- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-25
- Bylos Nr.
- e2-279-766/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- A. S., L. S.
- Trečiasis asmuo
- notarei A, A. S.
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė
tretiesiems asmenims notarei A. S., J. V., S. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. patikslintą ieškinį atsakovams L. S., A. S., tretiesiems asmenims notarei A. S., J. V., S. J. dėl buto ir garažo pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pirkėjo teisių perkėlimo, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, bei atsakovo L. S. priešieškinį ieškovui S. S., tretiesiems asmenims A. S., notarei A. S., V. V., J. V., S. J. dėl piniginės kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti 2015 m. lapkričio 13 d. notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį (patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp V. V. ir J. V., bei L. S. dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje butą įgijo pirkėjas L. S., apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti S. S.; pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 24 d. notariškai patvirtintą garažo pirkimo - pardavimo sutarties (patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl sandorio šalių L. S. ir A. S. ir nustatyti, jog negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjas pagal 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartį yra S. S.; priteisti ieškovui S. S. iš atsakovų L. S. ir A. S. 1000 Eur be pagrindo įgytų lėšų; priteisti S. S. naudai iš atsakovų L. S. bei A. S. ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, kad 2015 m. lapkričio 13 d. tarp V. V. bei J. V. ir pirkėjo, ieškovo S. S. brolio L. S. sudaryta buto ir garažo pirkimo pardavimo sutartis, kuria pirkėjas L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. nusipirko butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamą patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už butą ir garažą pardavėjams sumokėta 10 000 Eur. 2015 m. tarp atsakovo L. S. ir ieškovo S. S. buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad mamos V. S. poreikiams S. S. R. mieste nupirks butą, kuriame mama galės gyventi. Ieškovas sutarties sudarymo metu ir iki šiol gyvena (duomenys neskelbtini). Šio susitarimo pagrindu, ieškovas, pasitikėdamas broliu, tarėsi su juo dėl konkretaus buto ir garažo įsigijimo, prašė atsakovo sudaryti buto pirkimo – pardavimo sandorį, kadangi pats dėl (duomenys neskelbtini) (esant sveikatos problemoms dėl patirtos traumos, ko pasekoje judėti gali tik (duomenys neskelbtini)) negalėjo parvykti į (duomenys neskelbtini) pasirašyti pas notarę buto pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovas, suradęs tinkamą butą su jam priklausančiu garažu, ieškovui siuntė buto ir garažo nuotraukas. Kadangi ieškovui pagal atsiųstas jam buto nuotraukas bei atsakovo paaiškinimus butas patiko, ieškovas nusprendė įsigyti butą bei garažą, todėl 2015 m. spalio 30 d. S. S. mokėjimo pavedimu į atsakovo L. S. atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė 10 000 Eur sumą, skirtą buto ir garažo įsigijimui. Po šios sumos pervedimo 2015 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigytas butas bei garažas. Sutartyje pirkėju nurodytas atsakovas L. S., o turtas įsigytas esant santuokai kartu su atsakove A. S. kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodyta pardavimo kaina 10 000 Eur, tai yra tiek, kiek ieškovas mokėjimo pavedimu pervedė atsakovui L. S.. Nurodytas butas ir garažas VĮ Registrų centre nuo 2015 m. lapkričio 14 d. įregistruotas L. S. bei A. S. vardu, kadangi S. S. tuo metu 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini) ir dėl sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)). Žodiniu susitarimu sutarta, kad butas ir garažas bus nupirktas L. S. vardu, kol S. S. pats galės sugrįžti į (duomenys neskelbtini) ir persirašyti savo vardu savo lėšomis įgytą butą bei garažą. Tarp L. S. ir S. S. sutarta, kad esant S. S. pareikalavimui, butas bus perleistas ieškovo nuosavybėn. 2020 m. S. S. nusprendus pasikreipti į atsakovą dėl buto ir garažo perrašymo jo vardu, atsakovas nesutiko to padaryti, į reikalavimus bei prašymus nereagavo ir lyg šiol nereaguoja, vengė ir vengia bendrauti dėl kilusios situacijos sprendimo. Be to, S. S. žiniomis, 2019 m. liepos 24 d. (Pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovai pardavė garažą A. J., o 2021 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu garažas įregistruotas S. J. vardu. Atsakovai už garažą gautų lėšų neperdavė ieškovui S. S.. Ieškovas papildomai atsakovui pervedė pinigų bute esančios virtuvės remontui, minkšto kampo įsigijimui, lauko durims nupirkti. Iš ieškovo atsakovui vėliau po sutarties sudarymo papildomai pervestų lėšų bute atliktas virtuvės remontas, pakeistos lauko durys bei nupirktas minkštas kampas. Po sutarties sudarymo minėtame bute iš karto apsigyveno ir lyg šiol gyvena ieškovo ir atsakovo mama V. S.. Taigi, ginčo buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ne su tikrąją sandorio šalimi, o su statytiniu, tai yra atsakovu. Ieškovas, siekdamas įsigyti butą ir sumokėdamas už jį, siekė įsigyti gyvenamąjį būstą, kuriame galėtų gyventi mama, o atsakovas sutiko formaliai tapti pirkėju. Nustačius, kad 2015 m. lapkričio 13 d. buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutartyje pirkėjas L. S. buvo pirkėjas – statytinis, o tikroji sutarties šalis pirkėjas – ieškovas, turi būti tenkintinas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia ir 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutarties dalį dėl sandorio šalių pardavėjų Lauro ir A. S. ir nustatyti, kad garažo pardavėjas pagal 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartį yra ieškovas S. S.. Nustačius, kad garažo pardavėjas ieškovas, jam priteistina iš atsakovų už ginčo turtą gauta trečiojo asmens sumokėta kaina – 1000 Eur, kaip atsakovų be pagrindo įgyti pinigai.
