Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimantai Jurkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl santuokos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija teikianti išvadą Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad vaiko K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta turi būti nustatyta kartu su jo motina A. M. jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) ., bei priteisti iš A. P. sūnaus išlaikymui po 152 Eur dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Vaikas nuolat gyvena su motina A. M.. Vaiko motina su vaiko tėvu A. P. nuo santuokos sudarymo gyvena atskirai. Vaikas K. P. tėvą mažai pažįsta, neigiamai jį vertina, nes tėvas su vaiku bendrauja mažai – lankydavo vos kartą per paskutinius metus. Vaiko ir motinos santykiai artimi, motina nuolat rūpinasi sūnumi viena, namuose sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.

Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad 2001 m. rugpjūčio 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje su A. M. sudarė santuoką. Nuo santuokos sudarymo jis su atsakovė kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, jis tik aplankydavo šeimą. Nuolat gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje, atsakovė – Lietuvos Respublikoje. Turėjo butą Baltarusijos Respublikoje, planavo kartu su atsakove gyventi Baltarusijoje Respublikoje, tačiau planai gyventi kartu nesusiklostė – atsakovė į jo nupirktą butą gyventi nepersikėlė. Įgijęs aukštąjį inžinierinį išsilavinimą Baltarusijos Respublikoje, turi įmonę, kuriai vadovauja ir asmeniškai valdo 80 procentų akcijų šios įmonės. Gauna pajamas – darbo užmokestį, apie 700 Baltarusijos rublių, t. y. apie 300 Eur. Jo vadovaujama įmonė atlieka žemės ūkio technikos sertifikavimo darbus. Santuokos pradžioje nuolat lankydavosi Lietuvoje. Santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi. Dėl santuokoje įgyto ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto – automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 500 Eur vertės, atsakovei jokių pretenzijų neturi. Išlaikymo skirti nereikalauja, kadangi yra darbingas ir sveikas. Bendrų kreditorinių įsiskolinimų neturi. Sūnus nuo pat gimimo nuolat gyvena su atsakove Lietuvos Respublikoje, lanko mokyklą. Su sūnumi jis ankščiau bendraudavo, keletą kartų buvo sūnų nuvežęs į Minską, jie kartu vaikščiojo po miestą. Jis pirkdavo sūnui drabužių, dovanas gimtadieniu, dabar sūnui 14 metų. Paskutinį kartą su sūnumi bendravo 2016 metų kovo mėnesį. 2016 m. jis gavo grasinančio pobūdžio žinutę iš sūnaus, dėl to supyko. Dabar su sūnumi nebendrauja, mano, kad ir sūnus nenori su juo bendrauti. Sutuoktinė jam nedraudžia bendrauti su sūnumi. Bendravimo tvarkos su vaiku nustatyti neprašo ir sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Sūnaus K. P. išlaikymui sutinka mokėti 25 proc. nuo jo gaunamo darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį, kaip tai numato Baltarusijos Respublikos įstatymai, bet ne daugiau kaip 75 Eur. Su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka, nes tam nemato pagrindo. Išlaikymą sutinka mokėti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinė jam pasiūlė santuoką nutraukti bendru sutikimu, tačiau jis su santuokos nutraukimu bendru sutikimu nesutiko. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokines pavardes.

Teismo posėdyje institucijos teikiančios išvadą atstovė Raminta Jurkevičienė nurodė, kad vaiko K. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina jos gyvenamojoje vietoje. Išlaikymas vaikui turi būti nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. A. P. nuolat gyvena ir dirba Minske, Baltarusijos Respublikoje. Vaiką iki šiol augina ir didžiąja dalimi išlaiko viena vaiko motina A. M., su kuria vaikas gyvena nuo pat gimimo. Vaiko tėvas prie vaiko išlaikymo prisidėdavo epizodiškai. Vaikas auga, kartu su juo auga ir vaiko poreikiai, vaikui iki pilnametystės liko tik ketveri metai, todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad vaiko tėvas yra įmonės vadovas, turi 80 procentų įmonės akcijų – prašo nustatyti 192 Eur dydžio išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Ieškinys tenkintas iš dalies.

