Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Tauragės r. , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeim. padėtis nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1998-09-17 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal LR BK pagal LR BK 271 str.4d., 45 str. 88MGL (11000 Lt.);2000-08-25 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str.2d. l/a 1m. su 100 Lt turto vertės konfiskavimu, vadovaujantis LR 2000-04-11 įst. :Dėl amnestijos akto „ 1 str.1d.3p. atleistas nuo l/a bausmės;2001-12-11 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 234 str.1d., 47 ¹ str. l/a 1m., atidedant bausmės vykdymą 1m6 mėn.;2002-03-27 Šilalės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str.2d., 42 str., 47 ¹ str.l/a 2m., atidedant bausmės vykdymą 2m.6mėn.;2014-11-21 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1m., 2016-03-18 Tauragės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d., 64 ¹ str., laisvės apribojimu 8 mėn. įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d.;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A. 2017 m. rugsėjo 9 d. apie 10 val. (duomenys neskelbtini), namų kieme, kilus žodiniam konfliktui, P. T. vieną kartą kumščiu sudavė į kairės ausies sritį. Tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam P. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl galvos smegenų sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, lengvos formos, lengvo komocinio sindromo.

Kaltinamasis S. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017-09-09 atvyko pas mamą S. A., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), padėti jai išsikraustyti. Atvyko vienas. Čia jau buvo jo seserys N. K., J. A.. Jie visi atvyko padėti mamai išsikraustyti iš namo dalies. Mama nuomojosi namo pirmą aukštą. Nežino kas namo savininkai. Namo antrame aukšte gyveno Tarasiukai. Ryte jie atsigėrė kavos ir pradėjo krauti mamai priklausančias malkas iš malkinės į mašinos priekabą. Kieme buvo N. K., J. A. ir mama. Buvo 9 ar 10 val. ryto. Vėliau norėdamas atsipūsti atsirėmė į tvorą ir rūkė cigaretę. Tvora skyrė kiemą į dvi puses. Moterys darbavosi toliau. Paskui į lauką išėjo P. T.. Jis P. T. paklausė, kodėl jis jo mamą visokiais negražiais žodžiais vadina. P. T. jam atsakė, kad nekolioja jo mamos, tačiau jis įsiuto. Jis P. T. neklausė kodėl jo mamą liepė išsikraustyti. Jis nebuvo supykęs ant P. T.. Jiems bekalbant P. T. priėjo visai arti jo ir jam su ranka grybštelėjo per veido kairę akį. Jis atlenkė galvą atgal, bet P. T. jam lietė per akį. Kaip suprato, P. T. jam norėjo truputį brūžtelti, bet jam pasitraukus su nagais lietė akį. Tada jis dešine ranka P. T. pačiupo už kairės ausies galiuko ir patempė. Po to P. T. nuėjo murmėdamas. Jis tikrai P. T. nesudavė kumščiu į kairės ausies sritį. P. T. iš ausies bėgo kraujas, su nagu gal lietė ir pradrėskė. Ant kaklo nebuvo kraujas nubėgęs. Matė raudoną kraujo taškelį ant ausies. Jei P. T. jam nebūtų per akį užsimojęs, tai jis irgi nebūtų tempęs už ausies. Įvykį galėjo matyti sesuo N., ji tuo metu irgi rūkė šalia malkinės. Mama vaikščiojo kieme, bet nematė to veiksmo. Taip pat sesuo Jurgita galėjo matyti. P. T. žmonos nebuvo kieme, nematė, kad ji per langą žiūrėtų. Kaimynai iš namo kairės pusės rūkė lauke ir kavą gėrė, nepažįsta jų. Buvo policija atvykusi po to įvykio. Policijos pareigūnams pasakius, kad P. T. jam perbraukė per akį, pareigūnai jam pasiūlė kreiptis į gydymo įstaigą, tačiau jis atsisakė. Jis nežino ar kai buvo atvykę policijos pareigūnai jo akis buvo raudona, bet paskui ji buvo paraudusi. Po šio įvykio su P. T. nebuvo susitikęs. Neatsiprašė jo, nes jam buvo paskirtas įpareigojimas nesiartintinti prie P. T.. Jis nežino, kodėl specialistas P. T. nustatytė smegenų sukrėtimą, jis jam nesudavė kumščiu. