Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. J., I. L. ir V. L. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarčių civilinėje byloje pagal kreditoriaus BAB banko „Snoras“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams ir įkeisto daikto savininkams A. J., I. L. ir V. L.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkai A.J., V.L. ir I.L., užtikrindami iki 2011-07-09 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070034888, 2007-09-06 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB bankui Snoras jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 4,8506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5,3462 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0109 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 06120100000906, 2010-06-16 įregistruotas Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo A.J., V.L. ir I.L. užtikrindami iki 2011-07-09 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB bankui Snoras V.L. ir I.L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 3,4 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,26 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2012 m. vasario 8 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti. Teismas išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Teismas įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus), kad negrąžinus skolos, t.y. 1072098,99 EUR negrąžinto kredito, 83467,48 EUR nesumokėtų palūkanų, 161 719,71 EUR delspinigių, 4 172,76 EUR nesumokėtų komisinių mokesčių, iš viso 1 321 458,94 EUR, per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu – nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nustatęs, jog hipotekos lakštas nr. 01120070024888 neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų (nėra nustatyta daiktų pardavimo varžytinėse eilė), turėjo palikti kreditoriaus prašymą nenagrinėtu ir išaiškinti kreditoriui, kad jis turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Tačiau pirmosios instancijos teismas vietoj to atlikęs nurodytus veiksmus, priėmė neteisėtą nutartį, kuri turi būti panaikinta.

klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra atskiras klausimas, kuris, nors ir pateiktas toje pačioje byloje, tačiau turi būti išnagrinėtas greta kitų pareiktų reikalavimų. Tokio klausimo neišnagrinėjimas, šiuo atveju, net neįtraukimas į nagrinėjimo objektą, nes pirmosios instancijos teismas dėl jo nepasisakė nei aprašomojoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyse, negali būti pripažintas neesmine teismo klaida;reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš esmės keičia priimtos nutarties turinį, todėl šį trūkumų teismas negalėjo ištaisyti pasinaudodamas rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo pagalba;pareiškėjas prašė priteisti iš skolininkų ne įstatymo, bet sutarties numatyto dydžio palūkanas, todėl teismas ne tik turėjo išspręsti klausimą dėl jų priteisimo, bet taip pat patikrinti, ar prašomas priteisti palūkanų dydis atitinka sutarties nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-12 nutarties netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-20 nutarties tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-12 nutarties

Šio atskirojo skundo nagrinėjimui taikytinos CPK normos, galiojusios iki 2011 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-1843 priimto įstatymo dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 542, 543, 544, 545, 551, 554, 566, 715, 744, 745, 746, 747 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 546, 547, 548, 549, 550, 552, 553, 555, 556, 557, 558, 559, 560, 561, 562, 563, 564, 565, 567, 568, 569 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įsigaliojimo nuo 2012-07-01, pagal šio įstatymo 34 str. 3 d., numatančią, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtas išieškojimas vykdomas pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-12 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Pažymėtina, kad hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu, siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje, kurios suponuoja kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų. Kasacinis teismas savo teisminėje praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą. Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008).

