Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-09-25 · Civilinė byla Nr. e2VP-27438-1012/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-25
Bylos Nr.
e2VP-27438-1012/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20846-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Suinteresuotas asmuo
A. L., J. L.
Kategorijos
  • 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.5.1.21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2VP-27438-1012/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20846-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.1.18; 3.5.1.21.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys A. L., J. L., antstolė A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti suinteresuoto asmens J. L. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatant, kad ½ dalis A. L. gaunamo darbo užmokesčio priklauso suinteresuotam asmeniui J. L..

Pareiškėjas nurodė, kad antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/17/00817 vykdo Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. RK-2039, išduotą 2017 m. balandžio 19 d., dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. L. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pažymi, kad skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininkės sutuoktinio turtą, t. y. darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolė A. S. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriuo prašo pareiškėjo prašymą tenkinti. Suinteresuoti asmenys A. L. ir J. L. nustatytu terminu atsiliepimo į prašymą nepateikė. Suinteresuotiems asmenims A. L. ir J. L., procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo argumentų turinį, vykdomosios bylos Nr. 0177/17/00817 medžiagą, nenustatė būtinybės tirti papildomas aplinkybes žodinio proceso metu, dėl ko šią bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (CPK 593 straipsnio 3 dalis). Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Prašymas tenkintinas.

Teismas pažymi, kadangi pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo teisme gautas iki CPK pakeitimų įsigaliojimo 2017 m. liepos 1 d., nagrinėjant šį pareiškimą vadovaujamasi CPK redakcija, galiojusia iki 2017 m. liepos 1 d. CPK 667 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., numatė, kad tuo atveju, jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas, spręsdamas skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimą, visų pirma, turi nustatyti, kokios rūšies bendrosios nuosavybės teisėje prašoma nustatyti skolininko turto dalį, o tada atitinkamai taikyti konkrečią nuosavybės teisės rūšį reglamentuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Iš nagrinėjamos civilinės ir pateiktos vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/17/00817 pagal Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. RK-2039, išduotą 2017 m. balandžio 19 d., dėl 339, 41 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. L. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (1 t., v. b. l. 3, 5). Bylos duomenimis, išieškojimas vykdomas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininke nurodyta J. L.. Byloje nėra duomenų, kad vykdytinu vykdomuoju dokumentu būtų konstatuota, jog skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievoles, dėl kurių vykdomas išieškojimas. Dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmenines skolininkės J. L. prievoles.

Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia, išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto skolininko dalies (CK 3.112 straipsnis; CPK 666 straipsnio 1 dalis). Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad išieškojimą vykdanti antstolė nustatė, kad skolininkė J. L. registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, skolininkė niekur nedirba (1 t., v. b. l. 32-33). Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl skolininkės turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. L. nuosavybė, dalies nustatymo

Vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos; taip pat pajamos, gautos iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto bei pajamos, gautos iš abiejų ar vieno sutuoktinio veiklos.

Suinteresuotų asmenų santuoka sudaryta 2014 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 5). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį (1 t., v. b. l. 27). Dėl to suinteresuotų asmenų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta ar bendrosios jungtinės nuosavybės režimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.100 straipsnis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna darbo užmokestį. Vykdomosios bylos Nr. 0177/17/00817 duomenimis nustatyta, kad skolininkės sutuoktinio A. L. darbo užmokestis yra areštuotas antstolės A. S. 2017 m. gegužės 22 d. Turto arešto aktu Nr. S017-9295, kuris tą pačią dieną įregistruotas Turto arešto aktų registre (1 t., v. b. l. 29-31, 34). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad skolininkės J. L. sutuoktinio A. L. darbo užmokestis laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje gali būti nustatyta tik antstolio aprašytam ir areštuotam turtui (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju antstolis yra areštavęs skolininkės ir jos sutuoktinio bendrą jungtinį turtą (1 t., v. b. l. 29-31, 34), todėl skolininkės dalis bendrame turte gali būti nustatoma CPK 667 straipsnio tvarka.

Pareiškėjas prašo teismo individualizuoti skolininkės G. L. turto, kuris yra bendroji jungtinė jos ir sutuoktinio A. L. nuosavybė, dalį, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Jeigu teismas nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, tai skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-916/2015).

Nagrinėjamu atveju antstolė A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0177/17/00817 pagal Kauno miesto 16-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą Nr. RK-2039, išduotą 2017 m. balandžio 19 d., dėl 339, 41 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės J. L. išieškotojo UAB (duomenys neskelbtini) naudai (1 t., v. b. l. 3, 5). Atsižvelgiant į išieškomos skolos dydį, jos patenkinimui nepakanka skolininkės sutuoktinio A. L. ½ dalies šešių mėnesių dydžio gaunamo darbo užmokesčio (CPK 663 straipsnio 1 dalis), todėl skolininkės dalis turi būti nustatyta visame bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam priklausančiame turte.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pabrėžtina, kad pareiga įrodyti aplinkybes, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, tenka asmeniui, kuris nori paneigti sutuoktinių lygių dalių prezumpciją. Taigi nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys J. L. ir A. L., manydami, kad jų dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, turėjo teismui pateikti įrodymų, kurie pagrįstų esant įstatymo nustatytą pagrindą nukrypti nuo lygių dalių. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis suinteresuoti asmenys nepilnamečių vaikų neturi (1 t., b. l. 5). Šiuo atveju nėra pateikta įrodymų, kad skolininkės ir jos sutuoktinio turtas yra padalytas arba bendrosios jungtinės nuosavybės teisė yra pasibaigusi kitu būdu (CK 3.87 straipsnis) arba yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, jog suinteresuotų asmenų J. L. ir A. L. bendrąja jungtine nuosavybe turimo turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį bendro turto.

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Iš šios procesinės normos turinio išplaukia, kad CPK 667 straipsnio pagrindu teismas gali nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių idealiąsias ir (ar) realiąsias dalis. Šios dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes, priešingu atveju, teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Vadovaudamasis nurodytomis įstatymo nuostatomis ir išdėstytais motyvais, teismas pripažįsta pagrįstu ir tenkintinu pareiškėjo prašymą nustatyti, kad skolininkei J. L. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. L. darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad iš skolininkei priklausančios sutuoktinio darbo užmokesčio dalies išieškoma vadovaujantis CPK 736 straipsnio taisyklėmis, t. y. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų (kai vykdomas vienas vykdomasis dokumentas); o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 290, 291, 335, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo prašymą dėl skolininko dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė