Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2012-10-10 · Civilinė byla Nr. 2-564-776/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-10
Bylos Nr.
2-564-776/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Ieškovas
E. N.
Atsakovas
UAB „P.“
Civilinė byla Nr. 2-564-776/2012Procesinio sprendimo kategorijos 11.; 14.; 16.7.; 16.8.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 10d. Šiauliai
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas Erminijus Baziulis,sekretoriaujant Svetlanai Anusevičienei,dalyvaujant ieškovui E. N.,dalyvaujant ieškovo atstovei profesinės sąjungos „Sandrauga“ narei teisininkei Ž. Č.,dalyvaujant atsakovo UAB „P.“ direktoriui K. C.,dalyvaujant atsakovo atstovui advokato padėjėjui S. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. N. ieškinį atsakovui UAB „P.“, dėl įsakymų pripažinimo diskriminaciniais ir jų panaikinimo, negautų pajamų ir neturtinės žalos priteisimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas ir jos atstovė prašo tenkinti patikslintą ieškinį ir prašo UAB „P.“ direktoriaus 2012-01-11 įsakymą Nr. Į-12-01 pripažinti neteisėtu, diskriminaciniu ir jį panaikinti; priteisti iš atsakovo negautas pajamas 5 481 litus bei 5 % procesinių palūkanų - 41,30 litus; UAB „P.“ direktoriaus 2012-02-07 įsakymą Nr. Į-12-05 pripažinti neteisėtu, diskriminaciniu ir jį panaikinti; pavesti atsakovui skubiai grąžinti neteisėtai išskaitytą sumą 826,11 litus; priteisti iš atsakovo 2 000 litų neturtinę žalą; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovas UAB „P.“ dirba nuo 2005-06-03. 2012-01-25 ieškovas gavo UAB „P.“ direktoriaus reikalavimą Nr. R-12-01, kuriuo buvo informuotas, jog dėl tariamai viršytos kuro normos bei dirbtų viršvalandžių, jo atžvilgiu pradėtas pareiginis patikrinimas. Reikalavime darbdavys, neturėdamas teisinio pagrindo, jį nušalino nuo darbo, t.y. uždraudė vykti į komandiruotes. Darbdavys pareikalavo raštiško paaiškinimo dėl atliekamo pareiginio patikrinimo, kurį ieškovas pateikė nedelsiant, todėl galėjo išvykti į 2012-01-27 numatytą komandiruotę ir pareiginio patikrinimo atlikimas nesudarė tam kliūčių, juolab kad kiti vairuotojai į komandiruotę išvyko. Ieškovas atsakovui pateikė paaiškinimą, kad darbo drausmės dėl savo kaltės nepažeidė, o yra diskriminuojamas dėl savo socialinės padėties, kadangi yra profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „P.“ pirmininkas ir dėl to darbdavys jam vienam taiko išskirtines sąlygas. Į komandiruotę ieškovas buvo tik 2012-02-24, todėl jo negautos pajamos dėl diskriminuojančių darbdavio veiksmų, neteisėto nušalinimo nuo 2012-01-27 yra 5 481 Lt (203 Lt komandiruotpinigių per dieną). UAB „P.“ 2012-02-07 direktoriaus įsakymu Nr. Į-12-05 pareiginis patikrinimas ieškovo atžvilgiu buvo pabaigtas, už visą pareiginio patikrinimo atlikimo laiką jam buvo išmokėtas vidutinis darbo užmokestis, ieškovo atžvilgiu nutarta taikyti materialinę atsakomybę 1626 Lt sumai dėl tariamai padarytos žalos, minėtą sumą išskaitant iš atlyginimo. Nors atsakovas (darbdavys) su ieškovu sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, ieškovas su tokiu išskaitymu nesutinka, kadangi darbdavys neįrodė, jog kuro normos buvo viršytos dėl ieškovo kaltės, todėl padaryti išskaitymai iš atlyginimo 826,11 litų sumai yra neteisėti. Ieškovas taip pat nurodė, jog dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes negaunant pajamų negalėjo tenkinti savo poreikių, bendrauti su draugais ir artimaisiais, buvo apribota galimybė keliauti, darbdavys ieškovą pažemino kitų kolegų tarpe, žymiai sumenkino ieškovo kaip profesinės sąjungos lyderio autoritetą, tuo siekė įbauginti kitus dirbančiuosius, ieškovas dėl neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus, negalėdamas vykti į komandiruotę, patyrė dvasinius pergyvenimus, tapo jautrus, sutriko miegas. Pinigine išraiška neturtinę žalą jis vertina 2 000 Lt sumai, tačiau galutinį jos dydį nustatyti palieka teismui.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovas prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2012-01-11 UAB „P.“ direktoriaus įsakymu Nr. Į-12-01 pradėtas ieškovo kaip įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginis patikrinimas dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų - neefektyvaus įmonės materialinių išteklių naudojimo bei galimo piktnaudžiavimo automatizuota papildomai komandiruotės metu atliekamų darbų apskaitos sistema. Patikrinimo laikotarpiui, iki bus išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, ieškovui neleista vykti į komandiruotes, siekiant užkirsti kelią tolesniam įmonės materialinių išteklių eikvojimui bei ydingam papildomai atliekamo darbo laiko fiksavimui. Patikrinimas pradėtas dėl to, jog komandiruotės pagal UAB „P.