Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. T., V. J., V. J., V. J., J. G., T. G., P. G., E. G., S. G., R. M., V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, būdamas įsitikinęs, kad visas tėvo turėtas nekilnojamasis turtas yra perleistas (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi. Tačiau išaiškėjo, kad į minėtą sutartį nebuvo įtraukti du žemės sklypai. Po tėvo mirties pareiškėjas, padedamas šeimos narių, dirbo žemę (sėjo, šienavo), kaip žemės sklypų valdytojas, deklaravęs žemės ūkio naudmenas, gavo išmokas. Pareiškėjas taip pat perėmė ir po tėvo mirties likusius žemės ūkio padargus, naudojosi tėvui priklausančiais įvairiais darbo įrankiais.

Suinteresuotas asmuo J. T. teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad P. G. mirė (duomenys neskelbtini) Po palikėjo mirties liko nekilnojamas turtas: du žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) mstl., Plungės r. Palikėjas (duomenys neskelbtini) testamentu visą jam priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą paliko pareiškėjui R. G.. Pareiškėjas kaip testamentinis įpėdinis įstatymo nustatytu terminu po testatoriaus mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo nesikreipė. Pareiškėjas kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo P. G. mirties.

Byloje kilo ginčas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Su pareiškėjo reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdamas turtą valdyti, nesutiko suinteresuotas asmuo J. T.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti palikimo atsiradimą, numato būdus, kai įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: kai jis faktiškai pradėjo turtą valdyti, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir taip priėmė palikimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t. y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis.

Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Pareiškėjas, prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po tėvo mirties priėmė, grindė aplinkybėmis, jog faktiškai pradėjo valdyti likusį nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus, juos dirbo, prižiūrėjo, taip pat perėmė žemės ūkio padargus, įvairius darbo įrankius.

Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie faktinį žemės valdymą patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai V. Č., A. P., parodę, kad pareiškėjas po tėvo mirties naudojosi likusiais žemės sklypais, juos įdirbo, žemė buvo naudojama pagal poreikį, turėta technika apsėjant dalį žemės įvairiomis grūdinėmis kultūromis, dalis žemės sklypų buvo šienaujama. Pareiškėjo prašymu liudytojas A. P. talkino, atliekant žemės apdirbimo darbus.

Iš pareiškėjo 2022 m. birželio 2 d. prašymo dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus Nacionalinei mokėjimo agentūrai matyti, kad pareiškėjas valdomą žemę deklaravo kaip žemės ūkio naudmenas, siekdamas gauti išmokas. Pareiškėjo paaiškinimu šiame prašyme be kitų žemės naudmenų deklaruoti ir P. G. priklausę žemės sklypai, kas patvirtina, kad pareiškėjas faktiškai žemės sklypus valdė.

Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Pareiškėjo paaiškinimu nustatyta, kad po tėvo mirties pareiškėjas po tėvo mirties disponavo ir kitu turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį, t. y. žemės ūkio padargais, darbo įrankiais.

Pareiškėjo nurodomas aplinkybes apie faktinį palikimo valdymą patvirtina (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. liepos 13 d. pažyma, kurioje nurodoma, kad po P. G. mirties jo turtą perėmė ir valdo R. G.

CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Pareiškėjo pateikti dokumentai, pareiškėjo žodiniu paaiškinimu ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas, valdydamas po tėvo mirties likusius žemės sklypus, juos nuolat prižiūri, jais naudojasi nepertraukiamai, ūkininkauja, kai kuriems žemės ūkio darbams pasitelkdamas ir šeimos narius, palaiko žemės sklypus tinkamos būklės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas faktiškai perėmė mirusio tėvo turtą ir pradėjo jį valdyti, perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokie pareiškėjo veiksmai patvirtina, jog pareiškėjas siekė įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise.

Nors suinteresuotas asmuo J. T. atsiliepime į pareiškimą prieštaravo palikimo priėmimo fakto nustatymui, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes, neteikė, kaip ir neginčijo pareiškėjo nurodomų aplinkybių dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Suinteresuoto asmens nesutikimo su prašomu nustatyti juridinę reikšmė faktu argumentai yra susiję su išlaikymo iki gyvos galvos sutarties (ne)vykdymu, tačiau suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjo teikto išlaikymo tėvui, jo priežiūros, nėra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo paaiškinimai dėl savo veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po tėvo mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, pagrįsti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų parodymais, dėl ko teismas neturi pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Pareiškėjas tęsė tokį patį naudojimąsi žemės sklypais, jų priežiūrą, kokia buvo pradėta dar iki tėvo mirties. Pareiškėjui po tėvo mirties atiteko ir asmeniniai tėvo daiktai, įeinantys į palikimo sudėtį, pareiškėjas aktyviais veiksmais siekia realizuoti paveldėjimo teisę, byloje nustatytos aplinkybės, kad kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldė ir valdo jį iki šiol, sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas faktiniu valdymu palikimą priėmė, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas.

Suinteresuotas asmuo J. T. prašė atnaujinti terminą palikimui priimti, tokį prašymą išreikšdama atsiliepime, tačiau teismui pasiūlius pareikšti reikalavimą, atitinkantį CPK 115 straipsnio nuostatas, tokio prašymo neteikė, žyminio mokesčio nesumokėjo, dėl ko teismas suinteresuoto asmens prašymą palieka nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Dėl tų pačių priežasčių nenagrinėtu paliktinas ir suinteresuoto asmenis V. J. analogiškas prašymas.

Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs palikimo priėmimo eiliškumą, kur nurodoma, jog pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) testamentu P. G. yra palikęs visą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kuris mirties dieną jam priklausys, pareiškėjui. Pagal byloje esančius duomenis nurodytas testamentas nėra panaikintas ar pakeistas (VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašas), todėl suinteresuotų asmenų prašymas atnaujinti terminą priimti palikimą, atsiradusį po jos tėvo P. G. mirties, jokių teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi visą likusį turtą testamentu palikėjas yra paskyręs pareiškėjui R. G. (CK 5.2 straipsnio 1,2 dalys, 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.19 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį bylose, teismo nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi. Byloje išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo pareiškėjas nepageidavo ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų neteikė, dėl ko teismas šių išlaidų atlyginimo nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo R. G. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuotų asmenų J. T., V. J. pareiškimus dėl terminio palikimui priimti atnaujinimo palikti nenagrinėtais.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.