3. 2023 m. spalio 13 d. teisme gautas atsakovės A. S. atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė jį tenkinti, nepriteisiant iš atsakovės A. S. 1000 Eur be pagrindo įgytų lėšų bei ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad patvirtina, kad ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Pati į minėtą nekilnojamąjį turtą, tai yra butą/patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamąją patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), niekada nepretendavo, jo įsigijimo sandoryje 2015 m. lapkričio 13 d. nedalyvavo, nuosavybės į nurodytą turtą įgyti niekada nesiekė ir šio turto niekada nelaikė savu. Kadangi šio sandorio metu turto pirkėjas buvo nurodytas jos sutuoktinis L. S., ji savaime kartu su juo tapo šio turto valdytoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau šio turto ji nelaikė savu, visada žinojo, kad tikrasis turto įgijėjas ir savininkas yra S. S.. 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią negyvenamoji patalpa – garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas A. J. (teisių perėmėjas S. J.), buvo sudaryta jos sutuoktinio L. S. iniciatyva, todėl reikalavimas iš jos kartu su L. S. priteisti 1000 Eur be pagrindo įgytų lėšų yra nepagrįstas. Mano, kad šie pinigai turėtų būti priteisti iš atsakovo L. S., kadangi tiek šio turto įsigijimo, tiek jo perleidimo sandoriai vyko tik jo iniciatyva ir būtent jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su ieškovui kilusiomis pasekmėmis. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą.
4. Atsakovas L. S. 2023 m. spalio 23 d. pateikė teisme rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo ieškovo S. S. ieškinį atsakovo L. S. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovo visas atsakovo patirtas proceso išlaidas. Nurodė, kad ieškovas byloje nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kad jis ginčo butą siekė įgyti ir įgijo per atsakovą asmeniškai sau. Ieškovas teigia negalėjęs atvykti iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), tačiau galėjo parengti įgaliojimą atsakovui, sudarant sąlygas atlikti sandorį tokiu būdu, kad ieškovas būtų nurodytas sandorio šalimi. Ieškovas pripažįsta, kad ne tik iki sandorio sudarymo, bet iki šios dienos jis būna/gyvena (duomenys neskelbtini), todėl objektyvaus poreikio buto įgijimui neturėjo ir negalėjo turėti. Ieškovas, kaip brolis, atsakovui galėjo padėti pinigais, taip pat ir įsigyjant butą, juolab, kaip pats nurodo, kad žinojo, jog yra reikalinga priežiūra mamai, kurios jis pats asmeniškai neprižiūrėjo ir nesirūpino, nes buvo užsienyje, todėl negalėjo prieštarauti ar nepadėti mamai, ar nesutikti su faktu, kad atsakovas ja rūpinsis. Be to, ieškovas ilgą laiką konfliktuoja su atsakovu, todėl pervestas atsakovui lėšas pradėjo vertinti kaip pavedimo įvykdymą už nupirktą butą, nors realiai apie jį žinojo tik kol buvo normali broliška komunikacija su atsakovu, taip pat kai buvo tariamasi dėl mamos priežiūros, todėl aplinkybės, susijusios su buto pirkimu ir pan. negalėjo būti ieškovui nežinomos. Ieškovas reikalavimus teisme pradėjo reikšti tik po 8 metų nuo sandorio sudarymo dienos, taip pat ieškinio pateikimas sutampa su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose iškelta civiline byla Nr. e2-910-632/2023 dėl atsakovų santuokos nutraukimo. Kol santuokos nutraukimo byla nebuvo iškelta bei kol atsakovė A. S. po komunikacijos su ieškovu nepradėjo palaikyti pastarojo pozicijos, jokių oficialių teisinių reikalavimų nebuvo reiškiama. Ieškovas niekada nesirūpino būsto priežiūra, išlaikymu, nors negalėjo nežinoti apie jo renovaciją, įmokų mokėjimo privalomumą, niekados šių mokėjimų nekompensavo atsakovui, nors save laikė būsto savininku ir privalėjo tai daryti. Ieškovas nei su vienu trečiuoju asmeniu nedalyvavo jokiame sandoryje, jokiu būdu ir forma nepristatė savęs kaip tikrojo turto savininko, nederino nei turto pirkimo kainos, nei garažo pardavimo sąlygų ir pan., nei karto nevyko ir nesilankė „jam priklausančioje nuosavybėje“. Ieškovas nepagrindžia, kodėl atsakovas, būdamas teisėtu ginčo turto savininku, negalėjo sudaryti 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutarties su A. J. bei atitinkamai turėtų už ginčo turtą gauta trečiojo asmens sumokėta kaina – 1000 Eur, perduoti ieškovui.