Bylos medžiagos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad 2001 m. rugpjūčio 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo A. P. ir atsakovės A. M. sudaryta santuoka (įrašo Nr. 63) (b. l. 4). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus K. P. (b. l. 5,37). Iš RAB „PROJEKTTECHSERVIS PLIUS“ 2017-09-11 pažymos apie darbo užmokesčio (piniginio mėnesio išlaikymo) dydį, matyti, kad A. P. nuo 2017 m. sausio iki rugpjūčio mėnesio išmokėta 4832 rublių (b. l. 8-9). Iš Baltarusijos Respublikos Valstybinio turto komiteto Minsko miesto valstybinės registracijos ir žemės kadastro agentūros 2017-10-09 pažymos matyti, kad A. P. gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-12). Iš 2014-07-29 Kreditinio pobūdžio sutarties Nr. 48260840 matyti, kad A. P. audarė kreditinę sutartį iki 2020-07-28 dėl 143 000 rublių suteikimo (b. l. 14-21). Iš Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos Nr. E 763376 matyti, kad transporto priemonė Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2014-07-30 registruota A. M. vardu (b.l. 33). Iš 2018-01-04 Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Švenčionių seniūnijos pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad A. M. šeimą sudaro sūnus K. P., gim. (duomenys neskelbtini) . Šeima gyvenamąją vietą deklaruoja Medišionių k., Švenčionių sen., Švenčionių r. sav., faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, kad ½ buto adresu (duomenys neskelbtini) ., nuosavybės teise priklauso A. M. (b.l. 35). Iš 2018-01-04 Švenčionių progimnazijos pažymos Nr. 1-87 apie gautas pajamas matyti, kad A. M. dirba Švenčionių progimnazijoje ir gauna pastovias pajamas (b.l. 36). 2018-01-02 AB „Lietuvos paštas“ pažyma apie gautas/išmokėtas tarptautines pašto perlaidas gautas iš A. P. nuo 2016-07-16 iki 2017-12-24 sumoje 845 Eur (b.l. 38). Iš ieškovo 2018-05-03 pateikto papildymo, matyti, kad ieškovas sutinka mokėti 75,73 Eur išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kas sudaro 25 proc. nuo darbo užmokesčio Baltarusijos Respublikoje. Iš pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu projekto ir jo vertimo į rusų kalbą (b. l. 26-27, 28-29) bei Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekto ir šios sutarties vertimo į rusų kalbą (b.l. 40-41, 42-43), matyti, kad atsakovė raštu siūlė ieršųkovui nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju ieškovo A. P. ieškinys dėl 2001 m. rugpjūčio 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo Baltarusijos Respublikos piliečio ir Lietuvos Respublikos pilietės A. M. dėl santuokos nutraukimo teismingas Vilniaus regiono apylinkės teismui ir nagrinėtinas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XIX skyriaus nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalis numato, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26 - 3.30 straipsniai, 3.35 - 3.36 straipsniai, 3.85 straipsnis, 3.92 straipsnis ir 3.100 straipsnis. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Įstatyme įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Santuokos iširimu kaltinamas sutuoktinis turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, paneigiančių jo kaltę arba rodančių ir kito sutuoktinio kaltę. CPK 178 straipsnis numato šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Rungimosi principas įpareigoja kiekvieną šalį įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi vadovautis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu (CPK 12 straipsnis). Remdamasis šiuo principu išvadą apie fakto buvimą teismas gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, nei kad jo nebuvo. Tačiau bet kokiu atveju teismo išvados negali būti pagrįstos tik šalių išdėstytais samprotavimais ar spėjimais.

