Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu (per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos skundą atsakovams S. K. (S. K.), A. K. (A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.) dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ toje dalyje, kuria nuspręsta atkurti S. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę.

Prašyme paaiškina, kad atsakovas S. K. ir jo nepilnamečiai vaikai V. K., K. K., A. K. (toliau kartu – ir atsakovai), Rusijos Federacijos piliečiai, 2019 m. balandžio 23 d. pateikė Ministerijai prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymuose atsakovai nurodė, kad vienas iš senelių / prosenelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, 1949 m. balandžio 21 d. buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos į Irkutsko sritį, Bodaibo rajoną. Atsakovai taip pat pateikė S. K. motinos N. V. T. (N. V. T.) gimimo liudijimo dublikatą (serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad jos tėvas – J. P., Lietuvos pilietis. Taip pat pridėjo Ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. pažymėjimą apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. P. buvo ištremtas iš Lietuvos TSR ((duomenys neskelbtini) aps., (duomenys neskelbtini)) ir buvęs specištrėmime Irkutsko sr., (duomenys neskelbtini) nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d.

Prašyme atsakovė nurodo, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. balandžio 15 d. pateikė Ministerijai teikimą-siūlymą Nr. 13P-139 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ tenkinti atsakovų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Remiantis Migracijos departamento siūlymu buvo priimtas Ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ atkurti atsakovams Lietuvos Respublikos pilietybę.

Pareiškėja akcentuoja, kad tiek 2020 m. balandžio 15 d. teikimo-siūlymo Nr. 13P-139 pateikimo metu, tiek Ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1V-400 priėmimo metu nei Migracijos departamentas, nei ji neturėjo savo žinioje duomenų bei nedisponavo informacija ir (ar) įtarimais apie tai, jog atsakovai savo dirbtinai sukurtai teisei į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagrįsti panaudojo suklastotą dokumentą. Tai sukėlė realius žalingus teisinius padarinius – atsakovams nepagrįstai atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Suklaidinus priimtas neteisingas Ministerijos sprendimas ir pažeisti valstybės saugomi teisiniai gėriai, padaryta neigiama įtaka dokumentų teisinės apyvartos patikimumui.

Migracijos departamentas savo iniciatyva pakartotinai išnagrinėjęs atsakovo S. K. ir jo nepilnamečių vaikų visą Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylose turimą medžiagą ir papildomai gautus duomenis iš kitų kompetentingų institucijų, informavo, kad Ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ S. K. ir jo nepilnamečiams vaikams Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta nepagrįstai pagal atsakovo pateiktus galimai suklastotus dokumentus, o būtent – motinos N. T. gimimo liudijimo dublikatą (serija (duomenys neskelbtini)).

Prašyme pareiškėja nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ją informavo, jog Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. birželio 30 d. pradėtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje („dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“). Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl S. K. motinos gimimo liudijimo dublikato klastojimo/disponavimo suklastotu dokumentu.

Ministerija nurodo, kad 2022 m. lapkričio 28 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą Nr. IBPS-S-657637-22 „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos“, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. T. gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikatas, serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), yra suklastotas“.

Prašyme pareiškėja paaiškina, kad atsižvelgdamas į naujai (papildomai) gautus atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimui spręsti reikšmingus duomenis, trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė teikimą-siūlymą Nr. 23TR3 kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus.

