Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-1860-992/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-01
Bylos Nr.
A18.-1860-992/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00694-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
E. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-1860-992/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00694-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3.; 21.9.9.; 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja V. Š.,sekretoriaujant Mindaugui Juknevičiui,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. K.,

išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , gyv. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis E. K. įmonėje, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2017-02-22 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14ANP-87494323-17, kuriame nurodyta, kad jis, 2017-02-19, apie 13.35 val., Vilniuje, Gedimino pr. 16, nevykdė statutinio valstybės tarnautojo – policijos pareigūno - teisėto nurodymo pasitraukti į šalį ir atsisėsti į pareigūnų tarnybinį automobilį.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn E. K. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną, apie 13.00 val. atėjo į Gedimino prospektą, fotografavo pažeidėjus, nes tuo metu prospektas tampa šaligatviu. 13.30 val. priėjo taksistas, pasakė, ką apie juos (E. K. ir S. K.) galvoja, pranešė, kad iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai E. K. kartojo reikalavimą pasitraukti, policininkas priėjęs griebė jį už rankos ir tempė į automobilį. Atsakydamas į teismo klausimus, patikslino, kad iš policijos sulaukė grasinimų, kad jeigu priešinsis, bus sulaikytas. Policija reikalavo E. K. atsitraukti nuo važiuojamosios dalios, bet į taksisto veiksmus nereagavo. Komisariate jam kitų kaltinimų nepateikė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsakė į teismo klausimus (41 b.l.).

Liudytojas K. G. teismui parodė, kad įvykio dieną buvo prie Novotel viešbučio ir matė, kaip du žmonės šokinėjo prieš važiuojančias mašinas, apgręžinėjo mašinas, reguliavo eismą. Jis, matydamas tokią netvarką, iškvietė policiją. Ten važiuoti galima, tik reikia laikytis ženklų. Jis pats įvažiuoja į Gedimino prospektą pro Novotelį. Negalima važiuoti tik ten, kur yra ženklas. Galima važinėti gyvenamojoje zonoje. Liudytojas paaiškino iškvietęs policiją, privažiavo prie policininko, policininkai pasakė, kad jį suprato ir parodė, kur važiuoti, policijos reikalavimus įvykdė ir išvažiavo. Atsakydamas į papildomus klausimus, liudytojas K. G. paaiškino, jog K. pokalbį su pareigūnais girdėjo, policininkas jiems abiems sakė pasitraukti, K. neklausė policininko, sakė, kad tai - neteisėti reikalavimai ir neklausys. Policininkas sakė, kad reikalavimai teisėti, liepė sėstis į mašiną, K. paėmė už rankos. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus (42 b.l.).

Šalies argumentai

L. S. K. teismui paaiškino, kad įvykio metu jis sėdėjo policijos automobilyje, girdėjo ir matė, kaip taksistas išprovokavo tą absurdišką situaciją. Taksistas galėjo laisvai pravažiuoti, bet jis pasirinko važiuoti link E. K.. Po taksisto žodžių policijos pareigūnas išlipo iš automobilio, davė nurodymą E. K. lipti į policijos automobilį. E. K. paprašė nurodyti pagrindą. Pokalbis truko gal 10 sekundžių. Policijos pareigūnas sakė „sėskit į automobilį“, E. K. atsakė „kokiu pagrindu“, taip apsikeista žodžiais kokius tris kartus. Policijos pareigūnas pradėjo E. K. aktyviai “kišti” į automobilį. E. K. įsėdo į automobilį pats. Įsėdimo momentu vyko pokalbis, pokalbis vyko nuolat: „kokiu pagrindu“, „prašau sėsti“, įžeidžiančių žodžių nebuvo. Liudytojui pačiam protokolas nebuvo surašytas. Teismo posėdyje pagarsinus rašytinį S. K. paaiškinimą (11 b.l.), liudytojas savo jame išdėstytus parodymus patvirtino. Patikslino, kad policininko ir E. K. pokalbis buvo trumpas. E. K. nesimuistė, įsėdo į automobilį, kai policijos pareigūnas jį paėmė už rankos. Liudytojas atsakė į kitus teismo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens klausimus (49-50 b.l.).

Liudytojas K. B. teismui paaiškino, kad yra rinktinės „Vytis“ vyr. patrulis, įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad du asmenys trukdo eismui, lenda po ratais. Atvykus į Gedimino prospektą pamatė asmenį, stovintį viduryje važiuojamosios dalies, kuris turėjo nupieštą ženklą. Jis (liudytojas) prisistatė, asmuo atsisakė prisistatyti ir buvo pasodintas į tarnybinį automobilį asmenybei nustatyti. Įsijungus kompiuterį, kitas ponas, kaip vėliau paaiškėjo, E. K., trukdė pravažiuoti taksistui, kuris vežė klientą. Kolega paprašė jo pasitraukti nuo važiuojamosios dalies, paskui E. K. buvo pasodintas į automobilį ir nuvežtas į 3 policijos komisariatą. K. nevykdė kolegos reikalavimo pasitraukti iš važiuojamosios dalies ir netrukdyti eismui. K. stovėjo viduryje kelio. Tarp liudytojo ir K. pokalbis apie eismą sekmadieniais nevyko. K. trukdė eismui, aptarnaujančiam personalui eismas nedraudžiamas. Liudytojas tuo metu buvo automobilyje, sėdėjo priekinėje keleivio vietoje. Kolega, išlipęs iš automobilio, už rankos paėmęs K. pasodino į automobilį. Teismo posėdyje pagarsinus tarnybinį pranešimą (4 b.l.), liudytojas K. B. jį patvirtino. Atsakydamas į papildomus klausimus, paaiškino, kad kai kalbėjo su K., atrodo, gatve daugiau automobilių nepravažiavo. Pokalbis su K. truko apie 10 min. K. atsisakė pasitraukti nuo važiuojamosios kelio dalies.

L. O. K. teismui paaiškino, kad yra rinktinės „Vytis“ vyr. patrulis , įvykio dieną gautas iškvietimas, kad du vyriškiai su ženklu rankoje stabdo automobilius. Gedimino prospekte pamatė vyriškius, privažiavo prie vyriškio, kuris laikė lapą su nupieštu ženklu. Porininkas atsivedė pilietį į automobilį. Išlipęs iš automobilio liudytojas išgirdo prie Novotelio kelių taksistų šnekas, kad šie piliečiai neduoda pravažiuoti taksi automobiliams, tuo metu taksi automobilis išvažiavo, pasuko į Mc Donalds’ restorano pusę, K. atsistojo kairėje pusėje liudytojo atžvilgiu, filmavo, fotografavo, nedavė pravažiuoti automobiliui. Liudytojas teigia jam paskęs: “žinau, kad yra ženklas, pėstysis turi teisę vaikščioti, bet neturi trukdyti eismui“, liepė leisti pravažiuoti, K. atsisakė tą padaryti, todėl kartojo tą patį gal keturis kartus, taksistas buvo su klientu, liudytojas priėjo prie K., paėmė už rankos, pasodino į automobilį. Atsakydamas į papildomus klausimus teigė, kad K. sąmoningai ir piktybiškai trukdė eismą provokuodamas konfliktą su policijos pareigūnais. Pokalbis gatvėje su K. truko apie minutę. Išskyrus taksistą, kitiems vairuotojams nebuvo trukdomas eismas.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį traukiamas asmuo, kuris nevykdo statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo, tokia veika užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimties eurų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus bylos teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei susipažinus su teismui pateikta medžiaga, teigtina, kad pagrindinis konfliktas kilo tarp E. K., S. K. ir taksisto K. G. dėl to, galima ar negalima stovėti, judėti pėsčiajam Gedimino prospekto važiuojamąja dalimi sekmadieniais. Liudytojas O. K. kaip savo E. K. teikiamą reikalavimą nurodė reikalavimą pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ir netrukdyti eismui, būtent iš šio reikalavimo nevykdymo kildinamas administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Teismas neturi duomenų, kad S. K. ar pats E. K. būtų buvę traukiami administracinėn atsakomybėn už kitus administracinius nusižengimus, pavyzdžiui, kelių eismo taisyklių pažeidimus, to negalėjo patvirtinti ir liudytojais apklausti pareigūnai, dar daugiau, liudytojas S. K. teigė, jog joks protokolas jam nebuvo surašytas, analogiškai paaiškino ir pats E. K..