“ direktoriaus K. C. įsakymą Nr. 11-222K metu užfiksuota įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus E. N. vairuoto vilkiko valst.Nr. (duomenys neskelbtini) kuro norma siekė net 37 litrus kuro 100 kilometrų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 „Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos“, UAB „P.“ apskaičiavo kuro normą įmonės vilkikams su tentu dengtomis priekabomis (31,5 litro 100 km) bei vilkikams su priekabomis-šaldytuvais (32,5 litro 100 km). Vadovaujantis šiais skaičiavimais, 2011-07-01 UAB „P.“ direktorius išleido įsakymą Nr. 11-06 „Dėl kuro taupymo, efektyvaus važiavimo laiko panaudojimo ir kt. darbo organizavimo priemonių“, kuriuo įtvirtinta įmonėje naudojama kuro norma, maksimalus leistinas važiavimo greitis ir kt. darbo organizavimo priemonės. Su šiuo įsakymu vairuotojas-ekspeditorius E. N. susipažino ir jį pasirašė. Pagal aukščiau minėtą susisiekimo ministro įsakymą kuro norma žiemos metu E. N. vairuotam automobiliui su tentu dengta priekaba buvo padidinta 5 procentais, atsižvelgiant į tai, kad vilkiku buvo važinėjama Vakarų Europos teritorijoje. Padidinta žiemos metu kuro norma yra 34,5 litro 100 km. Ši kuro norma E. N. buvo viršyta 2,5 litro kuro 100 kilometrų, todėl įmonė patyrė 428 litrų kuro materialinių vertybių trūkumą (LR DK 253 str. 2 p., 255 str. 3 p.). Kadangi įmonė kurą perka už 3,80 Lt už vieną litrą, įmonei padarytas 1626 Lt nuostolis. 2012-02-07 priimtas UAB „P.“ direktoriaus įsakymas dėl darbuotojo E. N. pareiginio patikrinimo užbaigimo, kuriuo darbuotojui pritaikyta materialinė atsakomybė bei nutarta vairuotoją išleisti į komandiruotę nuo 2012-02-17. 2012-02-17 į komandiruotę nebuvo išsiųstas nei vienas iš UAB „P.“ vairuotojų dėl įvykusių aplinkybių, kurių įmonė iš anksto numatyti negalėjo, nes vykstant į eilinę komandiruotę, 2012-02-10 Lietuvoje, netoli Kauno ir 2012-02-11 Vokietijoje, sugedo abu įmonės mikroautobusai „Mercedes-Benz“, kuriais įmonės darbuotojai vežami į komandiruotes. Pareiginio patikrinimo laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-02-07 ieškovui buvo mokamas vidutinis apskaičiuotas darbo užmokestis, t.y. 1264 Lt. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiu kad pastarasis buvo nušalintas nuo darbo, kadangi pareiginio patikrinimo metu ieškovui buvo mokamas jo vidutinis gaunamas darbo užmokestis su priedais - 1264 Lt. Atsakovas UAB „P.“ neskyrė ieškovo E. N. vykti į komandiruotes, atsižvelgiant į UAB „P.“ vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginėje instrukcijoje nustatytų vairuotojo pareigų netinkamą vykdymą, nustačius galimus pažeidimus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 str. 2d. 4p., bendrovės įstatų 2.1. straipsniu, kuriame nurodyti UAB „P.“ veiklos tikslai. Jokio ieškovo diskriminacijos dėl priklausymo profesinei sąjungai fakto nėra ir nebuvo, ieškovas dėl to jokių įrodymų nepateikė. UAB „P.“ susiklosčiusi praktika, kad esant ženkliam nustatytos kuro normos viršijimui, įmonės vairuotojų atžvilgiu atliekami pareiginiai patikrinimai, siekiant nustatyti tokių reiškinių priežastis ir jas pašalinti. Įmonėje panašiu laikotarpiu buvo atlikti pareiginiai patikrinimai keturių kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu, todėl ieškovas E. N. nebuvo kaip nors išskirtas, jo atžvilgiu nebuvo taikomi išskirtiniai apribojimai, teisių ir laisvių suvaržymai ir panašiai. Galiojantys Lietuvos teises aktai nenustato pareigos darbdaviui griežtai periodiškai siųsti savo darbuotojus į komandiruotes, o darbuotojui nesant komandiruotėje, darbdavys neturi teisės mokėti darbuotojui komandiruotpinigių. Ieškovo atliktas neva patirtos žalos apskaičiavimas yra teisiškai nepagrįstas ir nelogiškas, atsižvelgiant į 2002-06-11 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 160 reikalavimus, kad komandiruotpinigiai mokami tik už dienas, faktiškai išbūtas užsienyje, be to ieškovas nebūtinai būtų buvęs išsiųstas į 2012-01-27 komandiruotę, kadangi tokios pareigos darbdavys neturi, juo labiau, kad įmonėje esant 130 darbuotojų, aktyviai vykdoma vairuotojų rotacija. Kadangi UAB „P.“ neteisėtų veiksmų neatliko, vadinasi ieškovui nepadarė jokios turtinės žalos, juo labiau, kad ieškovas neturtinės žalos niekaip nepagrindę, todėl neįrodė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, jog 2012-01-11 UAB „P.“ direktoriaus įsakymu Nr. Į-12-01 pradėtas ieškovo kaip įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginis patikrinimas dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, nutarta ieškovo neskirti vykti į komandiruotes (b.l. 5). 2012-02-07 priimtas UAB „P.“ direktoriaus įsakymas Nr. Į-12-05 dėl darbuotojo E. N. pareiginio patikrinimo užbaigimo, nutarta ieškovui už pareiginio patikrinimo laikotarpį išmokėti vidutinį jo gaunamą darbo užmokestį - 1264 Lt, taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę 1626 Lt sumai, darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio bei nutarta vairuotoją išleisti į komandiruotes nuo 2012-02-17 (b.l. 86).