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nesutinka su juo. Dėl kaltinimo kaltę pripažįsta iš dalies todėl, kad kumščiu jis P. T. netrenkė, o tik pirštais pačiupo ir patempė už ausies galiuko.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo dalinio prisipažinimo įrodyta nukentėjusiojo P. T. parodymais, liudytojų I. T., M. V. parodymais, iš dalies liudytojos M. K. parodymais, rašytiniais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis P. T. parodė, kad jis kaltinamojo gerai nepažįsta, tik žino, kad jis S. A. sūnus. Jų bendras kiemas buvo su S. A., bet jie turėjo atsitvėrę tvorą. Jis tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jis gyveno namo antrame aukšte, S. A. pirmame namo aukšte. Namas priklauso jo žmonai ir jos broliui M. P.. Teisybė, kad jie ruošėsi parduoti namą. Nuo to laiko, kai paprašė S. A. išsikraustyti iš nuomojamo namo dalies, ji buvo labai nepatenkinta. 2017-09-09 matė pas S. A. atvykusias dvi dukras ir sūnų S. A., jie krovė malkas kieme iš malkinės į mašinos priekabą. Kai jis išėjo į kiemą, S. A. jį iš karto pradėjo kolioti, jis sakė: „ seni, aš tau snukį išmalsiu, ko mano mamą užkabini“. Pirmiausia S. A. jį užkabino. Jis nebandė nieko S. A. sakyti. Jis priėjo prie rūsio dangčio, tada S. A. jam griebė už striukės, su kaire ranka pritempė jį ir su dešine ranka sudavė smūgį į galvą, sudavė į galvą už kairios ausies. Iš ausies bėgo kraujas. Jis truputį apsvaigo, atsipeikėjo, kai už savo namo ant laiptų sėdėjo. Netrukus išėjo į kiemą jo žmona ir paskambino į policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai paklausė jo vardą, pavardę, pateikė jam kaltinamojo duomenis : kaltinamojo vardą, pavardę, adresą ir viskas. Policijos pareigūnai turėjo matyti, kad jo kaklas buvo kruvinas, kraujas buvo nubėgęs. Pareigūnai nurodė, kad turi galimybę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Policijos pareigūnams išvykus, išvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių, nes jam bėgo kraujas iš ausies, svaigo galva. Iki įvykio jo ausys buvo sveikos, čia buvo prakirsta nuo smūgio, dėl to bėgo kraujas. Galėjo ir ne su ranka suduoti, jis nežino, gal rankoje kažką turėjo. Nesutinka su tuo, kad S. A. tik už ausies timptelėjo. Jis jautė smūgį. Ligoninėje gydytojas paprašė papasakoti kas nutiko, iškvietė ir ten policiją. Ligoninėje jį tikrino dėl galvos sutrenkimo, kažkokių vaistų suleido. Davė tablečių, kad pagertų ir patarė vėliau kreiptis į šeimos gydytoją esant sveikatos pablogėjimui. Vėliau dėl šio įvykio į šeimos gydytoją nesikreipė. Duktė, kuri yra gydytoja, rūpinosi jo sveikata. Po viso šito jis jaučia nesaugumo jausmą. Visą gyvenimą jo niekas nėra užkabinęs, jį labai paveikė tas įvykis. Jis tvirtina, kad S. A. į akį tikrai nesudavė. S. A. iki teismo posėdžio jo neatsiprašė. Civilinį ieškinį prašė tenkinti. Turtinę žalą sudaro 223,30 eur. Neturtinę žalą sudaro 2000 eur.