Byloje ginčas kilo dėl to, jog teismas nustatęs, jog hipotekos lakštas Nr. 01120070024888 neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų (nėra nustatyta daiktų pardavimo varžytinėse eilė), turėjo palikti kreditoriaus prašymą nenagrinėtu ir išaiškinti kreditoriui, kad jis turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu atskirojo skundo argumentu nesutinka.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad AB bankas Snoras ir A.., V.L. ir I.L. 2007-09-03 sudarė paskolos sutartį pagal kurią A.J., V.L. ir I.L. buvo suteikta 1 000 000 EUR paskola. Prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu Nr. 01120070034888, 2007-09-06 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, AB bankui Snoras buvo įkeistas A.J., V.L. ir I.L. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 2,49 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 2,49 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 6,9118 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas hipotekos lakštas Nr. 06120100000906, 2010-06-16 įregistruotas Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriuje, kuriuo A.J., V.L. ir I.L. užtikrindami iki 2011-07-09 suteikto kredito grąžinimą įkeitė AB bankui Snoras V.L. ir I.L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 3,4 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,26 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kelių atskiriems savininkams priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimas, norint apsaugoti vieną skolinį įsipareigojimą, atitinka bendrosios hipotekos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.183 straipsnio 1 dalyje, požymius. Atsižvelgiant į tai, kad bendrąja hipoteka įkeičiami skirtingiems savininkams priklausantys daiktai ir pradėjus priverstinai išieškoti iš įkeistų daiktų vertės sunku būtų pasiekti bendrą visų daiktų savininkų susitarimą, svarbu iš anksto nustatyti daiktų pardavimo iš varžytynių eilę. Įkeistų daiktų pardavimo varžytynėse eilė turi būti nurodyta bendrosios hipotekos sutartyje (LR CK 4.183 straipsnio 3 dalis). Hipotekas lakštas yra hipotekos sutartis, kuria nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinamas prievolės įvykdymas (LR CK 4.185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju hipotekos lakštu Nr. 01120070034888 šalys susitarė ir nurodė, jog įkeičiami daiktai varžytynėse parduodami tokia tvarka: pirmiausiai daiktas Nr. 1, t.y. 2,49 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po to – įkeičiamas daiktas Nr. 2, t.y. 2,49 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), po to minėtu lakštu įkeisto 6,9118 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis sklypo plane pažymėta indeksu „A“, po to šio sklypo dali sklypo plane pažymėta indeksu „B-1“, ir šio sklypo dalis sklypo plane pažymėta indeksu „B-2“. Tuo tarpu hipotekos lakštu Nr. 06120100000906 šalys susitarė ir nurodė, jog išieškojimo atveju, varžytinėse pirmiausiai parduodamas 2007-09-03 paskolos sutarties įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti sutartinės hipotekos lakštu Nr. 01120070024888 įkeistas 2,49 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po to minėtu lakštu įkeistas 2,49 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po to minėtu lakštu įkeisto 6,9118 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalis sklypo plane pažymėta indeksu „A“, po to šio sklypo dalis sklypo plane pažymėta indeksu „B-1“, ir šio sklypo dalis sklypo plane pažymėta indeksu „B-2“. Po to varžytinėse parduodamas šiuo sutartinės hipotekos lakštu įkeistas turtas tokia tvarka, pirmiausia daiktas Nr. 1, t.y. 3,4 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); po to – daiktas Nr. 2, t.y. 0,35 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), galiausiai – daiktas Nr. 3, t.y. 0,26 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Taigi hipotekos lakštuose Nr. 01120070024888 ir Nr. 06120100000906 buvo nustatytas įkeistų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytinėse eiliškumas.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius, gavęs VĮ Registro Centro Vilniaus filialo pranešimą apie tai, jog hipotekos lakštu Nr. 01120070034888 įkeisti nekilnojamieji daiktai remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-03-17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-911, 2011-06-27 nuosavybės dalių perskaičiavimo ir žemės sklypų padalijimo sutartimi Nr. 6940, yra sujungti ir padalinti į atskirus turto objektus, vadovaudamasis CK 4.172 str., 4.173 str., CPK 542 str. 2 d., 544 str., 545 str. ir 555 str. 2011-07-15 priėmė nutartį, kuria nutarė atlikti pakeitimus hipotekos registre, nurodant hipotekos lakšte Nr. 01120070034888, kad hipotekos kreditoriui yra įkeisti šie daiktai: 4,8506 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 5,3462 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,0109 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 48-54). Vadovaujantis šia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi, 2011-17-18 duomenys Hipotekos registre buvo pakeisti. Hipotekos lakšte Nr. 01120070034888 nurodyta, jog pažymėjimas apie Hipotekos registre įregistruotą pakeitimą (sutartinės hipotekos pakeitimo i.d. (duomenys neskelbtini)) yra neatskiriama šio lakšto dalis.