Ministerija akcentuoja, kad iš asmens turimos pilietybės išplaukiančių teisių rinkinys ir „pilna narystė“ pilietinėje bendruomenėje bei valstybės gyvenime sąlygoja tai, kad būtent šiuose teisiniuose santykiuose ypač svarbu imtis visų reikiamų priemonių ir atlikti būtinus veiksmus, užtikrinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietinei bendruomenei nepriklausytų ir piliečio teisėmis bei laisvėmis nesinaudotų asmenys, kuriems tokios teisės nepriklauso (įskaitant asmenis, kurie piliečio statusą įgijo nesąžiningai, apgaulės būdu), ypatingai įvertinant susiklosčiusią geopolitinę padėtį. Priešingi veiksmai galėtų pažeisti Lietuvos valstybės ir pilietinės bendruomenės teisėtus interesus, diskredituoti pilietybės instituto svarbą ir reikšmingumą, taip pat turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir jų priimamų sprendimų teisingumu (pagrįstumu). Teigia, kad valstybė turi priedermę pasirinkti aktyvų elgesio modelį ir inicijuoti Pilietybės įstatyme numatytą mechanizmą, kuris yra skirtas ir būtinas siekiant atkurti teisinę padėtį, buvusią iki Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo suklastotų dokumentų pagrindu, t. y. inicijuoti asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta pateikus suklastotus dokumentus, apgaulės būdu.

Prašyme pareiškėja nurodo, kad atsakovo S. K. motinos gimimo liudijimo dublikatas, kuriame nurodyta, kad jos menamas tėvas J. P., Lietuvos pilietis, yra netikras, jame nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra klaidinantys ir suklastoti, patvirtina: 1) Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. IBPS-S-657637-22 „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos“, kuriame konstatuota, kad surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. T. gimimo liudijimo dublikatas, serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), yra suklastotas; 2) Kijevo miesto policijos patvirtinimas, kad šis gimimo liudijimo dublikatas nebuvo išduotas N. T., gim. (duomenys neskelbtini) (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos persiųstas Interpolo Nacionalinio centrinio biuro (NCB) (duomenys neskelbtini) atsakymas/el. laiškas; 3) Lietuvos ypatingojo archyvo pateikti duomenys apie J. P. šeimos sudėtį, esantys Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Ministerija prašyme taip pat nurodo, kad S. K. motinos gimimo liudijimo dublikato suklastojimą rodo ir duomenų nenuoseklumas, nelogiškumas ir prieštaringumas: 1) gimimo liudijimo dublikate nurodytas tėvavardis neatitinka deklaruojamo tariamo tėvo vardo – N. (N.) T. tėvavardis – V., o tėvo vardas – J., ne V.; 2) N. V. pavardė – T. (kaip jos motinos), o tariamo tėvo – P., tačiau J. P. pavardė jo tariamam vaikui nesuteikta (šias aplinkybes paaiškinančių ir (ar) patvirtinančių patikimų įrodymų nėra); 3) gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad N. T. gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) srityje. Tuo tarpu Išraše iš piliečių civilinės būklės aktų valstybinio registro (pagal gimimo akto įrašą) Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad N. V. T. gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sityje; 4) gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad N. V. T. gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), kai jos tariamas tėvas J. P. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. (t. y. jo tariamos dukros gimimo metu) buvo specištrėmime (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nekelia abejonių faktas, kad atsakovai disponavo suklastotu dokumentu ir Lietuvos Respublikos pilietybė jiems buvo atkurta nepagrįstai, pateikus suklastotus dokumentus, apgaulės būdu.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė prašymo argumentus ir prašė ji patenkinti. Papildomai paaiškino, jog N. T. gimė (duomenys neskelbtini), o J. P. tuo metu (1949 – 1955 m.) buvo (duomenys neskelbtini).

Atsakovai prašo pareiškėjos patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime paaiškina, kad Ministerija 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IV-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ atkūrė S. K. ir jo vaikų Lietuvos Respublikos pilietybes, vadovaujantis tuo pagrindu, kad S. K. yra lietuvių kilmės (senelis J. P. buvo lietuvis).

Atsakovas S. K. nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas, pareigūnams davė išsamius parodymus dėl žinomų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Paaiškino, kad buvo pamestas jo mamos N. V. K.(iki santuokos T.), gimimo liudijimas ir jis kreipėsi į juristą A. P. (A. P.) ar S.(S.) iš S. P. pagalbos atkurti minėtą dokumentą. Juristas užsakė ir gavo mamos gimimo liudijimo dublikatą, kuriame nurodyta, kad jos tėvas – lietuvis J. P.