Liudytoja I. T. parodė, kad P. T. yra jos sutuoktinis. Su kaimynais S. A. ir jos sugyventiniu jie sutarė gerai. Nuo to laiko, kai S. A. buvo paprašyta išsikraustyti iš namo dalies, situacija pasikeitė: kaimynai ją pradėjo stumdyti, šmeižti. 2017-09-09 S. A. kraustėsi iš namų. Ji paprašė vyro parnešti bulvių iš rūsio, pati tuo metu namų viduje prie lango dažėsi plaukus. Langas į kiemą. Išgirdo, kad kieme P. ir S. sūnus šūkauja. Matė, kad jos vyras priėjo dangtį daryti į rūsį, o S. pripuolė prie tvoros, griebė vyrui už striukės ir davė ranka į galvą jam. Smūgis buvo į galvą prie kairės ausies. Nematė ar S. A. ką nors turėjo rankoje. Po to jos vyras atsisėdo ant laiptų. Ji matė bėgant kraują, visa vyro baltinių apykaklė buvo kruvina. Iki tol sveika ta ausis buvo. Tą dieną ji su vyru savo mašina nuvažiavo į ligoninės priėmimo skyrių. Gydytojas suleido vyrui vaistus, švietė jam galvą, buvo nustatyta, kad vyrui yra sutrenkti smegenys. Vėliau jų duktė atvažiavo ir patarė kaip vyrui gydytis. Jos vyras yra ramus žmogus, nieko neužkabinėja, nesugeba konfliktuoti. Liudytojas M. V. parodė, kad dirba Tauragės AVPK vyriausiu patruliu. 2017-09-09 gavo pranešimą, kad tarp kaimynų vyksta žodinis konfliktas. S. A. krovė malkas į mašinos priekabą, kada jis su kolega A. Č. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) namų kiemą. Klausė kas nutiko. S. A. sakė, kad P. T. ant jo mamos kažką pasakė, tarp jų kilo konfliktas, kad P. T. konflikto metu su ranka perbraukė jam per veidą ir tada S. A. pagriebė už ausies P. T.. Matė, kad pas P. T. ausis buvo pakraujavusi, bet kraujas nesruvo. Kraujas buvo sukrešėjęs, kolega P. T. klausė, ar reikia greitosios pagalbos. Jis atsisakė greitosios pagalbos. Jam S. A. nepasirodė sužeistas, ar jam buvo kokių žymių ant veido pasakyti negali, nes tokių požymių ant jo veido nematė.

Liudytoja N. K. parodė, kad S. A. yra jos brolis. P. T. buvęs mamos kaimynas. 2017-09-09 padėjo mamai S. A. išsikraustyti iš namų adresu (duomenys neskelbtini). Krovė malkas į mašinos priekabą. Vienu metu brolis S. A. rūkė, ji nešė malkas ir matė kaip brolis S. pakvietė P. T., klausė kodėl mamą užkabinėja. Matė, kad kaimynas P. su ranka kažką norėjo padaryti broliui. P. T. jos broliui kepštelėjo su ranka per veidą, nedaug, bet kliuvo kažkiek. Po to brolio akis buvo raudona. O paskui brolis šonu kažkaip per tą tvorą iš tos inercijos P. T. už ausies patempė į viršų. Su ranka brolis S. P. T. nesudavė, jokio smūgio nebuvo. Buvo atvažiavę policijos pareigūnai, su vyrais kalbėjosi. Tuo metu matė, kad P. T. iš ausies bėgo kraujas. Nebuvo daug to kraujo. P. T. žmonos kieme per tą konfliktą nebuvo, ji grįžo su dviračiu tada, kai išvažiavo policijos pareigūnai.

Liudytojas P. B. parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini) apie dvejus metus laiko. S. A. pažįsta iš įvykio. Jis buvo atvažiavęs dėl mamos kraustymo. Žino, kad P. T. kaimynas, nebendrauja. Jis tą 2017-09-09 rytą atsikėlė, pasidarė kavą, išėjo į lauką parūkyti. Lauke prie durų puikiai matosi kaimynų kiemas. S. A. padėjo savo mamai malkas krauti iš malkinės į priekabą. Malkas jie krovė keturiese. P. T. vaikščiojo savo kieme. Tas kiemas yra padalintas į dvi puses. Jis ten vaikščiojo kažką murmėdamas. P. T. kažką pasakė, priėjo prie tvoros ir paskui S. A. priėjo. Nežino, kuris kurį užkalbino. P. T. sklaidytis pradėjo ir per veidą perbraukė S. A. per kairę akį ar per veidą. Juos skyrė tvora. Jis negali pasakyti, ar norėjo suduoti, matė kaip su ranka P. T. sklaidėsi. Suduoti nesudavė, tik su ranka perbraukė per veidą ir S. A. atsitraukė nuo tvoros. Nematė ar S. A. tempė už ausies P. T.. Ikiteisminio tyrimo metu pasakojo tiesą, kad S. A. čiupo P. T. už ausies ir paėjo atbulas. S. A. P. T. smūgio nesudavė.