Dėl darbdavio įsakymų pripažinimo diskriminaciniais

LR Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Tai – bendroji diskriminaciją draudžianti nuostata, kuri plėtojama ir įgyvendinama kituose teisės aktuose. Nuostatos, skirtos asmenų lygiateisiškumui darbo teisiniuose santykiuose užtikrinti, įtvirtintos LR DK ir detalizuojamos Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5, 6¹ straipsniuose, Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnyje. LR DK 2 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas vienas darbo santykių teisinio reglamentavimo principų – darbo teisės subjektų lygybė nepaisant jų lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, ketinimo turėti vaiką (vaikų), santuokinės ir šeiminės padėties, amžiaus, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis. LR DK 129 straipsnio 3 dalies 4, 5 punktuose nustatyta, kad pirmiau nurodyti kriterijai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį. Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1-5 punktuose konkretizuota, koks turėtų būti darbdavio elgesys, įgyvendinant lygiateisiškumo principą: priimant darbuotojus į darbą ir atleidžiant iš jo, sprendžiant dėl darbuotojų darbo ir atlygio mokėjimo, mokymosi ir darbo vertinimo turi būti taikomi vienodi kriterijai ir vienodos sąlygos. Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, asmeniui pareiškus ieškinį dėl diskriminacijos tam tikru įstatyme nustatytu pagrindu, ir nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas (Lygių galimybių įstatymo 4 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju su ieškovu darbo sutartis nebuvo nutraukta, tačiau jis pareiškė, jog buvo darbdavio diskriminuojamas dėl priklausymo įmonėje veikiančiai visuomeninei organizacijai -profesinei sąjungai „Sandrauga“. Teismas, išklausęs bylos šalis ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti ieškovo diskriminacijos dėl priklausymo visuomeninei organizacijai. Bylos duomenimis nustatyta, jog vienos komandiruotės metu ieškovo vairuoto automobilio kuro norma buvo gana ženkliai viršyta. Darbdavys turi teisę kontroliuoti, kaip darbuotojas laikosi darbo drausmės. Kaip paaiškino atsakovas, ko neginčijo ir ieškovas, įmonėje formuojama praktika, jog esant ženkliam nustatytos kuro normos viršijimui, įmonės vairuotojų atžvilgiu atliekami pareiginiai patikrinimai, siekiant nustatyti tokių reiškinių priežastis ir jas pašalinti. Įmonėje panašiu laikotarpiu buvo atlikti pareiginiai patikrinimai keturių kitų įmonės darbuotojų atžvilgiu. Be to, LR DK įtvirtintas teisinis reguliavimas (220 straipsnis) bei ieškovo su atsakovu sudaryta darbo sutartis (b.l. 18-22) teismui neleidžia konstatuoti, jog darbdavys turėjo pareigą siųsti ieškovą į komandiruotes, juolab, kad ieškovui už pareiginio patikrinimo laikotarpį buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Tai pat pažymėtina, kad LR DK numato galimybę vykdyti išskaitas iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio (258 straipsnio 1 dalis). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuoti ieškovo diskriminacijos dėl priklausymo visuomeninei organizacijai nėra pagrindo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl darbdavio įsakymų kitų aspektų

