- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-12
- Bylos Nr.
- 1A-72-185-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Tomas Zdanavičius, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- A. A., M. V., ir N
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-72-185-2010-59
Teisėja Laima Dumskienė Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2,4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistųjų A. A. ir M. V. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d. ir 9 d., ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendį.
A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
M. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str.1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d. ir nubaustas
pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.
pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,
pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d.1 p., bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str.1 d., subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmės, skirtos už nusikalstamas veikas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. bei 187 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., apėmimo būdu subendrintos bausmės subendrintos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitytas laikas nuo 2009 m. rugpjūčio nuo 11 d. iki 2009 m. rugpjūčio nuo 12 d., išbūtas laikinajame sulaikyme.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir N. L. bei G. M., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. A. ir M. V. nuteisti už tai, kad drauge su N. L., bendrai veikdami 2008 m. kovo 25 d., apie 00.05 val., (duomenys neskelbtini) namo pirmojo aukšto laiptinėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodami nepagarbą aplinkai, M. V. nukentėjusiajai D. Ž. sudavė kumščiais bei įspyrė koja ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas, padarydamas kraujosruvas dešinės akies abiejuose vokuose, kairiojo skruosto apatinėje dalyje, žaizdas nosies nugarėlės dešinėje, dešinio smilkinio srityje, pakaušio kairiame šone, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, ir dėl nosies kaulų lūžimo bei lūžimo srities supūliavimo nesunkiai sutrikdė nukentėjusios sveikatą, A. A. sudavė buteliu R. Ž. vieną kartą į galvą, N. L. ir M. V. sudavė kumščiais bei įspyrė kojomis ne mažiau kaip po vieną kartą į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam R. Ž., padarydami dešinės alkūnės sąnario nugarinio paviršiaus kraujosruvą, dešinės alkūnės potrauminį bursitą, ir dėl dešinės alkūnės sąnario sumušimo, trauminės kilmės sąnarinio maišelio uždegimo nesunkiai sutrikdė R. Ž. sveikatą, tokiais savo įžūliais veiksmais kaltinamieji demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
M. V. nuteistas ir už tai, kad, veikdamas bendrai su G. M., 2009 m. rugpjūčio 11 d., apie 1.17 val., Utenos m., Kauno g. 37, išdaužė UAB ,,A. M. export und import“ priklausančių patalpų 149,00 Lt vertės lango stiklą ir įsibrovė į patalpas bei plaktuku lauždami A. Ž. nuomojamų patalpų, priklausančių UAB ,,A. M. export und import“ duris, kurių vertė 350,00 Lt, pasikėsino pagrobti mobilaus ryšio telefonus, tačiau dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių nusikalstamos veikos nebaigė, nes juos sulaikė policijos pareigūnai, tuo UAB ,,A. M. export und import“ padarė 149,00 Lt turtinę žalą bei nukentėjusiajam A. Ž. padarė 350,00 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. A. prašo švelninti Utenos rajono apylinkės teismo skirtą bausmę. Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusysis, nei jį atstovaujantis advokatas dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, kurio metu tik vieną kartą sudavė buteliu į galvą, pretenzijų neturėjo, nukentėjusiesiems traumų nepadarė. Laisvės atėmimo bausmė kenkia jo sveikatai. Todėl, mano, kad bausmė turėtų būti švelninama bent trimis mėnesiais. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ilgiau nei tris metus, praras butą.
Apeliaciniu skundu M. V. taip pat prašo švelninti Utenos rajono apylinkės teismo skirtą bausmę. Nurodo, kad nei jis, nei nukentėjusioji D. Ž. negalėjo tiksliai pasakyti, kad mušė būtent jis. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji jo neatpažino, sakė, kad „prisimena kažkokį šviesų“. Negali paaiškinti, kodėl bendrininkai apkalbėjo, jog matė jį mušant nukentėjusiąją, galbūt, norėjo išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka, pripažįsta, kad nukentėjusieji išsigando, jiems sukėlė fizinį skausmą. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimo nebaigė, o atvykus policijos pareigūnams, iškarto pasidavė. Žalą už lango ir durų žada atlyginti, kai tik turės galimybę.
Nuteistieji A. A. ir M. V. pateikė apeliacinių skundų papildymus, tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas galimybės pildyti apeliacinius skundus nenumato, todėl jie paliktini nenagrinėti.
Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundai atmestini.
Pirmos instancijos teismas paskyrė A. A. ir M. V. bausmes Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 str.).
Bausmė A. A. individualizuota tinkamai. Tyčinis nusikaltimas padarytas, esant neišnykusiems ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintiems teistumams už tyčinius nusikaltimus. Tai pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, todėl paskirta laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.).
Bausmės dydis nustatytas, vadovaujantis BK 54 str. 2 d. Padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), tačiau, kaip minėta, padarytas neišnykus teistumui. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. yra neigiamai orientuota asmenybė, linkusi daryti nusikalstamas veikas: iki nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra padaręs septynias nusikalstamas veikas nuosavybei, asmens sveikatai ir viešai tvarkai (nuteistas Anykščių rajono apylinkės teismo 2005-03-04, 2006-01-25 nuosprendžiais, Utenos rajono apylinkės teismo 2008-04-23 ir 2009-06-10 nuosprendžiais) (3 t., b.l. 3-5, 134-139). Po šio nusikaltimo sekė kvalifikuota vagystė (Utenos rajono apylinkės teismo 2009-02-12 nuosprendis). Įvertinus paminėtas, atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei atsakomybę sunkinančią (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui) aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Bendrindamas bausmes, teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Nusikaltimą A. A. padarė iki Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, vadovaudamasis BK 63 str. 1 ir 9 d., daliniu bausmių sudėjimo būdu subendrino šiuo nuosprendžiu skirtą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę su 2009 m. birželio 10 d. nuosprendžiu skirta 2 (dvejų) metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės pridėjęs dalį - tik 6 mėnesius švelnesnės bausmės ir nustatė galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nuosprendį. Taigi, galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Galimybę skirti švelnesnę bausmę A. A. motyvavo tuo, kad teisiamojo posėdžio metu nei nukentėjusysis, nei jį atstovaujantis advokatas dėl jo padaryto nesunkaus nusikaltimo, kurio metu tik vieną kartą sudavė buteliu nukentėjusiajam į galvą, pretenzijų neturėjo. Nustatyta, kad nuteistasis sudavė buteliu į galvą nuo anksčiau suduotų smūgių į įvairias kūno vietas griuvusiam ir ant žemės gulinčiam garbaus amžiaus žmogui, kuris negalėjo pasipriešinti trims jauniems užpuolikams. Tai rodo nuteistojo neadekvatų savo elgesio vertinimą, šiuo motyvu bausmė negali būti švelninama. Keisti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį kitais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais – laisvės atėmimo bausmė kenkia sveikatai, atlikęs bausmę, gali prarasti butą – taip pat nėra pagrindo.
Nuteistasis M. V. taip pat prašė skirtą bausmę švelninti, motyvuodamas įrodymų trūkumu. Anot jo, nei jis, nei nukentėjusioji D. Ž. negalėjo tiksliai pasakyti, kad mušė būtent jis. Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji jo neatpažino, o bendrininkai jį apkalbėjo. Taigi iš dviejų epizodų, už kuriuos nuteistas, M. V. neigia dalyvavęs viename. Tačiau, reikia pažymėti, kad nesant pakankamai įrodymų asmenį pripažinti kaltu, neskiriama jokia bausmė, nes jis išteisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Kolegija, išnagrinėjusi bylą, nustatė, kad pirmos instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs ištirtų įrodymų visetą, pateikė dėl jų pagrįstas ir logiškas išvadas dėl nuteistojo M. V. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., ši aplinkybė pripažinta M. V. atsakomybę lengvinančia ir į ją atsižvelgta skiriant bausmę. Jo prisipažinimą visiškai atitinka kitų nuteistųjų N. L., A. A., nukentėjusiųjų D. Ž. ir R. Ž., liudytojo M. A. parodymai. Parodymų patikrinimo vietoje metu M. V. nurodė vietą bendrabučio koridoriaus vestibiulyje, kur smurtavo prieš D. Ž. ir R. Ž. bei paaiškino savo ir kitų kaltinamųjų veiksmus (2 t., b.l.153-159). Iš asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad M. V. atpažino nukentėjusiąją D. Ž., prieš kurią 2008-03-25 smurtavo J. Basanavičiaus g. 94, Utenos m., esančio bendrabučio vestibiulyje (2 t., b.l.161-163). Taigi, pirmos instancijos teismui byloje esančių įrodymų pilnai pakako pripažinti M. V. kaltu, padarius jam inkriminuotas veikas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
Nuteistajam M. V. bausmės už padarytas nusikalstamas veikas tiek D. Ž. ir R. Ž. sveikatos sutrikdymo epizode (BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.), tiek pasikėsinimo pagrobti mobilaus ryšio telefonus epizode (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.) individualizuotos tinkamai. Tyčinius nusikaltimus nuteistasis padarė, esant neišnykusiam teistumui, todėl teismas nustatė laisvės atėmimo bausmes (BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.). Bausmių dydžius teismas individualizavo, atsižvelgęs į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Dvi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi – nesunkių (BK 11 str. 3 ir 4 d.). Kvalifikuota vagystė nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimai asmens sveikatai, nuosavybei ir viešai tvarkai padaryti, neišnykus teistumams už eilę analogiškų nusikaltimų. Taigi, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, gyvenimo būdo nepakeitė, charakterizuojamas neigiamai (3 t., b.l. 40), net septynis kartus baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto grobimą, alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose, transporto priemonių vairavimą, esant neblaiviam ir kt. (3 t., b.l. 38). Įvertinus paminėtas, vieną atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) ir vieną atsakomybę sunkinančią (veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui), M. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiu artimos sankcijose numatytiems šios bausmės rūšies vidurkiams, negali būti laikomos aiškiai per griežtomis.
Bendrindamas bausmes pagal bausmių sutaptį, pirmos instancijos teismas įstatymo nepažeidė. Veikos, padarytos idealia nusikaltimų sutaptimi, subendrintos apėmimu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Apėmimu subendrintos bausmės sudėtos daliniu bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.). Galutinė subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų, tiek A. A., tiek M. V. skirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą.
Dėl paminėto, keisti ar naikinti skundžiamą Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nuosprendį, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistųjų A. A. ir M. V. apeliacinius skundus atmesti.