Nurodo, kad 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Migracijos Departamentą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jam ir mažamečiams vaikams, pateikė prašomus dokumentus, tarp jų ir mamos gimimo liudijimo dublikatą. Atsakovas buvo įsitikinęs teikiamų dokumentų tikrumu. Akcentuoja, kad nežino, kokiu būdu juristas gavo jo mamos gimimo liudijimo dublikatą.

Atsiliepime pažymi, kad prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei duotus parodymus, 2023 m. sausio 18 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje asmens (S. K.) atžvilgiu, nes konstatavo, kad negauta objektyvių, nepaneigiamų duomenų, jog S. K. suklastojo N. T. gimimo liudijimą arba žinodamas, kad minimas dokumentas suklastotas, laikė jį, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Atsakovas teigia, kad jo senelis galėjo būti gimimo liudijime nurodytas lietuvis J. P., iš savo mamos N. T. (po santuokos K.) bei kitų šeimos narių girdėjęs, kad jo senelė O. T. jaunystėje yra gyvenusi Sibire, Rusijoje, apie 1950 m. Po to ji persikėlė į Gorsko miestą (dabar esantį Ukrainoje), gimė dukra – atsakovo mama N. T.. Jo senelė gyveno Sibire tuo pat metu, kai Irkutske specištrėmime galėjo gyventi ir tuo metu pirmąją savo žmoną vedęs J. P.. Atsakovas pažymi, kad nepaneigta tikimybė, kad senelė galimai pastojo nuo J. P., kuris buvo vedęs, o ji – netekėjusi mergina. Atsižvelgiant į tuo metu vyravusį neigiamą požiūrį į nėščias netekėjusias merginas, senelė skubiai persikėlė į Gorsko miestą, kur pagimdė dukrą.

Atsakovas tvirtina, kad po mamos mirties siekdamas atkurti dokumentus, kurių reikėjo palikimo priėmimo procesui, pats nežinodamas, į kokius registrus bei institucijas jam reikia kreiptis dėl šių duomenų gavimo, kreipėsi į teisininką dėl atstovavimo gaunant minėtus duomenis iš institucijų bei archyvų. Gavęs dokumentus, A. informavo, kad dublikato pagrindu galėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam pačiam ir vaikams atkūrimo. Atsakovas kreipėsi į Migracijos departamentą.

Atsakovas nežino, jog juristas galimai gavo netikrą dokumentą – dublikatą. Akcentuoja, kad ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad jis neprisidėjo prie šio dokumento suklastojimo, taip pat nežinojo, jog šis dokumentas suklastotas.

Atkreipia dėmesį, kad nors jo mamos gimimo liudijimo dublikatas galimai suklastotas, tačiau tai nereiškia, kad paneigiama bet kokia tikimybė, kad lietuvis J. P. faktiškai galėtų būti jo seneliu. Taip pat pažymi, kad išrašas iš piliečių civilinės būklės aktų valstybinio registro, kuriame nurodyta, kad jo mamos tėtis – lietuvis J. P., ir šio įrašo teisinė galia nepaneigta.

Atsiliepime akcentuoja, kad Migracijos departamento specialistams nekilo įtarimų dėl dokumento tikrumo. Atsakovas teigia, kad patikslintame prašyme minimi prieštaravimai gimimo liudijimo dublikate, kurie buvo nurodyti ir trečiojo suinteresuotos asmens teikime atsakovei, jau buvo dokumentų pateikimo, vertinimo metu, todėl jau tada egzistavo pagrindas prašyti patikslinti teikiamus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ne tik nebuvo suteikta teisė būti išklausytiems, bet ir prieš teikimo parengimą nesuteikta informacija, kokio pobūdžio procesas jų atžvilgiu vyksta bei kokie sprendimai yra ir gali būti priimami.