5. 2023 m. spalio 5 d. teisme gautas trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės A. S. atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad sandoriams sudaryti buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, sandorio šalys aiškiai išreiškė savo suderintą valią, o informacija, kad (duomenys neskelbtini), esantį butą ir (duomenys neskelbtini), esantį garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn siekia įsigyti ne atsakovas L. S. (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su A. S.), o ieškovas ar kitas kuris nors juridinis ar fizinis asmuo, nei ruošiant ginčijamus sandorius, nei juos tvirtinant notarui nebuvo patekta ir nebuvo žinoma, bei informacija nebuvo patekta ir nebuvo žinoma, kuri būtų leidusi notarui įtarti, kad sandoriai galėtų būti sudaromi per statytinius, tai yra, kad siekiama sudaryti apsimestinius sandorius. Teismui palieka savo nuožiūra spręsti dėl atitinkamo sprendimo priėmimo byloje, prašo bylą vesti jai nedalyvaujant.
Šalies argumentai
6. 2024 m. kovo 21 d. teisme gautas trečiojo asmens S. J. atsiliepimas į ieškovo pareikštą ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
7. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: patenkinus S. S. ieškinį L. S. atžvilgiu, priteisti L. S. piniginę kompensaciją sumoje 5273,68 Eur, kaip buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priežiūros išlaidas, patirtas iki priešieškinio teismui pateikimo dienos; patenkinus 1 punktą, nustatyti, kad visus įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal renovacijos sutartį (duomenys neskelbtini), toliau vykdo S. S., atleidžiant nuo jos tolesnio vykdymo L. S.; priteisti iš S. S. visas L. S. patirtas proceso išlaidas.
8. Priešieškinyje nurodė, kad nuo sandorio sudarymo dienos ieškovas niekados nesirūpino būsto priežiūra, išlaikymu bei renovacija, įmokų mokėjimu, nors de facto laikė save būsto savininku. Kadangi ieškovas S. S. niekada šių mokėjimų nekompensavo atsakovui, nors jei save laikė būsto savininku privalėjo tai daryti, todėl mano, kad jei teismas tenkins ieškovo reikalavimus, jam turi būti kompensuota iš ieškovo S. S. šiai dienai susidariusias privalomas išlaidas būstui: atsakovas būstui adresu (duomenys neskelbtini), sudarytos renovacijos sutarties pagrindu vykdo mokėjimus, pagal grafiką mokėjimas numatytas iki 2038 m. gegužės mėn. ir vykdomas nuo 2019 m. lapkričio mėn. Atsakovas yra padengęs 1713,05 Eur, likę įsipareigojimai pagal renovacijos sutartį turi būti perkelti ieškovui. Būsto administravimo išlaidos sudaro (duomenys neskelbtini) – 1811,55 Eur, nuo būsto įgijimo iki šios dienos bei mokėjimas (duomenys neskelbtini) – 1749 Eur. Bendra atsakovo investuota suma, neskaičiuojant kitų būsto pagerinimų, - sudaro 5273,68 Eur. Šių išlaidų nekompensavus ieškovas nepagrįstai praturtėtų, o neperkėlus prievolių vykdymo pagal renovacijos sutartį, nepagrįstai sutarties šalimi liktų atsakovas.
9. 2024 m. balandžio 16 d. teisme gautas ieškovo S. S. atsiliepimas į atsakovo pareikštą priešieškinį, kuriuo su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kategoriškai nesutinka su reikalavimu priteisti L. S. piniginę kompensaciją 5273,68 Eur, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priežiūros išlaidas, patirtas iki priešieškinio teismui pateikimo dienos. Tiek visas buto, tiek administravimo, tiek komunalines išlaidas dengė ir yra apmokėjusi šalių mama V. S., kuri nuo 2015 m. spalio 9 d. adresu (duomenys neskelbtini), yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Nuo įsikėlimo į butą, V. S. kiekvieną mėnesį pagal L. S. pateiktus mokėjimo dokumentus perduodavo L. S. pinigus, skirtus buto komunaliniams mokesčiams ir buto administravimo išlaidoms padengti. Todėl šių išlaidų, kaip nurodo L. S., jis pats nepatyrė. S. S. žiniomis, L. S. sutuoktinei A. S. taip pat nėra žinoma, jog L. S. būtų mokėjęs už buto komunalinius ir administravimo mokesčius, nors jie gyveno santuokoje, bei šis faktas sutuoktinei būtų buvęs žinomas. (duomenys neskelbtini) paslaugas gavo, jomis naudojosi ir už jas mokėjo bute gyvenanti V. S., be to, pateikiamas jos kreipimasis dėl kompensacijos skyrimo už būsto šildymą. Taip pat už (duomenys neskelbtini) paslaugas yra apmokėjusi šalių mama V. S.. Šalys nuo 2020 m. tarėsi dėl buto perrašymo S. S. vardu, tačiau L. S. nebuvo nurodęs jokių sąlygų dėl išlaidų padengimo. Dėl renovacijos sutarties pagrindu L. S. atliktų mokėjimų – 1713,05 Eur, S. S. nurodo, kad byloje pateikta VĮ „Regitra“ pažyma apie S. S. vardu registruotą transporto priemonę – VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė buvo perduota naudotis S. S. broliui L. S., po to, kai S. S. dėl patirtos traumos nebegalėjo juo naudotis. L. S. iš (duomenys neskelbtini) parsivežė automobilį į (duomenys neskelbtini). Automobilio kaina buvo įvertinta 5000 Eur suma, todėl L. S. ir S. S. susitarė, jog už L. S. perleistą automobilį, S. S. nemokės už daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, renovaciją. S. S. žiniomis, L. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. pateko į autoįvykį, kurio metu automobilis buvo nepataisomai sugadintas, o automobilio detales ir kėbulą L. S. pardavė. Esant tarp šalių nurodytam susitarimui, L. S. niekada nereikalavo S. S. apmokėjimo pagal renovacijos sutartį. Nepaisant to, S. S. ne kartą yra nurodęs L. S., jog padengs neapmokėtą likutį už daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, renovaciją, tačiau L. S. nepateikė jokių duomenų dėl apmokėjimo. Teismui patenkinus ieškovo ieškinyje nurodytus reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pirkėjo teisių perkėlimo, be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo, perkėlus pirkėjo teises S. S., visas nebaigtas mokėti įmokas pagal renovacijos sutartį toliau dengs ieškovas.