Ieškovas ieškinį dėl santuokos nutraukimo iš esmės grindžia tuo, kad nuo santuokos sudarymo momento sutuoktiniai gyveno atskirai – skirtingose valstybėse, daugiau kaip metus negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, nutrūko ieškovo bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutuoktiniai nuo santuokos sudarymo momento 2001 m. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio – ieškovas nuolat gyveno ir dirbo Minske, Baltarusijos Respublikoje, atsakovė – Švenčionyse, Lietuvos Respublikoje. 2004 metais sutuoktiniams gimė vaikas – K. P.. Ieškovas lankydavo šeimą, epizodiškai remdavo šeimą materialiai – skirdavo lėšų vaiko išlaikymui, pirkdavo drabužius, dovanas gimtadieniui. Su vaiku ieškovas daugiausia bendraudavo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, kelis kartus per metus atvažiuodavo aplankyti šeimos, kelis kartus buvo nusivežęs vaiką į Minską. Ieškovas nurodė, kad ketino su šeima gyventi Baltarusijos Respublikoje, buvo nupirkęs trijų kambarių butą, tačiau atsakovė į Baltarusiją gyventi neatvyko. Atsakovė nurodė, kad į Baltarusijos Respubliką ji nepersikėlė gyventi, kadangi atsakovas buto pirkimo su ja nederino, butą nupirko kaime, toli nuo Minsko, nors pats gyveno ir tebegyvena bute Minske kartu su savo motina. Nepilnametis vaikas nuo pat gimimo gyvena su atsakove, ji didžiąja dalimi viena rūpinasi vaiku – auklėja, prižiūri ir išlaiko nepilnametį vaiką, kuriam jau 14 metų. Vaikas su tėvu dabar nebendrauja, nuo gimimo gyvena Švenčionių mieste, kur lanko mokyklą, yra susiformavę glaudūs socialiniai ryšiai. Atsakovė sutinka, kad ieškovas rėmė šeimą materialiai, periodiškai lankydavo šeimą, bendravo su vaiku, tačiau nuo 2016 metų dėl ieškovo kaltės ieškovo ir vaiko bendravimas nutrūko, ieškovas nesidomi vaiku, nebendrauja ir nesiekia bendrauti su vaiku. Vaiko išlaikymui ieškovas nuo 2016 metų liepos mėnesio pradžios skyrė 845 Eur. Santuokinių santykių sutuoktiniai nepalaiko apytikriai trejus metus. Dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neįgijo. Šalių ginčo dėl santuokoje įgytos ir atsakovės vardu registruotos transporto priemonės Toyota Yaris nėra. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė nurodė, kad sutuoktiniams santuokoje 2004 metais gimusiu sūnumi K. P. atsakovė rūpinasi ir auklėja viena, vaikas nuo pat gimimo auga su motina jos gyvenamojoje vietoje, kur vaikui sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Vaikas su motina palaiko artimus santykius, apie tėvą atsiliepia neigiamai, tėvą menkai pažįsta.

Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju nė vienas iš sutuoktinių nedėjo maksimalių pastangų išsaugoti santuoką, nepakankamai rūpinosi vienas kitu, neteikė reikiamos moralinės pagalbos vienas kitam, nesistengė rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus ir išsaugoti santuoką. Sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nedėjo maksimalių pastangų gyventi bendrai – nuo pat santuokos sudarymo momento gyveno ir dirbo skirtingose valstybėse, nevedė bendro ūkio, daugiau kaip vienerius metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neketina gyventi kartu. Teismas, objektyviai vertindamas visus byloje esančius įrodymus, šalių parodymus ir institucijos, teikiančios išvadą, duomenis, daro išvadą, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, nesugebėję dėl savo charakterių ypatumų ir gyvenimo būdo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis.), todėl šiuo atveju atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu atveju (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

Tenkintinas šalių prašymas dėl pavardžių ir santuoką nutraukus ieškovui paliktina pavardė – P. atsakovei paliktina pavardė M. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Šalys yra darbingo amžiaus ir išlaikymo viena iš kitos nereikalauja (CK 3.72).