Atsakovo nuomone, pareiškėjos patikslintas prašymas negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad nebuvo paneigtas lietuvių kilmės faktas, bet ir dėl to, kad jiems nebuvo suteikta teisė būti išklausytiems, nebuvo tinkamai informuoti apie jų atžvilgiu vykstantį procesą bei atliekamus veiksmus, turėsiančius neigiamos įtakos teisinei padėčiai.

Teismo posėdyje atsakovas ir atsakovų atstovas prašė atmesti prašymą. Atsakovas teismo posėdyje S. K. akcentavo, kad jo močiutė gimė Irkutske ir 1959 m. atvyko Lugansko sritį, (duomenys neskelbtini). Būdama nėščia ištekėjo ir tėvo vardą pakeitė į būsimo vyro. Atsakovas paaiškino, jog nežino, kokiu būdu teisininkas gavo dokumentą. Su juo daugiau nebendrauja.

Atsakovų atstovas akcentavo, jog S. K. močiutė pastojo neištekėjusi, buvo vieniša, vaikui suteikė ne biologinio tėvo, o savo vyro tėvavardį. Bylos medžiaga, pasak atstovo, patvirtina, jog atsakovo senelis buvo lietuvis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prašo Ministerijos patikslintą prašymą tenkinti.

Atsiliepime teigia, jog pakartotinai išnagrinėjo S. K. prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jo motinos gimimo liudijimo dublikate nurodytas tėvavardis neatitinka tėvo vardo, nes gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad tėvas – J. P., o jos tėvavardis nurodytas V. Be to, gimimo liudijimo Elektroninio dokumento nuorašo 2 dublikate motinos N. T. V. gimimo vieta nurodyta „Ukraina, (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) miestas”, o išraše Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotame (duomenys neskelbtini) nurodyta motinos gimimo vieta – „(duomenys neskelbtini) sritis, Ukraina”. Aiškina, kad nustačius šiuos neatitikimus, kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl informacijos suteikimo apie J. P., gim. (duomenys neskelbtini) aps., 1949–1960 m. buvusio tremtyje Irkutsko sr., šeimos sudėtį, tremties metu gimusius vaikus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime paaiškina, kad Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė turimus duomenis, jog Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose dokumentuose yra duomenų apie J. P., g. (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį. Migracijos departamentas nurodo, kad J. P., g. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) aps., (duomenys neskelbtini) k. ištremtas ir buvęs specištrėmime Irkutsko sr., (duomenys neskelbtini) nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. kartu su savo žmona E. P., E., g. (duomenys neskelbtini), ir broliu V. P., J., g. (duomenys neskelbtini). Iš specištrėmimo jie atleisti 1960 m. vasario 21 d. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Be to, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie J. P. tremties metu gimusius vaikus nėra. 1963 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje nurodyta, kad „P. J., J., su broliu P. V., J., gim. (duomenys neskelbtini), ir žmona P. E., E., gim. (duomenys neskelbtini)., iš (duomenys neskelbtini) rajono buvo 1949 m. specnutremti. Iš specnutrėmimo šeima atleista 1960 m. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Taip pat teigia, kad P. J. su žmona apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajone, o brolis P. V. (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) km. P. J. (duomenys neskelbtini) su pirma žmona E. santuoką nutraukė “. Migracijos departamento nuomone, Lietuvos ypatingajame archyve esantys duomenys patvirtina, kad J. P., J., g. (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. buvo specištėmime nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. ir kartu po specištrėmimo grįžo į Lietuvą.

Migracijos departamentas pažymi, kad 2021 m. gegužės 26 d. gavo elektroninį laišką iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kuriuo persiųsta informacija iš Ukrainos teisėsaugos institucijos. Jame nurodyta, kad Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbtini) mieste gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) N. T. V. (Н. Т. В.), g. (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas.

Migracijos departamentas pabrėžia, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punkto ir 34 straipsnio nuostatomis, Ministerija gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo ir teismas gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus.

