paaiškėja Tvarkos II skyriuje nurodytos aplinkybės (buvusios sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti priėmimo metu arba naujai atsiradusios), kurios nebuvo vertinamos priimant sprendimą uždrausti atvykti, tai Tvarkos II skyriuje nustatyta tvarka pakartotinai svarstomas draudimo atvykti laikotarpio nustatymo klausimas ir priimamas vienas iš šių sprendimų: nesutrumpinti draudimo atvykti laikotarpio ar neišbraukti užsieniečio duomenų iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas toks pat draudimo atvykti laikotarpis, koks jau yra nustatytas (50.1.); sutrumpinti draudimo atvykti laikotarpį, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes, nustatomas trumpesnis draudimo užsieniečiui atvykti laikotarpis, nei jau nustatytas, ir jis dar nėra pasibaigęs (jau nustatytas draudimo atvykti laikotarpis sutrumpinamas iki naujai nustatytojo) (50.2.); išbraukti duomenis apie užsienietį iš Nepageidaujamų asmenų sąrašo, jeigu, įvertinus naujai paaiškėjusias aplinkybes nustatoma, kad išnyko pagrindas drausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu sprendimas uždrausti atvykti buvo priimtas Įstatymo 133 straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytu pagrindu.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo ir atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nes jokia kita Šengeno valstybė pareiškėjui nėra išdavusi leidimo gyventi arba nacionalinės vizos, duomenys apie pareiškėją nėra išbraukti iš nacionalinio sąrašo, nėra jokių kitų Taisyklių 32 punkte numatytų sąlygų. Priimant 2022 m. spalio 1 d. sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, buvo vertinami VSD pateikti duomenys, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat atsižvelgus į jo keliamos grėsmės rimtumą ir pobūdį, pateiktas prašymas įtraukti perspėjimą į SIS informacinę sistemą. Skundžiamame sprendime Migracijos departamentas pažymėjo, kad buvo gauta informacija, jog pareiškėjas išpažįsta radikalias islamo idėjas, teikia melagingą informaciją apie savo praeities faktus, palaiko organizaciją, susijusią su ekstremistinėmis ir teroristinėmis veiklomis, bei organizuoja asmenų, kilusių iš aukšto terorizmo rizikos trečiųjų šalių, atvykimą į Lietuvą fiktyviais pagrindais, padėdamas jiems nuslėpti tikruosius atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslus. Priimant skundžiamą 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimą, Migracijos departamentas atsižvelgė į VSD pateiktą informaciją, kad nustatytos aplinkybės nepasikeitė, pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, todėl siūloma palikti perspėjimą apie M. S. Šengeno informacinėje sistemoje netrumpinant nustatyto laikotarpio.

Šioje byloje yra skundžiamas Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakyta atšaukti į SIS įtrauktą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, esant įsiteisėjusiems sprendimams dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų (2022 m. spalio 1 d. sprendimas Nr. 22S133558) ir pratęsti duomenų saugojimo Šengeno informacinėje sistemoje terminą iki 2030-06-02 (2025 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. 25S128901). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo kreipimasis (prašymas) į Migracijos departamentą pagal specialią tvarką, kuri numato galimybę pasikeitus aplinkybėms prašyti atšaukti draudimą ir / ar SIS perspėjimą, neturėtų būti suprantamas kaip departamento pareiga iš naujo vertinti visą situaciją, tačiau atskira tokio prašymo nagrinėjimo tvarka suponuoja, kad departamentas turėtų priimti individualizuotą sprendimą ir motyvuotai nuspręsti dėl to, ar yra / nėra pagrindas tokį pareiškėjo prašymą tenkinti (LVAT 2025-10-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2631-602/2025).

Teismo vertinimu, ginčijamo atsakovo sprendimo turinys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai atitiko Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintą imperatyvą. Skundžiamas sprendimas priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, sprendimas atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai, administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmetamas, todėl jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. lapkričio 6 d. sprendimo Nr. 25S1239690, kuriuo atsisakyta atšaukti į Šengeno informacinę sistemą įtrauktą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui M. S. atvykti ir apsigyventi, atmesti.

Sprendimas per 14 (keturiolika) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.