- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- N-444-1900-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Romano Klišausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutarties G. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. sausio 23 d. surašė G. A. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2006 m. rugpjūčio 23 d., apie 15.15 val., kelio A1 95,080 kilometre vairavo transporto priemonę 117 km/h greičiu, kuomet leistinas iki 80 km/h greitis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2007 m. vasario 7 d. nutarimu G. A. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje, padarymą skyrė 500 litų baudą, o pagal ATPK 130² straipsnį skirta papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
II.
G. A. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, jog nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) nutarime nenurodyti KET punktai, kuriuos jis neva pažeidė, nenurodyti motyvai, kodėl skiriama būtent tokia nuobauda; 2) nebuvo apsvarstyta galimybė taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas; 3) neatsižvelgta į tai, jog dėl pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi; 4) teisė vairuoti reikalinga dėl darbo, nes yra direktorius uždarosios akcinės bendrovės, kurioje nėra tiekėjo ir vairuotojo, todėl netekus teisės vairuoti gali tekti nutraukti verslą, dėl ko jis liktų be pajamų, o šeimoje auga nepilnametis vaikas, be to, globoja motiną, kurią reikia vežioti į gydymo procedūras; 5) teisės vairuoti netekimas sukels nepageidaujamas turtines pasekmes dar ir dėl to, jog (neskelbtini duomenys) automobilį pirko lizingo būdu, todėl įmonės veiklai nutrūkus, įmokas turės mokėti įmonės akcininkė iš asmeninių pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi G. A. skundą tenkino iš dalies. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, jog G. A. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir 130² straipsnį, o tai, jog nutarime nenurodyti ir kartu skiriami 6 baudos bylai – nelaikytina esminiu trūkumu. Konstatavo, jog asmuo per metus laiko jau buvo baustas tris kartus piniginėmis baudomis (kurių nesumokėjo), kas pagal ATPK 32 str. 1 d. 5 punktą laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o lengvinančių aplinkybių – nenustatyta. Teismas pažymėjo, jog asmuo darydamas analogiškus pažeidimus turėjo suvokti iš to kylančias neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo artimiesiems. Atsižvelgiant į tai, padarė išvadą, jog taikytos administracinio poveikio priemonės rezultatų nedavė, todėl nėra pagrindo ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymui, tačiau turint omeny tai, jog specialiosios teisės atėmimas asmeniui taikomas pirmą kartą, kaltu jis prisipažino, kiti asmenys ir jų turtas dėl padaryto pažeidimo nenukentėjo, teisės vairuoti atėmimo terminas sutrumpintas sankcijos ribose.
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartimi, G. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį pakeisti ir panaikinti Institucijos nutarimą, o bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais, argumentais, papildomai nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog teisės vairuoti atėmimas sukels jam sunkias pasekmes, dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pažeidimas formalus, nes kelias buvo tuščias. Pažymėjo, jog jo įmonė yra pasirašiusi sutartį didelės vertės darbams Vilniuje atlikti, todėl jam kiekvieną dieną būtina važiuoti iš Kauno į Vilnių, vežti darbuotojus, įrankius ir medžiagas. Taip pat teigia, jog teismas apsunkino jo padėtį, nes pažeidimą įvertino 6 baudos balais.
Atsikirsdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos medžiaga (administracinio teisės pažeidimo protokolas, greičio matavimo rezultatų protokolas, KET pažeidimų suvestinė, paties asmens paaiškinimai) pakankama patvirtinti G. A. kaltę, padarius ATPK 124 str. 4 dalyje ir 130² straipsnyje numatytus pažeidimus, veika kvalifikuota tinkamai, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Apeliantas prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, tačiau tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidimą pripažįsta, o kaip panaikinimo pagrindą įvardija tik vieną aplinkybę - nutarime nenurodyti KET punktai, kuriuos jis neva pažeidė bei nemotyvuotas nuobaudos parinkimas. Šiuo aspektu paaiškintina, jog ATPK 286 str. 2 dalyje įtvirtinta, jog nutarime (be kitų duomenų) turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas. Iš skundžiamo akto matyti, jog jame aiškiai atskleistos nustatytos aplinkybės, jos įvertintos pasiremiant ATPK konkrečiu straipsniu, todėl atitinkamo KET punkto nurodymas šiuo atveju ir nebuvo būtinas. Padaryta veika glaustai atskleista ir pačio ATPK 124 straipsnio dispozicijoje, tačiau Institucija daug detaliau atskleidė pažeidimo esmę nutarime, o konkretus pažeistas KET punktas nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole, su kuriuo apeliantas buvo pasirašytinai supažindintas.