Atsiliepime akcentuoja, jog Pilietybės įstatymo nuostatos nenumato, kad asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą, turi žinoti, jog dokumentas yra suklastotas ar būti pats ar padedamas kitų asmenų jį suklastojęs, todėl kreipimuisi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo ir šio teismo sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo teismo nuosprendis nereikalingas. Atkreipia dėmesį, kad teismo nuosprendžiu būtų tik sprendžiamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, o surinktų duomenų visuma yra pakankama tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog N. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas (jame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija).

Migracijos departamentas nesutinka ir su kitais atsakovų atsiliepimo teiginiais, juos laiko hipotetiniais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su atsakovų atsiliepimo teiginiais dėl gero administravimo principo pažeidimo. Teigia, kad pagal kompetenciją negali konstatuoti, jog pateikti dokumentai yra suklastoti, todėl atsakovų dokumentų pateikimo ar prašymų nagrinėjimų stadijoje neturėjo pareigos kreiptis į juos dėl papildomų dokumentų pateikimo. Taip pat pažymi, kad atsakovai neneigia, kad papildomų dokumentų jie neturi.

Migracijos departamentas nesutinka su atsakovų nuomone dėl pateiktų dokumentų apostilizavimo. Pažymi, kad pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nuostatas, apostilė nepatvirtina dokumento turinio. Atsakovų pateikto gimimo liudijimo dublikato turinys buvo aiškiai ir vienareikšmiškai paneigtas 2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad atsakovų prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo 5 punkto reikalavimus. Teigia, kad buvo pateiktas dokumento dublikatas, patvirtintas pažyma (Apostille), prašymą priėmė ir nagrinėjo. Prašymo nagrinėjimo metu nebuvo kreiptasi į dublikatą išdavusią instituciją, nes tuo metu nebuvo kilę įtarimų dėl dokumento tikrumo (klastojimo).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą nustatytos šios faktinės aplinkybės: byloje kilo ginčas dėl Ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ dalyje, kuria nuspręsta atkurti S. K., A. K., K. K., V. K. Lietuvos Respublikos pilietybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad atsakovams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsniu bei 32 straipsnio 2 punktu ir atsižvelgiant į Migracijos departamento 2020 m. balandžio 15 d. teikimą Nr. 13P-139 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1V-400 buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė.

S. K. 2019 m. balandžio 23 d. prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, kad vienas iš jo senelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir 1949 m. balandžio 21 d. buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. į Irkutsko sritį, (duomenys neskelbtini) raj. Prie prašymo S. K. pridėjo savo motinos N. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikatą (serija (duomenys neskelbtini) išduotą (duomenys neskelbtini)). Šio gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad N. T. V. tėvas J. P. – Lietuvos pilietis. 2018 m. lapkričio 15 d. pažymėjime apie tremtį Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad J. P., J. g. (duomenys neskelbtini) (byloje ir (duomenys neskelbtini)), gimęs Širvintų aps. (duomenys neskelbtini). ištremtas iš Lietuvos TSR Širvintų aps., (duomenys neskelbtini) ir buvęs specištrėmime Irkutsko sr. (duomenys neskelbtini) nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d.

Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs S. K. prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus nustatė, kad S. K. motinos N. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikate (serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) nurodytas motinos tėvavardis neatitinka nurodyto tėvo vardo, nes gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad tėvas – J. P., o tėvavardis – V. Be to, gimimo liudijimo Elektroninio dokumento nuorašo 2 dublikate motinos gimimo vieta nurodyta „Ukraina, (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini)”, o išraše Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad motinos N. T. V. gimimo vieta „(duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) rajonas (duomenys neskelbtini) sritis, Ukraina”.