10. Ieškovas S. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad nesutarimai su atsakovu prasidėjo dėl įgyto turto perrašymo, kurį ieškovas pirko savo lėšomis, tačiau atsakovo vardu, kadangi ieškovas gyveno ir iki šiol gyvena užsienyje. Atsakovas ieškovui siuntė būsto nuotraukas, būstą atsakovai įformino savo vardu. Ieškovas su atsakovu sutarė 4800 Eur sumą už automobilį VW Sharan, kurį ieškovas buvo pirkęs už 5000 Eur, tačiau pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nes ieškovas tuo metu gulėjo ligoninėje po operacijos. Broliui naudoti automobilį perdavė 2015 m. rugsėjo ar spalio mėn. Apie būsto renovaciją sužinojo iš atsakovo, prašė, kad brolis jam pateiktų renovacijos kainą, tačiau jis kainos nepateikė. Tik įsivyravus tarp jų konfliktui pasakė kainą. Minėjo, kad panaši renovacijos vertė, kaip ir automobilio kaina. Mano, kad atsakovas bando pasisavinti jam nepriklausantį turtą. Priešieškinį prašo atmesti.
Atsiliepimas
11. Atsakovas L. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2015 metais buvo sumanyta pirkti butą mamai. Kreipėsi į S. S., iš jo pasiskolino 10 000 Eur, prašė, kad padarytų pavedimą, bei sutarta, kad pinigai bus grąžinti per nenustatytą laiką. Ieškovas pareikalavo grąžinti pinigus už butą, o jis pareikalavo susimokėti už būsto renovaciją, tačiau ieškovas atsisakė. Nesitarė su ieškovu apie rastus butus, tik paklausdavo jo nuomonės. Jis buvo nuvažiavęs pas ieškovą į (duomenys neskelbtini), buvo padėjęs jam pinigus ant stalo, tačiau jis atsisakė paimti, minėjo, kad plėtotų verslą, o tada juos atiduos. Pamatė skelbimą, kad parduodamas butas su garažu. Jam garažo nereikėjo, tačiau pardavėjas pasakė, kad jei imu butą, tai imtų ir garažą, todėl kartu su butu įgijo ir garažus už tą pačią 10 000 Eur kainą. Mokesčius už butą mokėjo jis, mama pinigų neduodavo, ji tik duodavo pinigų už dalinius mokėjimus – už vandenį, elektrą, o jis mokėjo pinigus namo administratoriui ir už šildymą. Dėl automobilio jokių sandorių nebuvo, ieškovas gavo traumą ir jam pasakė, kad gali pasiimti tą automobilį. Už automobilį mainais jis veždavo ieškovui maistą, reikalingus dalykus į (duomenys neskelbtini). 2019 m. jis patyrė avariją ir automobilį teko nurašyti. Už namo renovaciją moka jis kas mėnesį po 30-35 Eur nuo 2019 m. pabaigos. Šiai dienai skola ieškovui neatiduota. Ieškovas jam buvo pervedęs 2000 Eur, todėl paskolos suma, kurią turėtų grąžinti ieškovui 12 000 Eur. Už tuos 2000 Eur jis pirko tapetus, glaistą, įrankius, nes butas buvo prastos būklės. Pirkti butą buvo ne šeimos sprendimas, o jo. Broliai ir seserys žinojo, kad jis norėjo pirkti butą, tačiau dalinosi buto nuotraukomis tik su ieškovu, nes ieškovas prašė, o kiti ne. Ieškovas atsisakė pinigų ir panoro buto natūra. Nebuvo sutikęs perrašyti buto ant ieškovo dukters.