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu atveju ne bet kokia asmens veika pripažįstama nusižengimu, reikalinga nustatyti visų būtinųjų nusižengimo požymių visumą, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo nusižengimą padarė.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad sekmadieniais Gedimino prospekto atkarpoje nuo sankryžos su Vilniaus gatve galioja kelio ženklas, draudžiantis automobilių eismą, tokiu būdu ši atkarpa laikoma pėsčiųjų zona ir pėstieji joje turi pirmenybę. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymų, ginčas kilo dėl E. K. ir taksisto K. G. skirtingo situacijos vertinimo ir aplinkybės, ar E. K., stovėdamas viduryje Gedimino prospekto, trukdė eismui. Tiek policijos pareigūnai, tiek S. K. teigė neprisimenantys, kad pokalbio su policininkais metu būtų buvę kitų transporto priemonių, tokiu būdu, vienintelė transporto priemonė, kuriai neva buvo trukdomas eismas, buvo K. G. vairuojamas taksi automobilis. Vaizdo įraše, kurį į bylą pateikė E. K., taip pat nesimato Gedimino prospektu važiuojančių kitų transporto priemonių, pagal taksi automobilio padėtį kelio ilgio ir pločio atžvilgiu teigtina, kad vietos pravažiuoti buvo pakankamai, o K. G. sustojo prie E. K. ir policijos patrulių automobilio ne todėl, kad negalėjo pravažiuoti, nes E. K. jam trukdė.

Administracinių nusižengimų protokole E. K. inkriminuojamas teisėtų pareigūnų reikalavimų nevykdymas nusižengimo laiką ir vietą apibrėžiant tik 2017-02-19 dienos 13.35 val. Gedimino prospekte, todėl teismas neišeina iš pareikšto kaltinimo ribų ir nesprendžia dėl E. K. veiksmų iki pokalbio su pareigūnais pradžios ir jo elgesio pareigūnų automobilyje. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad E. K. su pareigūnu kalbasi emocingai, kartą pavadina pareigūną neformaliu žodžiu „brangusis“, prašo jo prisistatyti, įvardinti pareigūno reikalavimo pagrindą, pareigūnas keturis - penkis kartoja reikalavimą atsisėsti į automobilį, tačiau nesigirdi, kad jis būtų prisistatęs, ar atsakęs, bent minimaliai, į E. K. klausimus. Teismas sprendžia, kad emocionali E. K. kalba su pareigūnu buvo sąlygota ne jo siekio tyčia, sistemingai nevykdyti pareigūno nurodymo, bet jau vykusio tą dieną konflikto ir, kaip minėta, skirtingo situacijos vertinimo su K. G., tokią teismo išvadą stiprina ir aplinkybė, kad E. K. po maždaug minutę trukusio pokalbio paklūsta ir pats įsėda į tarnybinį automobilį. Teismo vertinimu, tiek E. K., tiek patrulis skubotai sprendė situaciją – E. K. emocingai prašydamas pateikti pareigūnų prašymo sėstis į tarnybinį automobilį pagrindą, o patrulis – vis kartodamas reikalavimą E. K. pasitraukti nuo važiuojamosios dalies ir atsisėsti į automobilį. Šiuo konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. K. pokalbis su patruliu vyko ne daugiau nei minutę, sprendžia, kad E. K. veikoje nebuvo ir nusižengimui būtino pavojingumo požymio, savaime suprantama, kad pilietis turi demonstruoti deramą pagarbą uniformuotam pareigūnui, kalbėti su patruliu oficialia lietuvių kalba, vengti asmeniškumų ir neformalių kreipinių, tačiau Policijos patrulių veiklos instrukcijos 32 punktas numato patruliui pareigą aiškinantis įvykio aplinkybes įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, o jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti. Teismo manymu, ši pareiga patrulio nebuvo atlikta arba atlikta ji buvo nepakankamai, o E. K. emocionali reakcija į pareigūno prašymą, iš esmės nesukėlusi jokių tolesnių pasekmių ir pasibaigusi E. K. sąmoningai atliktu veiksmu (savarankišku įsėdimu į tarnybinį automobilį) buvo subjektyviai patrulio suvokta kaip teisėto reikalavimo nevykdymas.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs jam pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą E. K., apklausęs visus įvykio liudytojus, konstatuoja, kad pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. tyčia buvo nukreipta nevykdyti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina nesant subjektyviosios pusės – vieno iš būtinųjų administracinio nusižengimo sudėties elementų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylą E. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja V. Š.