Nustačius šiuos neatitikimus, kreiptasi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl informacijos suteikimo apie J. P., gim. (duomenys neskelbtini) aps., 1949-1960 buvusio tremtyje Irkutsko sr., šeimos sudėtį, tremties metu gimusius vaikus. Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė turimus duomenis. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančiuose dokumentuose yra duomenų apie J. P., g. (duomenys neskelbtini), šeimos sudėtį. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad J. P., g. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos TSR Širvintų aps., (duomenys neskelbtini) k. ištremtas ir buvęs specištrėmime Irkutsko sr., (duomenys neskelbtini) nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. kartu su savo žmona E. P., (duomenys neskelbtini) ir broliu V. P., J., g. (duomenys neskelbtini). Iš specištrėmimo jie atleisti 1960 m. vasario 21 d. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie J. P. tremties metu gimusius vaikus nėra. 1963 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje nurodyta, kad „P. J., Jono, su broliu P. V., Jono, gim. (duomenys neskelbtini), ir žmona P. E., E., gim. (duomenys neskelbtini) rajono buvo 1949 m. specnutremti. Iš specnutrėmimo šeima atleista 1960 m. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Bet tais pačiais metais sugrįžo į Lietuvą. P. J. su žmona apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajone, o brolis P. V. (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) km. P. J. (duomenys neskelbtini) su pirma žmona E. santuoką nutraukė“. Šie Lietuvos ypatingajame archyve esantys duomenys patvirtina, kad J. P., J., g. (duomenys neskelbtini), kartu su žmona E. buvo specištėmime nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. ir kartu po to grįžo į Lietuvą. 2021 m. gegužės 26 d. Migracijos departamente gautas elektroninis laiškas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kuriuo persiųsta informacija iš Ukrainos teisėsaugos institucijos. Elektroniniame laiške nurodyta, kad Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbtini) mieste gimimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini) N. T. V. (Н. Т. В.), g. (duomenys neskelbtini), nebuvo išduotas.

2022 m. lapkričio 28 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros raštas Nr. IBPS-S-657637-22 dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kuriame nurodyta, jog surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikatas, serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), yra suklastotas.

2023 m. sausio 18 d. priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad Ukrainos Respublikos (duomenys neskelbtini) mieste N. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu S. K. ir jo šeimos nariams buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, nebuvo išduotas, jis netikras. Kartu pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių, nepaneigiamų duomenų, jog S. K. suklastojo N. T. V., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą serija (duomenys neskelbtini), arba žinodamas, kad minimas dokumentas suklastotas, laikė jį, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

2023 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas pateikė teikimą – siūlymą Nr. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministrui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus.

2023 m. vasario 6 d. gautas ir 2023 m. vasario 23 d. patikslintas pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas panaikinti 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ dalyje, kuria nuspręsta atkurti S. K., A. K., K. K., V. K. Lietuvos Respublikos pilietybę.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas – pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis Lietuvos Respublikos pilietybės principus, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, sąlygas ir tvarką bei kitus Lietuvos Respublikos pilietybės santykius. Pilietybės įstatymo 24 straipsnyje reglamentuoti Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atvejai. Minėto straipsnio 5 punktas numato Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą, kai ji įgyta pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu.

Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 5 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo procesas inicijuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuri nagrinėja klausimus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu ir teikia vidaus reikalų ministrui siūlymus kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šiuo pagrindu vidaus reikalų ministras kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo (Pilietybės įstatymo 32 straipsnio 4 punktas), o Vilniaus apygardos administracinis teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu (Pilietybės įstatymo 34 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį, jog pilietybė paprastai suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys. Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarime inter alia (be kita ko) konstatuota, kad pilietybė yra ne bet koks asmens ir valstybės nuolatinis ryšys, o būtent teisinis. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Pilietybės klausimus gali spręsti tik valstybės institucijos, tai darydamos jos gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos numato Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai. Pilietybės būsena gali būti pakeista tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir tik šalims – piliečiui ir valstybei – atlikus tam tikrus teisinius veiksmus ir valstybės institucijai priėmus atitinkamą teisinį sprendimą. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, pilietybės turėjimas – tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose, taip pat vykdyti nustatytas pareigas.

