Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „A“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Č. 2024 m. liepos 23 d. apie 02.03 val., (duomenys neskelbtini), smurtaudama šeimos nario - sugyventinio V. G. atžvilgiu, t. y. durdama peiliu nukentėjusiajam V. G. į kairės pusės šoną ties pažastimi, padarydama durtinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje su jos srityje esančia minkštųjų audinių kraujosruva, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais A. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2024 m. liepos 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjo vyriausiojo patrulio Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. liepos 23 d. apie 01 vai. 55 min. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. D., iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją peiliu sužalojo sugventinė. (duomenys neskelbtini) gatvėje ant pagrindinio kelio, šalia 20 numeriu pažymėto namo laukė V. G., kuris laikė ranka prispaudęs prie kairio šono, paklausus kas atsitiko, pasakė, kad padūrė peiliu, šonas kraujavo. Paklausus kas tai padarė, bendrauti nenorėjo, paklausus, kuriam bute jį padūrė, pasakė nežino, čia netoli kažkur, paklausus kur jo sugyventinė, paaiškino, kad susipainiojo adresuose, 16 namas, o buto pasakyti nenorėjo. Į įvykio vieta atvyko GM(duomenys neskelbtini) ir asmenį pasisodino į automobilį. Tuo metu iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo radio ryšiu gavo papildymą, kad sugyventinė galimai yra (duomenys neskelbtini), nuėjus į butą, buto duris atidarė A. Č.. Moters paklausus kas pas juos nutiko, paaiškino, kad nieko nežino, V. G. tiesiog išėjo iš namų ir jo nematė, apie sužalojimus teigė nieko nežinanti.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2024 m. liepos 22 d. visą dieną kartu su sugyventine A. Č. vartojo alkoholinius gėrimus namuose - (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 23 d. apie 01:40 - 01:45 val. tarp jų kilo konfliktas, dėl ko, neprisimena. Konflikto metu jo sugyventinė peiliu dūrė jam į kairės pusės šoną ties pažastimi. Kokiu peiliu dūrė ir iš kur ji tą peilį turėjo, nežino. Po dūrio pastebėjo, kad pradėjo bėgti kraujas ir iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Kadangi sunkiai sekėsi bendrojo pagalbos centro darbuotojui nupasakoti adresą, nusprendė išeiti į lauką ir pasitikti tarnybas. Atvykus greitosios pagalbos medikams, pastarieji jį išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Daugiau kitų detalių ir aplinkybių neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Šiuo metu su sugyventine yra susitaikęs, jokių pretenzijų jai neturi, pareiškimo nerašys. Jokio ikiteisminio tyrimo nepageidauja.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas - butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Daugiabučio namo antrame aukšte yra minėtas butas Nr. (duomenys neskelbtini). Virtuvės dešinėje yra virtuvinis baldų komplektas, kurio plautuvėje yra lėkštė su vandeniu, kurioje yra peilis, kurio rankena juodos spalvos plastikinė, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Virtuvės kairėje ant stalo yra dvi cigarečių nuorūkos, kurios su galimais biologinės kilmės pėdsakais, paimtos ir supakuotos į voką Nr. 2, užplombuota. Šalia minėto stalo yra du foteliai, po foteliu, kuris yra prie lango, yra peilis, kurio rankena juodos spalvos, plastikinė, kuris paimtas ir supakuotas į voką Nr. 3, užplombuota, už fotelių prie sienos - šaldytuvas, tarp fotelio ir šaldytuvo ant grindų yra drabužiai. Koridoriaus gale, tiesiai yra patalpa Nr. 1 - miegamasis, dešiniau yra patalpa Nr. 2 - svetainė. Patalpoje Nr. 1, kairėje, prie sienos yra sekcija su įvairiais daiktais, dešinėje, prie lango - lova, kurios patalai sujaukti, šalia spintelė, dešinėje nuo įėjimo prie sienos yra spinta. Patalpoje Nr. 2, kairėje pusėje yra sekcija, šalia - komoda ant kurios įvairūs daiktai, dešinėje nuo įėjimo yra sekcija, prie sienos - sofa. Tarp sofos ir komodos yra stalas ant kurio yra įvairūs daiktai, ant stalo yra peleninė su nuorūkomis 3 vnt. nuorūkų paimta su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 4. Daugiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui neaptikta. Vaizdo stebėjimo kamerų neaptikta.

2024 m. rugsėjo 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2911/2024 (01) nurodoma, kad V. G. nustatyta durtinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje su jos srityje esančia minkštųjų audinių kraujosruva. Padaryti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2024 m. lapkričio 7 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos Specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateikti peiliai yra pramoninės gamybos buitinės paskirties virtuviniai peiliai, kurie šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriami.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta A. Č. parodė, kad V. G. yra jos sugyventinis. 2024 m. liepos 23 d. vakare, tikslios valandos nepamena, buvo bare pavadinimu „P“. Ten jie pradėjo dviese vartoti alkoholinius gėrimus. Ji gėrė brendį, o jos sugyventinis alų. Išgėrė apie pusę litro brendžio. Ji nepamena, kaip ir kelintą valandą jie grįžo namo su V.. Ar namuose jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, ji neprisimena. Kas vyko namuose, nepamena. Konflikto tarp sugyventinio ir jos, taip pat neprisimena. Ji atsimena tik, kai pareigūnai apieškojo namus ir paėmė peilius. Jei buvo konfliktas, galbūt ir galėjo su peiliu įdurti savo sugyventiniui. To neprisimena, tačiau tokios galimybės neatmeta. Kuriuo peiliu galėjo tai padaryti, nežino, kažkuriuo iš esančių namuose. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas galėtų pagyventi (duomenys neskelbtini), pas savo dėdę. Papildė, kad laikosi duotų parodymų pirmos apklausos metu ir neturi daugiau ką pridėti. 2024 m. liepos 23 d. su V. vartojo alkoholinius gėrimus, buvo neblaivūs. Ji neprisimena ar tarp jų buvo konfliktas. Jei tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji galėjo jam įdurti peiliu į įtarime nurodytą kūno vietą. Ji labai gailisi dėl savo veiksmų. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, tos dienos įvykių ji neprisimena dėl savo neblaivumo, tačiau dėl padaryto sužalojimo ji neatmeta tokios galimybės. Žalą ligonių kasoms atlygino. Sutinka su baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be A. Č. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: nukentėjusiojo V. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

Paskelbus A. Č. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nukentėjusysis informuotas apie prokurorės sprendimą baigti procesą priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, sprendimo neskundė, todėl procesinių kliūčių priimti teismo baudžiamąjį įsakymą nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą – A. Č. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamosios asmenybę – neteista, bausta administracine tvarka, dirbanti. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir tai, kad ji savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. Č. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant ją per bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti alkoholio bei kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. G..

A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. Č., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 – 22 straipsniai.

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

3) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.