2017-09-09 tarnybiniu pranešimu dėl įvykio patikrinimo (b.l. 1) nustatyta, kad 2017-09-09 buvo gautas pranešimas iš P. T., kad (duomenys neskelbtini) kieme kaimynas konfliktavo, trenkė iš rankos į ausį. Laukia pareigūnų kieme. 10 val. 25 min. nuvykus nurodytu adresu buvo išsiaiškinta, kad per kaimynų tvorą kilo žodinis konfliktas tarp P. T. ir S. A..

2017-09-09 tarnybiniu pranešimu dėl pranešimo iš ligoninės (b.l. 2) nustatyta, kad 2017-09-09 apie 12.09 val. iš Tauragės ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus buvo gautas pranešimas, kad kreipėsi P. T., gim (duomenys neskelbtini)m., su sužalota galva. Nuvykus į ligoninės priėmimo skyrių paaiškėjo, kad P. T. kreipėsi medicinės pagalbos, po prieš porą valandų įvykusio konflikto su kaimynės sūnumi. Į šį įvykį Tauragės policijos pareigūnai buvo iškviesti.

2017-09-11 P. T. pareiškimu (b.l. 4) kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kur nurodė, kad 2017-09-09 apie 11 val. išėjo į kiemą, kitame namo kieme už tvoros buvo S. A. sūnus S. A., kuris jam išėjus pradėjo jį kolioti visokiais žodžiais; kad jis priėjo prie tvoros atidaryti rūsio dangtį, o S. A. griebė jį už striukės, prisitraukė prie tvoros ir su kažkuo trenkė jai į galvą, kad net pasipylė kraujas iš galvos; kad jam apsvaigo galva, jis atsisėdo ant šalia esančio suolo. Išsikvietė policiją, kai praėjo blogumas.

2017-09-18 Nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 5-6) nustatyta, kad 2017-09-09 10.19 val. buvo gautas pranešimas, užregistruotas policijos įvykių registre Nr. 011700504548, apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) kieme tarp kaimynų įvyko konfliktas, kurio metu vienas kaimynas trenkė iš rankos kitam į ausį, dėl ko pastarasis patyrė fizinį skausmą. P. T. pateikė med. pažymą apie lankymąsi Tauragės ligoninėje. Iš pažymos matyti, kad P. T. po apžiūros ir med. tyrimų jam nustatytas galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, be trauminių, židininių pakitimų galvos smegenyse. Šie P. T. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši veika turi nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1d. požymių. Kai yra aiškus šią veiką padaręs asmuo, ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo nepradedamas.

2017-10-13 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 14) atsisakyta priimti R. T. skundą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo S. A. privataus kaltinimo tvarka, kadangi 2017-07-11 (įstatymo Nr. XIII-626 red.) priimtas LR Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimas, kuriuo neteko galios BPK XXX skyrius dėl privataus kaltinimo, įstatymas įsigaliojo 2017-10-01.

2017-10-24 P. T. su skundu kreipėsi į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (b.l. 15-16), kur nurodė, kad 2017-09-09 išėjus į savo namų kiemą, S. A. pradėjo jam priekaištauti, kad jis kabinėjasi prie motinos S. A., o jam tai paneigus, pradėjo keiktis ir koliotis necenzūriniais žodžiais; kad jam priėjus prie rūsio patalpos ir ruošiantis atidaryti rūsio dangtį, kitoje tvoros pusėje buvęs S. A. be jokios priežasties pagriebė jį už striukės, prisitraukė prie tvoros ir kumščiu smogė į galvą, smūgis jam pataikė į kairės ausies sritį. Nuo gauto smūgio jam pradėjo bėgti kraujas, pasidarė silpna ir bloga.

P. T. (b.l. 18 ) yra senatvės pensininkas, gim. 1939 m.

Specialisto išvada (b.l. 19) nustatyta, kad P. T. padaryti šie sužalojimai : galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, lengva forma, lengvas komocinis sindromas. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant į sužalotas kūno vietas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes; kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis; kad P. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