Šalies argumentai
12. Tesimo posėdžio metu atsakovė A. S. su ieškovo ieškiniu sutiko, su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad broliai ieškovas ir atsakovas labai gerai sutarė. S. S. sugalvojo, kad mamai reikia nupirkti butą, bet jis negalėjo grįžti ir savo vardu užrašyti, todėl pasitikėjo L. S., kuris viską tvarkė, bet savininkas yra S. S.. Jie su L. S. gyveno šeimoje, tačiau savo buto neturėjo, iš savo pinigų buto nebūtų pirkę mamai, o būtų pirkę sau. Kiek ji žino, mama kiekvieną mėnesį perduoda pinigus atsakovui mokesčiams, o šis apmoka sąskaitas. 10 000 Eur atsakovui buvo pavedimu atsiųsta ne kaip paskola, o kaip pinigai būstui įsigyti. Buvo tarp jų sutarta, kad kai bus galimybė, S. S. butą persirašys ant savęs. S. S. davė automobilį L. S. naudotis automobiliu, o šis mokės renovaciją už automobilį. Ji pati buto paieškose nedalyvavo, kartu ieškoti nevažiavo. Kai pirko butą – garažą gavo dovanų prie buto už tą pačią kainą. Už garažo pardavimą pinigai buvo panaudoti jų naujų namų įgijimui. Būdavo, kad kartu važiuodavo pas atsakovo mamą paimti pinigus sumokėti mokesčius, bei L. S. sakydavo, kad kažkiek kartais trūksta tų pinigų mokesčiams, tačiau mama jiems padėdavo, tai ir jie jai padėdavo, pridėdavo trūkstamą sumą. S. S. norėjo butą persirašyti savo vardu, tačiau atsakovas pradėjo savintis butą. Per skyrybas jis norėjo dalinti butą per pusę, tačiau jai nereikia svetimo turto. Visus buto pirkimo dokumentus tvarkė atsakovas, o ji tik pasirašinėjo dokumentus, suprato, kad vėliau tas butas turės būti perrašomas. S. S. pervedė L. S. 2000 Eur, o jis įstatė duris, nupirko baldus, kampą. Mano, kad L. S. yra nesąžiningas tiek jos, tiek ieškovo atžvilgiu. Jei butas būtų jų – ji ten būtų gyvenusi su vaikais.
13. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta G. S. parodė, kad ieškovas ir atsakovas yra jos vyro Ž. S. broliai. Žino, kad S. S. nusprendė nupirkti butą (duomenys neskelbtini) ir leisti tame bute gyventi mamai. L. S. pažadėjo padėti tuo klausimu, surasti butą, padėti pirkimo eigoje. Ieškovas pervedė pinigus atsakovui, o atsakovas padėjo butą nusipirkti. Bute gyvena mama, pati jį išlaiko ir susimoka mokesčius. Butas yra S. S.. Tarp šalių buvo susitarimas, kad kai S. S. galės parvykti į (duomenys neskelbtini), persirašys dokumentus. Išlaikymo mokesčius, buvo sutarta, kad mokės mama. Kaip jie buvo sutarę dėl renovacijos – nežino. Kad bus perkamas butas buvo diskutuojama viešai. Automobilį VW Sharan L. S. sutiko iš S. S. pirkti išsimokėtinai. Nežino, ar L. S. yra atsiskaitęs už automobilį.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad ieškovas ir atsakovas yra jos vaikai. 2015 m. gruodžio 15 ar 17 d. ji gyveno garažuose, (duomenys neskelbtini). S. S. nupirko butą, o L. S. atvažiavęs pasakė, kad ji važiuos gyventi į (duomenys neskelbtini), nes S. S. nupirko butą. Ji mokėjo už butą mokesčius, paduodavo juos L. S., o jis nueidavo sumokėti. Ji sakė atsakovui, kad pati gali nueiti sumokėti, tačiau šis pasakė, kad jis gali sumokėti, kad jai nereikėtų vaikščioti. Santykiai su vaikais visada buvo geri. L. S. kartais piktas, nenori su ja kalbėti. Ji ir dabar gyvena tame bute, moka mokesčius, pinigus paduoda L. S. draugei. Už renovaciją, turbūt, moka atsakovas, nes S. S. L. S. buvo davęs automobilį išsimokėtinai. Todėl L. S. dabar moka už renovaciją, nes yra skolingas S. S. ar 4500 Eur, ar 5000 Eur. Butas yra S. S., jis siuntė atsakovui pinigus, o ir pats L. S. sakė, kad butą nupirko S. S.. Jai persikėlus į butą, buvo nupirktas kampas kambaryje. S. S. davė atsakovui pinigus, kad nupirktų baldus ir pakeistų duris. Vaistus, maisto ji nusiperka pati.
15. Liudytoja S. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas ir atsakovas yra jos broliai. Su S. S. pradėjo galvoti, kad mamai reikėtų nuomoti butą (duomenys neskelbtini). S. S. pasakė, kad butą nupirks, kad nereikėtų mokėti nuomos. S. S. nupirko butą, L. S. ieškojo buto (duomenys neskelbtini), siuntė buto nuotraukas ir jai. Prie buto dar priklausė garažas. S. S. dar padarė pavedimą, kad patvarkyti butą, kad mama galėtų gyventi. Mama gyveno bute, pati mokėjo mokesčius ir dabar moka, pinigus perduoda L. S.. Vėliau sužinojo, kad L. S. savavališkai pardavė garažą, kuris priklausė prie buto, nepasitaręs su ieškovu. Pardavęs garažą, atsakovas pinigus įdėjo į naujų namų pirkimą. Su L. S. bendravo ir viskas buvo gerai iki to laiko, kai jis jai paskambino ir pasakė, kad S. S. nori persirašyti butą. Matė, kad atsakovas buto perrašyti nenori. Ji jam sakė, kad jis perrašytų, nes butas S. S., tačiau atsakovas ant jos supyko. Žino, kad S. S. turėjo automobilį WV Sharan, bet jam įvyko nelaimė, todėl L. S. pirko automobilį iš ieškovo ir žadėjo dalimis pinigus atiduoti, bet skolos neatidavė. Sutarė, kad L. S. dengia renovaciją ir tuo pačiu atidavinėja skolą S. S..