Taigi hipotekos lakštu Nr. 01120070034888 išskaidžius įkeistą nekilnojamąjį turtą, šiame lakšte nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytinėse eiliškumo nebeliko. Vadovaujantis CK 4.172 str. 2 d. nuostata, po nekilnojamojo daikto padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų, priklausančių nuosavybės teise skirtingiems savininkams, pardavimo varžytinėse eilė nustatoma daikto padalijimo momentu daikto savininkų rašytinių susitarimu. Nagrinėjamu atveju byloje jokių duomenų apie tai, jog nekilnojamojo turto savininkai, t.y. A.J., V.L. ir I.L. būtų sudarę tokį susitarimą nėra. Iš apeliantų pateikto atskirojo skundo taip pat nėra aišku, kokiu eiliškumu jie norėtų parduoti varžytinėse įkeistus nekilnojamuosius daiktus. Jei daikto savininkų rašytinio susitarimo nėra, po padalijimo suformuotų nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytinėse eilę nustato hipotekos teisėjas (CK 4.172 str. 2 d.). Vadinasi, hipotekos teisėja, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais pagrįstai nagrinėjamu atveju nutarė pati nustatyti nekilnojamųjų daiktų pardavimo varžytinėse eiliškumą. Atsižvelgiant į tai, kad šalys minėtuose hipotekos lakštuose išreiškė valią pirmiausia parduoti hipotekos lakštu Nr. 01120070024888 įkeistą turtą, o vėliau hipotekos lakštu Nr. 0620100000906 įkeistus nekilnojamuosius daiktus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmąja eile nutarė parduoti hipotekos lakštu Nr. 01120070024888 įkeistą turtą, t.y. 4,8506 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5,3462 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 0,0109 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o paskui (antrąja eile) hipotekos lakštu Nr. 0620100000906 įkeistą turtą, t.y. 3,4 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,35 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 0,26 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi atskirojo skundo argumentas, teismas nustatęs, jog hipotekos lakštas Nr. 01120070024888 neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų (nėra nustatyta daiktų pardavimo varžytinėse eilė), turėjo palikti kreditoriaus prašymą nenagrinėtu ir išaiškinti kreditoriui, kad jis turi teisę dėl skolos išieškojimo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka, atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-12 nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.),o skolininkų (įkeistų daiktų savininkų) atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-20 nutarties

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-20 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės, t. y. nekeičia sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Gali būti taisomos tik neesminės klaidos, kurios gali ateityje trukdyti įvykdyti sprendimą. Tai reiškia, kad taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų. Taisomos gali būti tik neesminės klaidos, kurios ateityje gali trukdyti įvykdyti sprendimą. Taisytinais rašymo apsirikimais gali būti laikomi dalyvaujančių byloje asmenų vardų, pavardžių, pavadinimų iškraipymai, klaidos nurodant valiutą, banko sąskaitos numerį, civilinės būklės akto įrašo numerį bei kiti panašaus pobūdžio netikslumai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ištaisė rašymo apsirikimo klaidą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-04-12 nutarties aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodant: „priteisti 12,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-04-10 iki visiško skolos išieškojimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atkirojo skundo argumentu, jog klausimas dėl procesinių palūkanų priteisimo yra atskiras klausimas, kuris, nors ir pateiktas toje pačioje byloje, tačiau turi būti išnagrinėtas greta kitų pareiktų reikalavimų. Tokio klausimo neišnagrinėjimas, šiuo atveju, net neįtraukimas į nagrinėjimo objektą, nes pirmosios instancijos teismas dėl jo nepasisakė nei aprašomojoje, nei rezoliucinėje nutarties dalyse, negali būti pripažintas neesmine teismo klaida. Kitaip tariant, reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teisme iš viso nebuvo nagrinėjamas, nebuvo tiriamos su juo susijusios aplinkybės, bei įrodymai. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš esmės keičia priimtos nutarties turinį, todėl šį trūkumų teismas negalėjo ištaisyti pasinaudodamas rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo pagalba.

Kreditorius BAB bankas Snoras atsiliepimu į skolininkų (įkeisto turto savininkų) atskirąjį skundą prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-20 nutartį, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse nurodant: priimti papildomą sprendimą dėl 2012-04-12 teismo nutartimi neišspręsto klausimo ir BAB bankui Snoras priteisti 12,50 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t.y. nuo 2012-04-10 iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Pažymėtina, jog įstatymo įpareigojimas, kad teismo sprendimu būtų atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai, laikytinas vienu iš esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų. Šis teismo sprendimas trūkumas tam tikrais atvejais gali būti pašalintas CPK 277 str. nustatyta tvarka, priimant papildomą spendimą. CPK 277 str. 1 d. pateikiamas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas. Vienas iš jų, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas negali priimti papildomo sprendimo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-12 nutarties, kadangi tokiu atveju šalys netektų teisės apeliacine tvarka skųsti papildomo sprendimo, kurį priėmė apeliacinės instancijos teismas. Be to, pagal CPK 327 str. 2 d., jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui.

Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl rašymo apsirikimo klaidos 2012-04-12 nutartyje ištaisymo, tinkamai neįvertino svarbių šiam klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.