Ieškovas teigia, jog atsakovo UAB „P.“ direktoriaus įsakymu Nr. Į-12-01, kuriuo pradėtas ieškovo kaip įmonės vairuotojo-ekspeditoriaus pareiginis patikrinimas dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų, jis buvo neteisėtai nušalintas nuo darbo ir negavo 5 481 Lt pajamų. Minėta, jog darbdavys turi teisę kontroliuoti, kaip darbuotojas laikosi darbo drausmės, o LR DK įtvirtintas teisinis reguliavimas (220 straipsnis) bei ieškovo su atsakovu sudaryta darbo sutartis (b.l. 18-22) teismui neleidžia konstatuoti, jog darbdavys turėjo pareigą siųsti ieškovą į komandiruotes, juolab, kad ieškovui už pareiginio patikrinimo laikotarpį buvo sumokėtas vidutinis darbo užmokestis. Remiantis padaryta tokia teismo išvada bei formuota teismų praktika (LAT nutartis 3K-3-45/2002), teismui taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovo nušalinimo nuo darbo, todėl ieškovo reikalavimai dėl UAB „P.“ direktoriaus įsakymo Nr. Į-12-01 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo bei 5 481 Lt negautų pajamų priteisimo, atmestini.

Ieškovas teigia, jog UAB „P.“ direktoriaus įsakymas Nr. Į-12-05 dėl darbuotojo E. N. pareiginio patikrinimo užbaigimo, kuriuo nuspręsta ieškovui už pareiginio patikrinimo laikotarpį išmokėti vidutinį jo gaunamą darbo užmokestį - 1264 Lt, taikyti darbuotojui materialinę atsakomybę 1626 Lt sumai, darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio bei nutarta vairuotoją išleisti į komandiruotes nuo 2012-02-17, yra neteisėtas. Su tokiu ieškovo teiginiu iš dalies sutiktina. LR DK 258 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, atsakovas, be aiškiai išreikšto ieškovo rašytinio sutikimo, neturėjo teisės vykdyti išskaitų iš atlyginimo. Be to, atsakovas priimdamas sprendimą taikyti ieškovui materialinę atsakomybę, nepagrindė visų LR DK 246 straipsnyje nurodytų būtinųjų materialinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, tarp kurių žalos padarymo neteisėta veika. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas taikydamas ieškovui materialinę atsakomybę, rėmėsi su ieškovu 2009-11-17 sudaryta individualia visiškos materialinės atsakomybės sutartimi (b.l. 81). Remiantis LR DK 256 straipsnio 1 dalimi, visiškos materialinės atsakomybės sutartis sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Sutartyje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys, užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų. Taipogi, atsakovas į bylą pateikė 2011-07-01 UAB „P.“ direktoriaus išleistą įsakymą Nr. 11-06 „Dėl kuro taupymo, efektyvaus važiavimo laiko panaudojimo ir kt. darbo organizavimo priemonių“ (b.l. 82-85). Išanalizavęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, jog individualios visiškos materialinės atsakomybės sutarties prasme, ieškovui negalėjo būti taikoma materialinė atsakomybė, kadangi automobilio kuro normos nebuvo šios sutarties dalykas, tai reglamentuota kitame lokaliniame teisės akte, už kurio pažeidimą galima darbuotojo drausminė atsakomybė. Aukščiau paminėta leidžia konstatuoti, jog ieškovo reikalavimas dėl iš jo išskaitytos sumos grąžinimo - tenkintinas, reikalavimas dėl UAB „P.“ direktoriaus įsakymo Nr. Į-12-05 pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo – tenkintinas iš dalies. Kadangi nagrinėjant bylą paaiškėjo, jog sprendimo priėmimo dienai iš ieškovo išskaityta suma yra didesnė nei pateiktas reikalavimas (b.l. 107-108; 172-173), t.y. 1 263,61 Lt, teismas, vadovaudamasis LR CPK 417 str., viršija ieškovo pareikštus reikalavimus.