16. Teismo posėdžio metu liudytojas L. S. nurodė, kad jis ieškovą ir atsakovą pažysta, yra broliai. S. S. pervedė pinigus L. S., kad nupirktų butą (duomenys neskelbtini), nes ieškovas (duomenys neskelbtini). Atsakovas sakė jam, kad ieškovas perves jam pinigus, kad nupirktų butą mamai. Su L. S. tvarkė nupirktą butą, darė remontą, kuris buvo daromas iš S. S. pinigų. L. S. jam sakė, kad reikia parduoti garažą, o šis jam atsakė, kad reikia parduoti su S. S. žinia. Jis nežinojo, kad atsakovas pardavė garažą. O S. S. kai apie tai sužinojo, panoro butą persirašyti savo vardu. Atsakovas ieškovui už parduotą garažą pinigų neatidavė. Buto mokesčius susimoka pati mama, perduoda pinigus L. S.. S. S. yra pasakęs L. S., kad už renovaciją mokėtų iš pinigų už jam parduotą jo mašiną. L. S. prie būsto finansiškai nėra prisidėjęs, tik paremontavo būstą.
17. Tretieji asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, bylą nutarta nagrinėti tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.
18. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tretieji asmenys V. V. ir J. V. (pardavėjai) (2021 m. gegužės 3 d. V. V. palikimą priėmė J. V.) 2015 m. lapkričio 13 d. sudarė buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutartį su atsakovu L. S. (pirkėju), kurios pagrindu pirkėjas L. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su sutuoktine A. S. nupirko butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamą patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Bendra minėto nekilnojamojo turto kaina 10 000 Eur (9 000 Eur - butas, 1 000 – garažas). Iš 2015 m. spalio 30 d. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad prieš sandorio sudarymą atsakovui L. S. buvo pervesti pinigai 10 000 Eur. 2019 m. liepos 24 d. sudaryta garažo pirkimo – pardavimo sutartis tarp atsakovų L. S. ir A. S. (pardavėjų) ir trečiojo asmens A. J. (pirkėjo), kurios pagrindu A. J. buvo parduotas garažo boksas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), už 1000 Eur. 2021 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtą garažą įgijo S. J.. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gruodžio 9 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo V. S.. 2019 m. lapkričio mėn. sudarytas būsto (duomenys neskelbtini), renovacijai suteikto kredito grąžinimo grafikas (laikotarpiui iki 2038 m. gegužės mėn.), minėtas kreditas (4875,95 Eur) suteiktas L. S.. Iš pažymos apie priskaitymus už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-10-01 iki 2023-09-01 matyti, kad (duomenys neskelbtini) priskaičiuota ir sumokėta 1751,67 Eur suma. Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad L. S. mokėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įmokas už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Ieškovas prašo pripažinti apsimestine 2015 m. lapkričio 13 d. buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kad nekilnojamojo turto pirkėjai yra atsakovai, ir nekilnojamojo turto pirkėju pripažinti ieškovą, bei pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutarties dalį, kad nekilnojamojo turto pardavėjai yra atsakovai, ir nekilnojamojo turto pardavėju pripažinti ieškovą.
19. Šalių ginčas kilo dėl buto ir garažo pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo apsimestinumo dėl subjekto.
20. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalį sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apsimestiniu laikomas sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas. Įstatymo nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Taigi apsimestinis sandoris turi būti vertinamas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Dėl to apsimestiniu laikomas ir toks sandoris, kuris sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu ketinama sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; kt.).
22. Kasacinis teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir jas vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi. Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąja šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį (sutarties objektą priėmė, jį valdė, juo naudojosi). Pažymėtina, kad įrodyti aplinkybę, jog faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-969/2020 49 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
23. Taip pat pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, skirtas ginti asmenų teisėms, kurios buvo pažeistos sudarant apsimestinius sandorius (sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas), negali būti aiškinamas kaip skirtas ginti ir nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu įgyja subjektines teises pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiauja teise. Todėl teismas gali tenkinti ieškinį dėl sandorio, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, pripažinimo apsimestiniu, jeigu, be kitų būtinų tokiam ieškiniui tenkinti sąlygų, byloje nustatoma, kad ieškovas, kuriam pagal tokį sandorį atsirado teisės ir pareigos, buvo sąžiningas ir pagal sandorį subjektines teises įgijo nepiktnaudžiaudamas teise.