Teiginys, jog parinktos nuobaudos nemotyvuotos – taip pat klaidingas. ATPK 124 str. 4 dalies sankcijoje įtvirtinta, jog dispozicijoje numatytos veikos padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų, ATPK 130² straipsnio sankcija numato teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo devynių mėnesių iki vienerių metų. Pažymėtina, jog ATPK įtvirtintos aiškios nuobaudos skyrimo taisyklės, kurių pagrindinės numato, jog nuobauda skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų; skiriant ją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas organo (pareigūno), nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, nutarime (ATPK 30, 30² str.). Iš nutarimo matyti, jog asmuo apie bylos nagrinėjimą Institucijoje buvo informuotas, tačiau į jį neatvyko, jokių papildomų dokumentų neteikė, kas Institucijai leido skiriant nuobaudą atsižvelgti tik į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (tokia nutarime ir įvardinta) bei į G. A. asmenybę, sprendžiant apie ją pagal turimų KET pažeidimų chronologiją, elgesį protokolo surašymo metu. Atsižvelgiant į tai, visiškai suprantama ir Institucijos pozicija nesiimti iniciatyvos ATPK 30¹ straipsnio taikymui.
Apeliantas teigia, jog tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog dėl pažeidimo jis nuoširdžiai gailėjosi. Pažymėtina, jog pagal ATPK 31 str. 1 d. 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytina kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Pabrėžtina, jog nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas, t. y. tokia aplinkybė turi rodyti aiškų asmens požiūrį į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, gailestis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo Institucijoje, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktų įrodymų visuma. Šiuo atveju asmuo bylos nagrinėjime Institucijoje nedalyvavo, administracinio teisės pažeidimo protokole įrašė, jog su pažeidimu nesutinka, todėl akivaizdu, jog Institucija pagrįstai tokios lengvinančios aplinkybės ir nenustatė. Pažymėtina ir tai, jog aptariamos lengvinančios aplinkybės nepatvirtino ir pirmosios instancijos teismas, nes teisme asmuo dėl pažeidimo nuoširdžiai nesigailėjo, o tik teigė, jog pripažįsta savo kaltę. Nuoširdus gailestis visada apima kaltės pripažinimą, tačiau kaltės pripažinimas nuoširdaus gailesčio – ne.
Asmuo mano, jog šiuo atveju taikytinas ATPK 30¹ straipsnis, įtvirtinantis mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Turint omeny tai, jog šiuo institutu realizuojamas Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo reikalavimas diferencijuoti nuobaudas taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir kt. aplinkybes, sprendžiant dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. nutartis administracinėse bylose Nr.N5‑1647/2006, N16-1481/06, N9-1499/2006, N17-148/2006). Taigi aptariamas straipsnis išimtinis, o jo analizė leidžia daryti išvadą, jog jis, atsižvelgiant į nagrinėjamą pažeidimą, taikytinas, kai: pirma, nustatomos administracinę atsakomybę lengvinančios ir kitos, tokiomis laikytinos, išskirtinės aplinkybės; antra, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Nagrinėjamu atveju nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas, taigi nėra prašomo instituto taikymo pagrindų. Be to, skunde nurodytos aplinkybės - būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės – išskirtinėmis aplinkybėmis nelaikytinos. Pažymėtina, jog tokios pozicijos nuosekliai laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliantas per metus laiko ne kartą buvo baustas baudomis, o iš pateikto KET pažeidimų sąrašo matyti, jog asmuo jam skiriamų baudų už KET pažeidimus nemoka, daugiau nei dėl dešimties nutarimais skirtų baudų pradėtas išieškojimas, kas rodo, jog nuobaudos nėra įvykdytos, taigi ir galiojančios (ATPK 36 str.). Visa tai leidžia asmenį priskirti prie itin piktybiškų pažeidėjų. Asmuo, žinodamas, jog turi sukauptų baudos balų ir vis tiek viršydamas leistiną greitį, turėjo numatyti ir galimas dėl to kilsiančias neigiamas pasekmes, o baudos balų sistema įstatymo leidėjo ir įvesta tam, kad vairuotojai, darydami nuosekliai kartais ir ne itin pavojingus pažeidimus, neignoruotų visuomenėje priimtų elgesio standartų. Apelianto teiginys, jog pažeidimas formalus, nes kelias buvo tuščias, vertintinas kritiškai. Padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, nes greitis viršytas net 37 km/h. Be to, jau iš paties greičio matavimo rezultatų protokolo matyti, jog kelyje be apelianto automobilio buvo ir kitų. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog nuobaudos individualizuotos tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindų nėra.
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog teismas apsunkino jo padėtį, nes pažeidimą įvertino 6 baudos balais, išaiškintina, jog baudos balai nėra administracinė nuobauda, o padarius tam tikrus pažeidimus pažeidimas kartu automatiškai įvertinamas ir balais (ATPK 130² str. pastaba). Taigi baudos balų nenurodymas nutarime esminės reikšmės neturi, juolab, kai asmuo jau buvo sukaupęs baudos balų už analogiškus pažeidimus, todėl tokios aplinkybės nenurodymas jo klaidinti negalėjo. Be to, byloje esančioje KET pažeidimų suvestinėje pažymėti skundžiamu nutarimu skirti baudos balai. Suvestinės duomenys iš informacinės duomenų bazės išimti 2007 m. kovo 16 d., t. y. iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo, kas tik parodo, jog teismas ištaisė formalų nutarimo trūkumą įvardindamas konkrečius baudos balus. Šiuo atveju principas non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) pažeistas nebuvo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
G. A. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiamas.