Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-05-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1041/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
2A-1041/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Vytas Milius
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1041/2011Procesinio sprendimo kategorija 121.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalies, kurioje atsakovės E. K. priešieškinys buvo atmestas, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1132-611/2011, iškeltoje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Solo technologijos“ ieškinį P. K. ir E. K. dėl skolos priteisimo bei E. K. priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Solo technologijos“, S. P., P. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovas UAB „Solo technologijos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo P. K. ir E. K. solidariai 189 904,00 Lt skolos, 23 069,46 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimą grindė 2008 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus S. P. ir P. K.. Reikalavimo teisės perleidimo 2009 m. rugpjūčio 3 d. sutartimi pradinis kreditorius S. P. visas teises ir pareigas nurodytoje sutartyje perleido naujajam kreditoriui UAB „SOLO technologijos“. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 22 d. S. P. ir P. K. sudarė paskolos sutartį Nr. SP/PK - 080922, kurio pagrindu S. P. paskolino P. K. 55 000,00 EUR (189 904,00 Lt), tačiau atsakovas P. K. nėra sumokėjęs nei vienos pagal minėtą paskolos sutartį įmokos, todėl laikytinas pažeidusiu prievolę. Ieškovo nuomone, CK 3.88 straipsnio pirmosios dalies pagrindu, atsakove šioje byloje trauktina ir atsakovo sutuoktinė E. K..

Atsakovė E. K. priešieškiniu šioje byloje prašė 2008 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartį Nr. SP/PK – 080922 ir 2009 m. rugpjūčio 3 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti negaliojančiais. Atsakovė nurodė, kad P. K., sudarydamas sandorį su pradiniu kreditoriumi S. P. dėl 55 000,00 EUR (189 904,00Lt) paskolos suteikimo, neturėjo jos, kaip sutuoktinės sutikimo nei raštu, nei žodžiu. Apie šią sutartį ir joje prisiimtus atsakovo P. K. įsipareigojimus ji sužinojo tik gavusi iš teismo pranešimą apie nagrinėjamą civilinę bylą. Nuo 2007 metų ji ir P. K. pradėjo gyventi atskirai, todėl neturėjo jokių santuokinių ryšių ir nevedė bendro ūkio. 2009 metų pabaigoje jų santuoka buvo nutraukta. Todėl atsakovas P. K., jai nežinant, galėdavo sudaryti įvairius sandorius ir prisiimti įsipareigojimus, kurie darydavo žalą tiek jai, tiek šeimos interesams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškovo UAB „Solo technologijos“ ieškinį ir atsakovės E. K. priešieškinį atmetė. Nurodė, kad ginčijamoje paskolos sutartyje nėra aiškiai išreikšta, kaip ir kokia tvarka turi būti perduoti pinigai – grynais ar pervedimu per banką ir pan. Pagal CK 6.871 straipsnio trečiosios dalies reikalavimus, paskolos sutartyje nesant duomenų apie pinigų perdavimą, turėjo būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, kitu atveju paskolos davėjui (ieškovui) teko pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimo metu paskolos sutarties pradinis kreditorius S. P. ir naujasis kreditorius (ieškovas) nepateikė teismui duomenų, kad paskolos gavėjui buvo perduoti pinigai, teismas padarė išvadą, kad ginčijama 2008 m. rugsėjo 22 d. paskolos sutartis Nr. SP/PK – 080922 nebuvo sudaryta. Dėl priešieškinio pagrįstumo teismas pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog E. K. buvo ginčijamos paskolos sutarties šalimi, be to, nėra duomenų, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos reikmėms tenkinti. Tokiu atveju, pagal ginčijamą paskolos sutartį atsakovė E. K. neįgijo jokių teisių ir pareigų, todėl atsakovė neturėjo teisės ir ginčyti minėtos paskolos sutarties galiojimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantė E. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalį, kurioje apeliantės priešieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinio reikalavimus patenkinti. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia tokiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.96 straipsnio pirmąją dalį, kurioje įtvirtintas vienam iš sutuoktinių teisinis pagrindas turėti galimybę ginčyti be jo sutikimo kito sutuoktinio sudarytus sandorius.Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio trečiąją dalį, nes aplinkybę, ar P. K. sandoris buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti, gali nustatyti tik pats teismas, priimdamas sprendimą.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Solo technologijos“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės E. K. apeliacinį skundą atmesti, UAB „Solo technologijos“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė tokius argumentus:

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus ir pasivadovavęs CK 3.109, 3.112, 3.113 straipsniais, pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantei nekilo teisių ir pareigų pagal ginčijamą paskolos sutartį (nes prievolė nėra solidari). Kadangi prievolė pagal ginčijamą sutartį yra asmeninė P. K., apeliantė neturi teisės ginčyti sutarties, kurios šalimi ji nėra ir kuri jos teisėms ir pareigoms nedaro įtakos.Apeliantės apeliacinis skundas yra absoliučiai nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad ginčijama paskolos sutartis apskritai nebuvo sudaryta, akivaizdu, kad neatsirandant prievolei P. K., apeliantei, kaip jo sutuoktinei, prievolė taip pat nekyla.Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta ne šeimos reikmėms tenkinti (nes priešingų duomenų byloje nebuvo), todėl apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.109 straipsnio trečiąją dalį, nepagrįstas.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ginčijama paskolos sutartis nedarė jokios įtakos apeliantės teisėms, tinkamai taikė CK 3.96 straipsnio pirmąją dalį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Rengiantis nagrinėti bylą apeliacine tvarka, 2011 m. gegužės 5 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės E. K. atsisakymas nuo paduoto apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalies panaikinimo. Apeliantė prašo teismo atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti ir apeliacinį procesą nutraukti, taip pat grąžinti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Taip pat atsisakyme apeliantė nurodė, jog jai yra žinomi atsisakymo nuo apeliacinio skundo teisiniai padariniai, t .y. kad skundo atsisakęs asmuo jo negali paduoti pakartotinai.

Atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.

CPK 308 straipsnio pirmoji dalis suteikia apeliantui teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.).

Apeliantė atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Teisėjų kolegija nenustatė, kad apeliantės atsisakymas nuo apeliacinio skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 1 ir 2 d.).

Teisėjų kolegija, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju, priėmus atsakovės atsisakymą nuo apeliacinio skundo, veiksmai, už kurių atlikimą ji buvo sumokėjusi žyminį mokestį, nėra atliekami, todėl remdamasi CPK 3 straipsnio pirmąja ir šeštąja dalimis, 87 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu bei 302 straipsniu, nusprendžia, kad atsakovei grąžintina 700,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio dalis (b. l. 213). Atsakovei išaiškinama, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu,

nutaria:

atsakovės E. K. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalies panaikinimo, nutraukti.

Grąžinti atsakovei E. K. už apeliacinį skundą 2011 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 719696 sumokėtus 700,00 Lt (septynis šimtus Lt) žyminio mokesčio.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasVytas Milius