Šalių ginčo dėl santuokoje įgyto ir atsakovės A. M. vardu registruoto, 500 Eur vertės automobilio Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nėra, todėl po santuokos nutraukimo automobilis Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VNKKV18360A335604) laikytinas atsakovės asmenine nuosavybe. Nekilnojamojo turto šalys santuokoje neįgijo.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatantis pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas, įpareigoja tėvus užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnis.). Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog abu tėvai vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant ir į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalios vaikų raidos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo nepilnametis vaikas K. P., gim. 2004 m., nuo gimimo gyvena su motina, kuri viena vaiką auklėja, prižiūri ir rūpinasi jo gyvenimo sąlygomis. Tuo tarpu ieškovas savo nepilnamečio sūnaus neaugina, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina. Šalių sūnus yra moksleivis, lanko Švenčionių progimnazijos 8-ą klasę. Atsakovė dirba mokytoja Švenčionių progimnazijoje, gauna vidutiniškai 769 Eur dydžio darbo užmokestį į mėnesį, kartu su sūnumi gyvena jai dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) ., kito nekilnojamojo turto neturi. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi. Byloje nėra duomenų apie atsakovės kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti 150 Eur dydžio išlaikymą sūnui K. P., mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, taip pat priteisti iš ieškovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d. Nustatyta, kad ieškovas 2016 - 2018 metais teikė iš vios 925 Eur dydžio išlaikymą vaikui: 2016-07-16 – 90 Eur; 2016-08-12 –100 Eur; 2016-11-19 – 90 Eur; 2016-12-26 –50 Eur; 2017-04-29 – 90 Eur; 2017-06-07 – 100 Eur; 2017-07-23 – 90 Eur; 2017-09-10 – 85 Eur; 2017-12-24 150 Eur ir per 2018 m. I-ąjį ketvirtį – 80 Eur. Ieškovas sutinka teikti išlaikymą savo sūnui, tačiau nesutinka su prašomu priteisti 150 Eur išlaikymo dydžiu, kas mėnesį mokamu periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu nuo 2016 metų priteisimu. Ieškovas nurodo, kad nuolat gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje, jo darbo užmokestis yra apie 300 Eur per mėnesį, pragyvenimo lygis Baltarusijos Respublikoje nėra aukštas, todėl vaiko išlaikymui sutinka mokėti 25 procentus nuo ieškovo darbo užmokesčio, kaip tai numato Baltarusijos Respublikos įstatymai, kas sudaro 75 Eur. Ieškovas nuolat gyvena ir dirba Baltarusijos Respublikoje, gauna reguliarias 300 Eur dydžio pajamas – darbo užmokestį per mėnesį, yra įmonės, teikiančios žemės ūkio technikos techninio aptarnavimo paslaugas, direktorius ir didžiosios dalies (80 proc.) jo vadovaujamos įmonės akcijų savininkas, kitų išlaikytinių neturi, turi nekilnojamojo turto Baltarusijos Respublikoje, todėl manytina, kad ieškovas gali teikti lėšas vaiko išlaikymui. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010), kuris šiuo metu 400 Eur. Atsižvelgiant į nustatytą orientacinį išlaikymo vaikui dydį, į vaiko pragyvenimui, mokymuisi reikalingas išlaidas, į tai, kad atsakovė nepateikė įrodymų bei nenurodė, kokio dydžio išlaidos būtinos vaiko išlaikymui, nėra duomenų, kad vaikui reikalingos lėšos specialiųjų poreikių patenkinimui, manoma, jog atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 150 Eur dydžio periodines išmokas vaiko išlaikymui yra pagrįstas, todėl priteistinas.

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas.).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovė prašo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimą nuo 2016 m. sausio 1 d., priklausomai nuo teismo nustatyto išlaikymo vaikui dydžio. Teismas nustatė 150 Eur išlaikymo vaikui dydį, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, todėl nuo 2016 m. sausio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2017-11-24) iš ieškovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 23 mėnesius, skaičiuojant po 150 Eu mėnesiui, viso 3450 Eur (23 mėn. x 150 Eur = 3450 Eur). Ieškovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. teikė 925 Eur dydžio išlaikymą vaikui, todėl iš ieškovo priteistinas 2525 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimas ( 3450 Eur – 925 Eur = 2525 Eur).

CK 3.169 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Nagrinėjamu atveju nepilnametis vaikas K. P. nuo gimimo 2004-03-04 nuolat gyvena su atsakove A. M. jos gyvenamojoje vietoje. Ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl nustatyti vaiko gyvenamąją vietą teismo sprendimu nėra pagrindo.

Ieškinį patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas, teikdamas teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškinį tenkinus 50 procentų, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 50 Eur žyminio mokesčio.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis (150 Eur × 12 mėn. × 3 proc. = 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkinus pilnai iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 54 Eur dydžio žyminis mokestis.

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur sumos, todėl nepriteistinos (LR CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 265, 268, 270 straipsniais, LR CK 3.55 - 3.59 straipsniais, 3.169, 3.194, 3.196, 3.200 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 10 d. Švenčionių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 63) tarp A. M., gim. (duomenys neskelbtini) (a. k. (duomenys neskelbtini) ) ir A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ( a. k. nenurodytas ), nutraukti.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes, t. y. A. M. – M., A. P. – P..

Priteisti iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenančio (duomenys neskelbtini) , išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini) , (a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 24 d. iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš A. P. 2525 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. P., gim. 2004-03-04, (a. k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą, susidariusį už 23 mėnesius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 24 d.

Priteisti iš A. P., gim. (duomenys neskelbtini) , valstybės naudai 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) dydžio žyminį mokestį dėl išlaikymo priteisimo. Žyminis mokestis turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš A. M. ieškovui A. P. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) jo sumokėto žyminio mokesčio.

Automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VNKKV18360A335604) 500 Eur vertės, laikyti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.