Pilietybės įstatymas numato teisinės padėties atkūrimą į buvusią teisinę padėtį, iki pilietybės atkūrimo suklastotų dokumentų pagrindu.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi išsamiai išdėstytą teisinį reguliavimą, byloje pateiktus duomenis, vertina, kad nėra abejonių, jog atsakovai disponavo suklastotu dokumentu ir Lietuvos Respublikos pilietybė jiems buvo atkurta nepagrįstai, pateikus suklastotus dokumentus. Faktas, ar atsakovai žinojo, jog kreipėsi su suklastotu dokumentu ar nežinojo, šioje ginčo byloje dėl pilietybės panaikinimo klausimo visiškai nesvarbi. Pažymėtina, kad Pilietybės įstatymo nuostatos nenumato, kad asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą, turi žinoti, jog dokumentas yra suklastotas, ar būti pats, ar padedamas kitų asmenų jį suklastojęs. Atsakingų institucijų surinktų duomenų visuma, teismo įsitikinimu, leidžia daryti išvadą, jog N. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikatas, serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini), yra suklastotas. Pažymėtina, kad šis faktas neginčytinai konstatuotas ir 2023 m. sausio 18 d. priimtame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarime. Atsakovų teiginiai, kad dokumento suklastojimas nesudaro pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad atsakovas negalėtų būti lietuvių kilmės asmeniu, teismo vertinimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Akcentuotina, kad būtent N. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo, išduoto (duomenys neskelbtini), dublikato, kurio serija (duomenys neskelbtini), pagrindu atsakovams buvo nepagrįstai atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažymos (Apostille) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – Aprašas), 3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuota, jog „dokumento legalizavimas ar tvirtinimas pažyma (Apostille) patvirtina, kad tai – oficialusis dokumentas. Dokumento legalizavimas ir tvirtinimas pažyma (Apostille) nepatvirtina dokumento turinio tikrumo ir kad dokumentas parengtas laikantis dokumentų rengimą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų“. Dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) – notaro ar Konsulinio departamento diplomato atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – Hagos konvencija; Aprašo 2.3 papunktis). Vadovaujantis Hagos konvencijos, be kita ko, 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, tvirtinant dokumentą pažyma (Apostille), patvirtinamas išimtinai tik parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas. Taigi, remiantis išdėstytu konstatuotina, kad pažyma (Apostille) negali patvirtinti dokumento turinio teisingumo ir pagrįstumo, o šiuo individualiu atveju dokumento, kurio pagrindu atsakovams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, turinio tikrumas yra paneigtas 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarimu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dokumento patvirtinimas žyma (Apostille) savaime neįrodo šio dokumento turinio tikrumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis adm. byloje Nr. A-2798-492/2018).

Reaguojant į atsakovų argumentus dėl gero administravimo principo pažeidimo, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentui atsakovų prašymo padavimo metu būtų kilę įtarimų, kad prašymas neteisėtas ar, kad teikiami dokumentai yra suklastoti, todėl laikosi pozicijos, kad pažeidimų nebuvo, o institucija vykdė jai įstatymu numatytus įgaliojimus ir pareigas.

Teisėjų kolegija, apibedrindama išdėstytą, pažymi, kad Pilietybės įstatymo 24 straipsnyje nustatytas sąrašas atvejų, kai netenkama Lietuvos Respublikos pilietybės, vienas iš jų – įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu (5 punktas). Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad administracinis teismas Ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovų pateiktas N. V. T., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo dublikatas, serija (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) d., yra suklastotas ir ši reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu institucijoms, kurios priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo atsakovams, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai 2020 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatą, įtvirtinančią, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismas konstatuoja, kad S. K., A. K., K. K., V. K. netena pilietybės, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu. Pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Jei šis Regionų administracinio teismo sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, tai jis turi būti nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas, atsakovų prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ dalyje, kuria nuspręsta atkurti S. K. (S. K.), A. K. (A. K.), K. K., V. K. Lietuvos Respublikos pilietybę, tenkinti.

Pripažinti, kad S. K. (S. K.) (gim. (duomenys neskelbtini).) A. K. (A. K.) (gim. (duomenys neskelbtini)), K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.