2017-09-09 VŠĮ Tauragės ligoninės Gydytojo įrašu (b.l. 23) nustatyta, kad pacientas P. T. į ligoninę atvyko 20117-09-09 12.02 val. Anamnezė-pacientas sumuštas, paciento teigimu buvo trumpam praradęs sąmonę, šiuo metu skundžiasi kairės ausies žaizda, stipriu galvos svaigimu. Diagnozė-galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Atlikti tyrimai- galvos KT. Taikytas medikamentinis gydymas-sol ketonali. Rekomendacijos-tausojantis režimas.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis S. A. padarė jam inkriminuojamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta, kad jis dešine ranka P. T. pačiupo už kairės ausies galiuko ir patempė, kad bėgo kraujas P. T. iš ausies. Nepripažįsta vieną kartą kumščiu sudavęs į kairės ausies sritį. Kaltinamojo kaltė įrodoma nukentėjusiojo P. T. parodymais, kurie yra nuoseklūs dėl įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo iki įvykio nesiejo jokie santykiai, jie nebendravo, neturėjo jokių ryšių, vienas kitą pažinojo tik iš matymo, todėl nukentėjusiajam P. T. apkalbėti kaltinamojo nėra pagrindo. Apie tai, kad P. T. S. A. sudavė kartą kumščiu į galvą, į ausies sritį, o ne patempė už ausies, nukentėjusysis tvirtino nuosekliai ir vienodai tuoj po įvykio: 2017-09-09 policijai pranešė, kad (duomenys neskelbtini)kieme kaimynas konfliktavo, trenkė iš rankos į ausį (2017-09-09 tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo -b.l. 1); 2017-10-24 skunde (b.l. 15-16) Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui P. T. nurodė, kad 2017-09-09 išėjus į savo namų kiemą, S. A. be jokios priežasties pagriebė jį už striukės, prisitraukė prie tvoros ir kumščiu smogė į galvą, smūgis jam pataikė į kairės ausies sritį. Nurodydamas įvykio aplinkybes specialistui (b.l. 19) minėjo, kad jį sužalojo S. A., suduodamas kumščiais. Duodamas parodymus teismui nukentėjusysis P. T. tvirtino, kad S. A. jam griebė už striukės, su kaire ranka pritempė jį ir su dešine ranka sudavė smūgį į galvą, sudavė į galvą už kairios ausies. Nukentėjusiojo parodymus dėl sudavimo smūgio į galvą kumščiu patvirtino liudytoja I. T., kuri įvykį matė įvykį per langą. Nukentėjusysis P. T. parodė, kad dėl S. A. suduoto smūgio kumščiu į galvą, į ausies sritį jis patyrė fizinį skausmą ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos nukentėjusiojo parodymus pagrindžia VŠĮ Tauragės ligoninės Gydytojo įrašas (b.l. 23), iš kurio matosi, kad pacientas P. T. skundėsi kairės ausies žaizda, stipriu galvos svaigimu; kad P. T. diagnozuota-galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Pagrindžia specialisto išvada (b.l. 19), iš kurios matosi, kad P. T. padaryti šie sužalojimai : galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, lengva forma, lengvas komocinis sindromas; kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant į sužalotas kūno vietas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes; kad sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis; kad P. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Liudytojai N. K., N. B. nepatvirtino nukentėjusiojo P. T. parodymų dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų P. T. suduodant kumščiu į galvą. Liudytoja N. K. yra kaltinamojo S. A. sesuo, todėl teismas šios liudytojos parodymus vertina kaip jos siekį padėti sušvelninti baudžiamąją atsakomybę savo artimam giminaičiui kaltinamajam. Teismas kritiškai vertina liudytojo N. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad S. A. čiupo P. T. už ausies ir paėjo atbulas, kadangi šie liudytojo parodymai neatitinka surinktai įrodymų visumai, jie nenuoseklūs (teisme tvirtino, kad nematė ar S. A. tempė už ausies P. T.).

Teismas netiki kaltinamojo S. A. aiškinimu, kad P. T. nesudavė kumščiu į galvos sritį, o tik patempė už ausies; kad konfliktą pirmasis išprovokavo P. T., kai priėjo visai arti jo ir jam su ranka grybštelėjo per veido kairę akį, kad jis atlenkė galvą atgal, bet P. T. jam lietė su nagais per akį, kadangi tokie kaltinamojo aiškinimai neatitinka byloje surinktiems įrodymams - nukentėjusiojo P. T., liudytojų I. T. parodymams, liudytojo M. V. parodymams, VŠĮ Tauragės ligoninės Gydytojo įrašui, specialisto išvadai. Kaltinamojo S. A. dalinį kaltės pripažinimą teismas vertina kaip siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę už padarytą veiką.

Kaltinamojo S. A. padarytoji veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 str.1 d., nes jis smurtaudamas nukentėjusiajam P. T. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 str. - 61 str. nuostatomis.