24. Byloje esantys įrodymai, liudytojų paaiškinimai teisme duoda pagrindą teigti, kad nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir negyvenamą patalpą – garažo boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ketino įsigyti, įsigijo ir šio nekilnojamojo turto savininko teises ir pareigas vykdė ieškovas. Ieškovo nurodytas aplinkybes, kad jis tarėsi dėl nekilnojamojo turto pirkimo, apžiūrėjo nekilnojamojo turto nuotraukas, sumokėjo šio turto kainą, patvirtina atsakovės A. S., liudytojų G. S., V. S., S. J., L. S. parodymai teismo posėdžio metu. Atsakovas taip pat nepaneigė, kad pinigai už nekilnojamąjį turtą buvo ieškovo, kad siuntė jam šio turto nuotraukas, nors ir nurodė, kad siųsti ieškovo jam pinigai buvo paskola, o nuotraukos siųstos tam, kad sužinoti ieškovo nuomonę. Pasirašant sutartis ieškovas nedalyvavo, tačiau visi ieškovo ir atsakovo šeimos nariai (byloje liudytojai ir atsakovė) žinojo, kad buto ir garažo pirkėjas yra ieškovas, nes jis derino visus pirkimo klausimus per atsakovą bei sumokėjo pinigus. Taip pat kieno vardu bus perkamas nekilnojamasis turtas, bei kas jame gyvens sprendė ieškovas. Šiuo atveju nekilnojamasis turtas buvo registruotos artimo asmens – ieškovo brolio ir jo sutuoktinės, vardu, esant geriems visų šių asmenų tarpusavio santykiams, taip sumažinant ginčų dėl nekilnojamojo turto naudojimo ir vėlesnio įregistravimo ieškovo vardu galimybę. Pats ieškovas galimybės įregistruoti nekilnojamąjį turtą savo vardu tuo metu neturėjo, po nelaimingo atsitikimo yra (duomenys neskelbtini), gyveno ir gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje, taip pat teismo posėdyje paaiškino, kokiu tikslu įsigijo nekilnojamąjį turtą, tai yra tam, kad apgyvendinti mamą, kuri iki šiol gyvena šiame būste. Tai patvirtina ir atsakovai, bei liudytojai. Ieškovas taip pat paaiškino, kad pervedė pinigus atsakovui būsto remontui, tai yra virtuvės remontui, minkšto kampo įsigijimui ir lauko durims nupirkti tam, kad ieškovo ir atsakovo mama galėtų apsigyventi. To taip pat patvirtina ir byloje dalyvaujantys asmenys – atsakovai, liudytojai. Sprendžiant, kas buvo faktinis nekilnojamojo turto savininkas, reikšminga aplinkybė, kad ieškovas atsakovui atidavė automobilį WV Sharan, 5000 Eur vertės, bei po atsakovo 2019 m. lapkričio mėn. būsto (duomenys neskelbtini), renovacijai suteikto kredito grąžinimo grafiko sudarymo susitarė, jog už atsakovui perleistą automobilį, ieškovas nemokės už daugiabučio namo, kuriame yra ginčo butas, renovaciją, o už renovaciją mokės atsakovas. Tai patvirtina liudytojų parodymai. Atsakovas byloje nurodo, kad atliko mokėjimus būsto išlaikymui (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o kitus mokėjimus atliko jo mama, tačiau ginčo būste gyvenanti ieškovo ir atsakovo motina nurodo, kad pinigus grynais už visas būsto paslaugas perduodavo mokėti atsakovui, tai patvirtina ir atsakovė, ir kiti liudytojai. Taigi atsakovo atlikti mokėjimai už nekilnojamojo turto išlaikymą vertinami ne kaip mokėjimai, atlikti atsakovo, o kaip ginčo būste gyvenančio asmens mokėjimai, realizuojant ieškovo ir atsakovo susitarimą, kad už nekilnojamojo turto išlaikymą einamuosius mokėjimus atliks jų motina V. S.. Taigi liudytojų parodymai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas atsakovui suteikė paskolą, pervesdamas pinigus jo būstui pirkti, o būsto nuotraukos buvo siunčiamos tik ieškovo nuomonei išklausyti. Būste atsakovai niekada negyveno, iš anksto buvo sutarta, kad būstas bus perkamas ieškovo ir atsakovo mamai gyventi, ieškovas dalyvavo (nors ir nuotoliu) sprendžiant su nekilnojamuoju turtu susijusius klausimus, nekilnojamasis turtas pirktas ir remontuotas ieškovo išlaidomis. Apibendrinant teigtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nekilnojamąjį turtą ketino įsigyti, įsigijo ir savininko teises ir pareigas vykdė ieškovas, o ne atsakovas. Todėl yra pagrindas Sutarties sąlygą, kad nekilnojamojo turto pirkėjas yra atsakovas, pripažinti apsimestine ir nekilnojamojo turto pirkėju pripažinti ieškovą (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).
25. CPK 6.307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą nebūdamas daikto savininko įgaliotas ar neturėdamas tam teisės pagal įstatymą, gali būti pripažinta negaliojančia pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį.
26. Pripažinus, kad nekilnojamojo turto pirkėju pagal Sutartį buvo ieškovas, atsakovas, nebūdamas nekilnojamojo turto savininku, neturėjo teisės nekilnojamojo turto – garažo bokso parduoti (CK 4.37 straipsnis, 6.317 straipsnio 1-2 dalys). Todėl yra pagrindas pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų L. S. ir A. S. (pardavėjų) ir trečiojo asmens A. J. (pirkėjo), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 6.307 straipsnio 1 dalis).
