Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. I. (E. I.) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimo, kuriuo jis yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 2 d. 28 eurų bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. 869 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams bei pagal ATPK 126 str. 4 d. 579 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos subendrintos ir E. I. paskirta galutinė nuobauda – 869 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 27 d., apie 2.00 val., Sodų gatvėje, Šalčininkų mieste, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 16, 127, 219.2, 221 punktuose nustatytus reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į metalinį stulpelį, dėl ko apgadino savo automobilį ir metalinį stulpelį, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET, vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių išsiaiškinimo, jam nustatytas 1,22 prom. girtumas.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika, vadovavosi ne įrodymų visuma, o pavieniais įrodymais.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad E. I. buvo pripažintas kaltu, padarius ATPK 130 str. l d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, nenustačius subjektyviojo požymio – tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad šio požymio konstatavimas yra būtinas. Šiuo atveju žala buvo padaryta tik apelianto automobiliui. Apeliantas apžiūrėjo, kad į metalinį stulpelį tik atsirėmė, jo nenulaužė. Eismo įvykio metu kilusi turtinė žala, apelianto požiūriu, buvo mažareikšmė ir padariniai kitų asmenų turtui buvo nežymūs, todėl apeliantas galvojo ryte pranešti apie eismo įvykį turto savininkui ir policijai. Žalos mažareikšmiškumą patvirtina UAB „A.“ vadovo J. M. pažyma, kad jis pretenzijų neturi ir jam žala nebuvo padaryta. Įvertinęs, kad žala kitų asmenų turtui nepadaryta, apeliantas transporto priemonę patraukė nuo važiuojamosios kelio dalies ir pastatė šalia eismo įvykio vietos esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje (4-6 m atstumu nuo eismo įvykio vietos). Tai įrodo, kad E. I. atsakomybės nevengė ir eismo įvykio pėdsakų neslėpė. Iš įvykio vietos apeliantas pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad stulpelis buvo sugadintas būtent šio eismo įvykio metu, nagrinėjamoje byloje esanti stulpelio nuotrauka neleidžia konstatuoti fakto, kad UAB „A.“ padaryta žala. Nei eismo įvykio vietos schemoje, nei policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime, nei administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodytas metalinio stulpelio apgadinimo mastas bei pobūdis.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog eismo įvykis galimai kilo dėl automobilio techninio gedimo, kaip tai nurodoma UAB „Š.“ transporto priemonės techninės apžiūros pažymoje. Apeliantas neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismo nutarime nepagrįstai nustatyta, kad E. I. iš dalies prisipažino kaltu dėl padarytų pažeidimų.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. I. už administracinius teisės pažeidimus paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytos žalos dydžiui, per griežta, neatitinkanti protingumo ir teisingumo kriterijų. E. I. sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, jo metu niekam nebuvo padaryta žala ir niekas pretenzijų neturi. Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Apeliantas anksčiau administracine tvarka nebuvo baustas, neteistas, charakterizuojamas teigiamai, mokosi, dirba. Dėl savo veiksmų apeliantas nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą negu nurodyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

E. I. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Pažymėtina, kad ATPK 256 str. 3 d. nustato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju, ir apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino visų reikšmingų faktų, neištyrė visų galimų įrodymų ir įvykio versijų, nesiėmė jokių veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

E. I. nubaustas už ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Apeliantas nubaustas už tai, kad jis, be kita ko, 2014 m. gruodžio 27 d., apie 2.00 val., Sodų gatvėje, Šalčininkų mieste, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į metalinį stulpelį, dėl ko apgadino savo automobilį ir metalinį stulpelį. Nurodoma, kad tokiais savo veiksmais E. I. pažeidė KET 9, 127 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulio J. G. 2014 m. gruodžio 27 d. tarnybinio pranešimo, tą pačią naktį, kai įvyko eismo įvykis, E. I. policijos pareigūnams paaiškino, kad jis važiavo lėtai (apie 40 km/val. greičiu), staiga automobilį pradėjo mėtyti ir jis jo nesuvaldė (b. l. 3). Tas pačias aplinkybes jis nurodė ir savo paaiškinime (b. l. 10). Pažeidėjas pateikė UAB „Š.“ pažymą, kurioje meistras V. K. nurodo, kad 2015 m. sausio 5 d. E. I. pristatė automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio, įvykusio 2014 m. gruodžio 27 d., priežasčiai nustatyti ir remontui atlikti. Atlikus automobilio apžiūrą, nustatyta, kad yra lūžusi kairės pusės vairo mechanizmo traukė. Šį automobilio detalė yra originali ir nekeista, 2000 m. gamybos. Jos lūžimo padariniai galėjo sukelti vairo mechanizmo gedimą, dėl ko automobilis galėjo tapti nevaldomas ir įvykti eismo įvykis (b. l. 22).

Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, byloje kilus prieštaravimams dėl to, koks buvo eismo įvykio mechanizmas, nesiėmė pakankamų priemonių visapusiškai išsiaiškinti šias eismo įvykio aplinkybes, nerinko papildomų duomenų apie eismo įvykio vietą ir kelią, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taip pat duomenų apie eismo įvykyje dalyvavusią transporto priemonę, jos technines savybes. E. I. pateiktų duomenų patikslinimas galimas paskiriant byloje eismo įvykio ekspertizę. Eismo įvykio ekspertizė atkuria eismo įvykio eigą, aplinkybes įvykio vietoje, tiria nustatytus transporto priemonių gedimus, jų atsiradimo laiką, gedimų ir eismo įvykio ryšį, eismo įvykio dalyvių veiksmus, aplinkybes, turėjusias įtakos eismo įvykiui įvykti, kas ir yra svarbu nagrinėjamu atveju. Taip pat dėl nustatyto automobilio gedimo, jo galimo atsiradimo laiko ir įtakos eismo įvykiui tikslinga atlikti UAB „Š.“ meistro V. K., kuris atliko automobilio apžiūrą, apklausą, išreikalauti apžiūros dokumentus, jei tokie yra išsaugoti. Automobilio gedimo aplinkybės teismo posėdžio metu nebuvo aptartos ir su pačiu pažeidėju. Teismas nesiaiškino, ar automobilis iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, ar gedimas, jeigu toks buvo, atsirado eismo įvykio metu. Tokiu būdu, nebuvo ištirtos visos eismo įvykio kilimo versijos ir nebuvo surinkti visi įrodymai, galintys turėti įtakos kilusio eismo įvykio priežasties nustatymui. Aptarti duomenys turi ypatingos reikšmės, nustatinėjant priežastinį ryšį tarp E. I. veikos ir atsiradusių pasekmių bei jo atsakomybei už ATPK 127 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą, nes administracinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tuomet, kai svetimas turtas yra sugadintas (apgadintas) dėl KET pažeidimų.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ginčijamas nutarimas negali būti laikoma teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. I. (E. I.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.