Kaltinamasis S. A. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą. S. A. praeityje teistas (b.l. 90-95), paskutiniuosius du kartus 2014 m. ir 2016 m. už nusikaltimus žmogaus sveikatai, t.y. pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. ir 140 str.2d., teistumas neišnykęs, kas rodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, kad teismo nusoprendžiais skiriamos bausmės nesulaiko klatinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo. Kaltinamasis S. A. metų eigoje administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 105-108). Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo S. A. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 str.1d.13p. Teismo vertinimu, tik trumpalaikis laisvės atėmimas gali paveikti S. A., kad jis daugiau nenusikalstų. Teismas mano, kad bausmės tikslai kaltinamajam S. A. bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos BK 140 str.1d. sankcijoje numatytų vieną iš griežtesnių bausmių – areštą, kurio terminas, atsižvelgiant į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatomas didesnis nei bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Nukentėjusysis P. T. pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 45-46), kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo nusikaltimu padarytą 223,30 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 23,30 eur sumokėtų už teismo medicinos ekspertizės atlikimą, 200 eur advokato paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis P. T. kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Tauragės poskyrį dėl teismo, medicinos ekspertizės atlikimo, dėl to patyrė išlaidų -2017-09-28 mokėjimo nurodymu sumokėjo 23,30 eur (b.l. 20), gautą specialisto išvadą (b.l. 19) pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai. Po nusikalstamos veikos padarymo kreipėsi į profesionalų teisininką advokatą A. L. dėl teisinės konsultacijos, teisinės pagalbos suteikimo kreipiantis į policijos įstaigą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl jo sumušimo, dėl to patyrė išlaidų -už pagalbą advokatui sumokėjo 200 eur (b.l. 21). Kadangi nukentėjusįjį P. T. sužalojo kaltinamasis S. A., nusikaltimo padarymo pasekmės yra tiesiogiai susijusios su kaltais tyčiniais kaltinamosios veiksmais, P. T. civilinis ieškinys dėl 223,30 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas pateiktais dokumentais (t.1, b.l. 20-21), todėl tenkintinas visiškai.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis P. T. kaltinamajam pareiškė 2000 eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad po kaltinamojo patirto smurto vyko į ligoninę, kur ligoninėje jį tikrino dėl galvos sutrenkimo, suleido kažkokių vaistų; davė tablečių, kad pagertų. Vėliau jo sveikata rūpinosi duktė, kuri yra gydytoja. Po viso šito jis jaučia nesaugumo jausmą. Visą gyvenimą jo niekas nėra užkabinęs, jį labai paveikė tas įvykis.

Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Pagal LR CK 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo ar kt.) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Šioje baudžiamojoje byloje padarytas nesunkus nusikaltimas, tyčinis, baigtas, smurtauta prieš garbaus amžiaus senatvės pensininką. Bylos medžiaga nustatyta, kad P. T. nukentėjo nuo kaltinamojo S. A. veiksmų. : P. T. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jam padarytas galvos smegenų sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, lengva forma, lengvas komocinis sindromas. Yra pagrindas teigti, kad P. T. patyrė fizinį skausmą, turėjo dvasinių išgyvenimų. P. T. patyrė pažeminimą, nes buvo sumuštas savo namų kieme, matant kitiems kieme buvusiems asmenims - kaltinamojo S. A. artimiesiems giminaičiams-motinai, seserims. Teismas įvertina tą aplinkybę, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam nesukėlė sunkių pasekmių. Nepateikta įrodymų, kad nukentėjusiajam liko sužalojimo, neigiamų išgyvenimų pasekmės. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis gyvena kaime, neturi darbo. Nustatytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo S. A. nukentėjusiajam P. T. priteistina 600 eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje P. T. civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-303 str.2d., 305 str.1d., 307 str. 1-3d., 7d., teismas

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Bausmę skirti atlikti areštinėje ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Priteisti iš kaltinamojo S. A. nukentėjusiajam P. T. 223,30 eur nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti; 600 eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje P. T. civilinį ieškinį atmesti.

Kaltinamajam S. A. paskirtas kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti; įpareigojimą nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini); nesilankyti šioje vietoje (duomenys neskelbtini); nebendrauti ir neieškoti ryšių su P. T. ir I. T., palikti iki nuosprendis įsiteisės, įsiteisėjus-kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.