27. Jeigu sutartis pripažįstama negaliojančia CK 6.307 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus atvejus, numatytus CK 4.96 straipsnyje (CK 6.307 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.
28. Ieškovas ieškinyje nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, patvirtinančių, kad tretysis asmuo A. J., įsigydamas iš atsakovų negyvenamąją patalpą – garažo boksą, buvo nesąžiningas. Garažo boksą ieškovas prarado ne dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Negyvenamąją patalpą – garažo boksą tretysis asmuo A. J. įgijo atlygintinai. Be to, 2021 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu minėtą garažą įgijo S. J.. Todėl nėra pagrindo išreikalauti negyvenamosios patalpos – garažo bokso iš trečiojo asmens S. J..
29. Nesant pagrindo išreikalauti negyvenamosios patalpos – garažo bokso iš trečiojo asmens S. J. ir grąžinti šį garažą ieškovo nuosavybėn, yra pagrindas taikyti alternatyvų ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų parduodant jiems nepriklausančią negyvenamą patalpą – garažą, ieškovas prarado šį nekilnojamąjį turtą. Prarasto turto vertė nustatoma pagal negyvenamosios patalpos – garažo bokso pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytą pardavimo kainą.
30. Pagal negyvenamosios patalpos – garažo bokso pirkimo-pardavimo sutarties duomenis negyvenamąją patalpą – garažo boksą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai pardavė trečiajam asmeniui A. J. už 1000 Eur sumą, kurią tretysis asmuo pardavėjams sumokėjo prieš pasirašant šią sutartį.
31. Nors atsakovė A. S. nurodo, kad garažo boksas parduotas jos vyro atsakovo L. S. iniciatyva, ji nekilnojamojo turto nesisavino, prašo iš jos nepriteisti 1000 Eur ieškovo naudai be pagrindo įgytų lėšų, tačiau taip pat nurodo, kad už garažo pardavimą pinigai buvo panaudoti jų naujų namų įgijimui, be to, ji taip pat dalyvavo garažo bokso pardavime, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteisiama 1000 Eur žalai atlyginti (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
32. Priešieškiniu atsakovas prašė patenkinus S. S. ieškinį L. S. atžvilgiu, priteisti L. S. piniginę kompensaciją sumoje 5273,68 Eur, kaip buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo ir priežiūros išlaidas, patirtas iki priešieškinio teismui pateikimo dienos. Kaip nustatyta aukščiau, atsakovas nekilnojamojo turto išlaikymo mokesčių nemokėjo, o mokėjo šalių motina, gyvenanti ginčo būste. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas niekada nekompensavo atsakovui būsto renovacijos įmokų, tačiau, kaip nustatyta, ieškovas atsakovui perdavė automobilį, bei sutarė, kad atsakovas mokės renovacijos mokesčius už automobilio kainą, todėl atsakovo priešieškinys šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašo patenkinus 1 punktą, nustatyti, kad visus įsipareigojimus (duomenys neskelbtini) pagal renovacijos sutartį (duomenys neskelbtini), toliau vykdo S. S., atleidžiant nuo jos tolesnio vykdymo L. S.. Kadangi atsakovo priešieškinio 1 punkto reikalavimas netenkintas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su atsakovu buvo sutarę, kad atsakovas už automobilio kainą mokės būsto renovacijos išlaidas, bei į tai, kad būsto renovacijos sutartis nepateikta, pateiktas tik mokėjimų grafikas, dėl minėtos sutarties vykdymo perkėlimo turi kreiptis abu sutuoktiniai - atsakovai, todėl atsakovo priešieškinys šioje dalyje taip pat atmestinas.
34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinys tenkintinas o atsakovo priešieškinys atmestinas, todėl iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovui. Atsakovė prašo bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, kadangi sandoriai vyko tik atsakovo iniciatyva, ji pati pripažino ir pripažįsta, kad nekilnojamasis turtas yra S. S., todėl esant šioms aplinkybėms, atsižvelgiant į atsakovės elgesį, į teisingumo, protingumo principus, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. Ieškovas sumokėjo 356 Eur žyminį mokestį, 2650 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, bei 240,10 Eur vertimo bei išrašų gavimo išlaidas, viso 3246,10 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 134,81 Eur. Ieškinį tenkinus, o priešieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Pripažinti 2015 m. lapkričio 13 d. notariškai patvirtintą pirkimo – pardavimo sutartį (patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp V. V. ir J. V., bei L. S. dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje butą įgijo pirkėjas L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) apsimestine nuo jos sudarymo momento ir pirkėjo teises pagal šią sutartį perkelti S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Pripažinti negaliojančia 2019 m. liepos 24 d. notariškai patvirtintą garažo pirkimo - pardavimo sutarties (patvirtintos (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės A. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį dėl sandorio šalių L. S. ir A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, jog negyvenamosios patalpos – garažo bokso Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavėjas pagal 2019 m. liepos 24 d. garažo pirkimo – pardavimo sutartį yra S. S..
Priteisti ieškovui S. S. iš atsakovų L. S. ir A. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) be pagrindo įgytų lėšų.
Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3246,10 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt šešių eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 134,81 Eur (vieno šimto trisdešimt keturių eurų 81 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, nurodant šią sumą sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią L. B. Lietuvos skyriuje, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos banke, banko kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.