Dėl neturtinės žalos

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (LR CK 6.250 str. 2 d.). LR DK 250 str. nurodyta, jog šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, kurios dydį nustato teismas, vadovaudamasis LR CK. Pagal LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Ieškovas nurodė, jog atsakovas jam padarė neturtinę žalą, nes negaunant pajamų negalėjo tenkinti savo poreikių, bendrauti su draugais ir artimaisiais, buvo apribota galimybė keliauti, darbdavys ieškovą pažemino kitų kolegų tarpe, žymiai sumenkino ieškovo kaip profesinės sąjungos lyderio autoritetą, tuo siekė įbauginti kitus dirbančiuosius, ieškovas dėl neteisėtų darbdavio veiksmų patyrė emocinius išgyvenimus negalėdamas vykti į komandiruotę, patyrė dvasinius pergyvenimus, tapo jautrus, sutriko miegas. Neturtinės žalos dydį ieškovas įvertino 2 000 Lt suma. Teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį iš dalies, tai pat atsižvelgęs į ieškovo pateiktą paaiškinimą, konstatuoja galimą priežastinį ryšį tarp ieškovo patirtų emocinių pergyvenimų ir atsakovo veikos priimant įsakymus ir vykdant išskaitas iš atlyginimo, bei pripažįsta, jog ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tiek, kiek ši žala ieškovui buvo padaryta dėl atsakovo veiksmų, kuriuos teismas pripažįsta neteisėtais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas remiasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgia į ieškovo įrodytą sveikatos sutrikdymo mąstą, remiasi formuojama teismų praktika ir konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 100 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl procesinių palūkanų

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (LAT nutartis 3K-3-245/2012), todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis LR CPK 93 straipsniu, ieškinį patenkinus iš dalies, šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, nežiūrint į tai ar šalis yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (LR CPK 93 str. 1d., 2d.) Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies bei įvertinus LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2 punkte numatytus kriterijus, atsakovo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti dydis mažintinas iki 2 000 Lt ir atsakovui iš ieškovo priteistinas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai – 1 000 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ieškovas yra atleistas (LR CPK 83 str. 1d. 1p.), todėl iš atsakovo priteistina: 71 Lt žyminio mokesčio. Ieškinį patenkinus iš dalies ir esant ieškovui atleistam nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, procesinių dokumentų išlaidos iš atsakovo nepriteistinos, kadangi jos yra 9,45 Lt, t.y. mažiau nei 10 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti 2012-02-07 UAB „P.“ direktoriaus įsakymą Nr. Į-12-05 „Dėl darbuotojo pareiginio patikrinimo užbaigimo“ dalyje dėl taikymo darbuotojui materialinės atsakomybės 1626 Lt sumai, darant išskaitas iš jo darbo užmokesčio, neteisėtu ir jį toje dalyje panaikinti.

Įpareigoti atsakovą UAB „P.“, į.k. (duomenys neskelbtini), per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 1 263, 61 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt trijų litų 61 ct) piniginę sumą, išskaitytą iš darbo užmokesčio.

Priteisti iš atsakovo UAB „P.“ ieškovui E. N. 100 Lt (vieną šimtą litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. N. atsakovui UAB „P.“ 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo UAB „P.“ valstybei 71 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Erminijus Baziulis