- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2S-1098-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- J., J. B.
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. K. (byloje dalyvauja institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 2000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai, iki kol bus priimtas sprendimas, nuo 2009-12-16 padidinti iš atsakovo A. K. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu priteistą 1000 Lt išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. A. K. iki 2000 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; siekiant užtikrinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui tinkamą ir savalaikį įvykdymą areštuoti 372 000 Lt atsakovui priklausančias lėšas, esančias banke, o jų nepakakus – atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį 372 000 Lt vertės turtą. Nurodė, kad ji yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos iki 2010-01-01 pajamos sudarė 97,50 Lt išmoka vaikui ir 1000 Lt atsakovo mokamas išlaikymas sūnui. Be to, nuo 2009-05-25 buvo nutraukta jos darbo sutartis su AB „flyLAL-Lithuania Airines“ DK 137 str. ir Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. pagrindu. Iki darbo sutarties nutraukimo, siekdama pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, ji paėmė paskolą butui pirkti, įsigijo 1 kambario butą, kurio dėl lėšų stygiaus neįrengė, todėl su sūnumi gyvena pas motiną 2 kambarių bute, kuriame taip pat gyvena ir jos iš dalies nedarbinga motina bei pilnametis brolis. Tai reiškia, kad jos materialinė situacija iš esmės pasikeitė (ženkliai pablogėjo), be kasdienių išlaidų maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms vaikui bei sau ji kas mėnesį turi mokėti paskolą bankui, vartojimo kreditą, už komunalines paslaugas, t. y. apie 2000 Lt. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, jis yra verslininkas, turi daug nekilnojamojo turto, jo darbo užmokestis per mėnesį yra 10500 Lt. Atsakovas būdamas labai turtingas atsisako teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius, būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Be to, atsakovas visiškai su vaiku nebendrauja, nesirūpina, nesidomi, vaikas jo nepažįsta.
Atsiliepimas
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi netenkino ieškovės J. B. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, išnagrinėjęs ieškovės prašyme, atsakovo atsiliepime, posėdžio metu nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į nepilnamečio vaiko interesus, nustatė, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes byloje nėra duomenų, kad atsakovas netinkamai vykdytų savo pareigą teikti nepilnamečiam sūnui priteistą 1000 Lt išlaikymą, jog atsakovė turi papildomų pajamų. Teismas nurodė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų pagal būsto sutartį, moka išlaikymą sūnui, todėl tenkinus ieškovės prašymą, būtų apribota galimybė atsakovui ne tik disponuoti piniginėmis lėšomis, neproporcingai suvaržyta atsakovo turtinė padėtis, bet ir pažeistų kreditoriaus teises į tinkamą atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymą, nepilnamečio vaiko teisę į laiku teikiamą išlaikymą iš atsakovo.
Šalies argumentai
Ieškovė J. B. atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, neteisėta, neteisinga ir nesąžininga, prieštaraujanti byloje surinktiems įrodymams, galiojantiems įstatymams, suformuotai teismų praktikai dėl prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Jos darbo sutartis su AB „flyLAL Lithuania“ buvo nutraukta nuo 2009-05-27 DK 137 str. ir Įmonių bankroto įstatymo 19 str. 1 d. pagrindu, nors intensyviai ieško, tačiau darbo jai nepavyko susirasti. Jos pajamos nuo 2010-01-01 yra tik iš atsakovo priteistas 1000 Lt išlaikymas vaikui. Iki darbo sutarties nutraukimo, siekdama pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, ji paėmė paskolą butui pirkti, įsigijo 1 kambario butą už 227 000 Lt, kurio dėl lėšų stygiaus neįrengė, todėl su sūnumi gyvena pas motiną 2 kambarių bute, kuriame taip pat gyvena ir jos iš dalies nedarbinga motina bei pilnametis brolis. Tai reiškia, kad beveik prieš metus jos materialinė situacija iš esmės pasikeitė (ženkliai pablogėjo), be kasdienių išlaidų maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms vaikui bei sau ji kas mėnesį turi mokėti paskolą bankui, vartojimo kreditą, už komunalines paslaugas, t. y. apie 2000 Lt. Dėl to, kas mėnesį ji sprendžia itin sudėtingą klausimą kaip pamaitinti bei patenkinti visus būtinus kasdienius vaiko poreikius ir sumokėti bankui eilinę įmoką. Tuo tarpu atsakovo finansinė padėtis yra labai gera, jis yra verslininkas, turi daug nekilnojamojo turto, jo darbo užmokestis per mėnesį yra 10500 Lt. Tačiau nepaisant to, atsakovas atsisako teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris užtikrintų būtinas vaikui vystytis sąlygas ir vaiko poreikius, būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Be to, atsakovas negaili pinigų bylinėjimuisi, visiškai su vaiku nebendrauja, nesirūpina, nesidomi, vaikas iš viso jo nepažįsta, pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo sumažinti vaikui teikiamą išlaikymą iki 800 Lt. Visi nurodyti faktai patvirtina atsakovo nenorą tinkamai ir sąžiningai vykdyti pareigą išlaikyti mažametį vaiką, mokėti proporcingą atsakovo turtinei padėčiai išlaikymą. Be to, teismas neatsižvelgė į trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, kad jos prašymas priteisti laikiną išlaikymą iki kol bus priimtas teismo sprendimas yra teisingas, pagrįstas ir tenkintinas. Kritiškai vertintinas teismo teiginys, kad atsakovas tinkamai vykdo pareigą išlaikyti vaiką, kadangi šios bylos dalykas yra ne išlaikymo vaikui priteisimas, o dėl neigiamai pasikeitusių jos bei vaiko aplinkybių – priteisto išlaikymo padidinimas. Jei byloje nėra duomenų, kaip nustatė teismas, apie jos gaunamas papildomas pajamas, tai tik patvirtina, jog jos bei mažamečio vaiko finansinė situacija stipriai pablogėjo. Teismas ne tik apgynė atsakovo interesus, atsakovo finansinius įsipareigojimus bankui, bet ir banko, kaip atsakovo kreditoriaus teises į tinkamą atsakovo prisiimtų prievolių įvykdymą, teismas nesiekė, kad būtų apsaugoti vaiko teisės ir interesai gauti tinkamą išlaikymą, proporcingą vaiko tėvo turtinei padėčiai, šiuos interesus ignoravo.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CPK 144 str. asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti prašymą, pateikti tam tikrus įrodymus, iš kurių būtų matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų yra reikalingas. Teismas, neištyręs visų byloje esančių įrodymų, nenustatęs jo ir ieškovės turtinės padėties bei vaiko poreikių, negali spręsti, ar ieškovės prašomas priteisti didesnis materialinis išlaikymas vaikui yra pagrįstas. Iš jo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu priteistas išlaikymas vaikui žymiai viršija orientacinį teismų praktikoje įtvirtintą 800 Lt išlaikymo dydį. Nepagrįstas yra ieškovės prašymas areštuoti jo lėšas banke, ar jam priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį 372 000 Lt vertės turtą, nes byloje nėra duomenų, jog jis neteikia priteisto išlaikymo, ieškovė nepateikė įrodymų apie galimą turto perleidimą, taikius tokią laikinąją apsaugos priemonę nepagrįstai būtų suvaržytos jo teisės, pažeistas ekonomiškumo principas. Ieškovės prašomos pritaikyti CK 3.65 str. 2 d. 4, 5 p. nurodytos laikinosios apsaugos priemonės yra numatytos siekiant užtikrinti vaiko materialinio išlaikymo nepertraukiamumą, tačiau savo pareigą jis vykdo laiku ir sąžiningai. Tai, jog jis pareiškė priešieškinį nepatvirtina jo nenoro tinkamai ir sąžiningai vykdyti pareigą išlaikyti mažametį vaiką, siekia, jog būti nustatytas proporcingas vaiko poreikiams išlaikymas, pagal formuojamą teismų praktiką vaikui išlaikyti skirtas lėšas ieškovė negali naudoti savo, o ne vaiko, poreikiams tenkinti, išlaikymą turi teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta laikinai padidinti iš atsakovo A. K. priteistą 1000 Lt išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui iki 2000 Lt, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, turtą, nes ieškovės J. B. nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepripažintinos pagrįstomis.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad yra iškelta civilinė byla dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. K.. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje, t. y. dėl 2000 Lt laikino išlaikymo nepilnamečiam sūnui priteisimo iki bus išnagrinėta ši civilinė byla ir priimtas teismo sprendimas bei dėl atsakovui priklausančių 372 000 Lt piniginių lėšų, o piniginių lėšų nepakakus – atsakovui priklausančio 372 000 Lt vertės nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto. Prašymą priteisti iš atsakovo laikiną 2000 Lt išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui ieškovė grindė tuo, kad jos finansinė padėtis iš esmės pasikeitė (ženkliai pablogėjo), t. y. ji buvo atleista iš darbo, turi mokėti būsto kreditą, vartojimo kreditą, už komunalines paslaugas, todėl atsakovo teikiamas 1000 Lt išlaikymas nepilnamečiam sūnui neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų ir poreikių, jos poreikių tenkinimo, atsakovas yra labai turtingas. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo tinkamą įvykdymą prašė areštuoti atsakovo 372 000 Lt, esančius banke, o jų nepakakus, atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymas netenkintinas, nes atsakovas teikia iš jo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui, įvertino atsakovo kreditorių, iš jų ir nepilnamečio vaiko interesus, pripažino, jog tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų neproporcingai apribota atsakovo turtinė padėtis, pažeistos kreditoriaus teisės į prievolių vykdymą, vaiko teisė į laiku teikiamą išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės nurodytus argumentus ir aplinkybes, dėl kurių, anot ieškovės, turi būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta, nes nėra aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. teismas sprendžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą įvertindamas aplinkybes, kurios yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato CK 3.65 str. Pagal šią įstatymo normą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas pastovus ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK normos, reglamentuojančios išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir formą, numato, kad teismas gali priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevyko pareigos išlaikyti savo vaikus (CK 3.196 str.1 d.). Kol bus išnagrinėta byla, teismas nutartimi gali įpareigoti mokėti laikiną išlaikymą (CK 3.196 str. 2 d.). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kaip nustatyta aukščiau, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-14 sprendimu iš atsakovo nepilnamečiam šalių vaikui išlaikyti buvo priteistas 1000 Lt išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomos. Pagal pateiktus bylos duomenis matyti, jog ginčo dėl to, kad atsakovas neteikia priteisto 1000 Lt išlaikymo vaikui, nėra. Ieškovė prašymo priteisti padidintą laikiną išlaikymą, atskirojo skundo negrindžia aplinkybėmis, jog atsakovas priteisto išlaikymo vaikui neteikia ar yra reali grėsmė, jog priteisto išlaikymo atsakovas bylos nagrinėjimo metu nebeteiks, nurodo, jog šios bylos dalykas yra ne išlaikymo vaikui priteisimas, tačiau nurodo, jog 1000 Lt išlaikymas yra nebepakankamas jos ir nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti, nes iš esmės pasikeitė ieškovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad atsakovas teikia išlaikymą sūnui, nenurodyti argumentai iš aplinkybės, iš kurių būtų galima spręsti, jog šią pareigą bylos nagrinėjimo metu atsakovas vykdys netinkamai, į tai, kad įstatymas numato galimybę priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevyko pareigos išlaikyti savo vaikus, į tai, kad ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad būtent šiuo momentu pasikeitė aplinkybės, susijusios su nepilnamečiu vaiku, taip, jog šiuo metu vaiko poreikiams patenkinti yra būtinas didesnis, nei atsakovo ir ieškovės (abiejų tėvų) teikiamas išlaikymas, darytina išvada, jog taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikinai padidinti atsakovo teikiamą išlaikymą sūnui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Netenkintinas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. priteisti laikiną padidintą išlaikymą nepilnamečiam vaikui dėl to, kad, kaip nurodo apeliantė, atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra vienintelės apeliantės gaunamos pajamos per mėnesį, iš kurių ieškovė taip pat moka būsto paskolą, vartojimo paskolą, tenkina savo poreikius, kadangi materialinis išlaikymas, teikiamas nepilnamečiam vaikui, yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 str.). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga turi būti įgyvendinama taip, kad vieno iš tėvų teikiamas išlaikymas gali būti naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti, bet ne su vaiku gyvenančio vieno iš tėvų poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).
Kaip jau nurodyta aukščiau, pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, bylos nagrinėjimo metu būtų užtikrinta ta pati atsakovo turtinė padėtis, kuri buvo iki ieškovo kreipimosi į teismą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, tikslingumas, t. y. jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Ieškovė, prašydama areštuoti atsakovui priklausančias 372 000 Lt pinigines lėšas, esančias banke, o jų nepakakus – tokios vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su tuo, kad yra grėsmė, jog neareštavus atsakovui priklausančių 372 000 Lt piniginių lėšų, turto, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą. Tokios aplinkybės nėra nurodytos ir atskirajame skunde. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kurių pagrindu netenkintas ieškovės prašymas areštuoti atsakovui priklausančias 372 000 Lt pinigines lėšas, esančias banke, o jų nepakakus – tokios vertės atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Pažymėtina, jog šalių nepilnametis sūnus taip pat yra atsakovo kreditorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad areštavus atsakovui priklausančias lėšas būtų pažeisti atsakovo kreditorių interesai, vaiko teisė laiku gauti išlaikymą iš atsakovo.
Atskirasis skundas netenkintinas ir tuo pagrindu, kad jis yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios sudaro ieškinio pagrindą ir kuriomis yra grindžiamas ieškinio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina atskirojo skundo argumentų, pateiktų įrodymų, susijusių su šalių turtine padėtimi, turtinės padėties pasikeitimu, atsakovo pareikšto priešieškinio reikalavimais, kadangi šios aplinkybės bus nustatytos ir įvertintos išnagrinėjus bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje šios aplinkybės nevertinamos ir nenustatinėjamos.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus ieškovės atskirojo skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš ieškovės į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,
Rezoliucinė dalis
n u taria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės J. B. 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.