- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- I1-3295-1063/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01394-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) paliktas nenagrinėtas.
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytės-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, Vilniau Pataisos Namai, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius - kalėjimas)
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl nutarimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 28-121 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – Nutarimas) panaikinimo, įpareigojimo skirti švelnesnę nuobaudą bei dėl 1 200 Eur dydžio neturtinės žalos priteisimo.
Nurodo, jog anksčiau nebuvo padaręs jokio nusižengimo, todėl Nutarimu nepagrįstai buvo skirta pati griežčiausia nuobauda. Pareiškėjo padaryti nusižengimai – psichotropinių medžiagų vartojimas yra liga, todėl nesutinka, kad už tai reikia bausti. Sutiko, kad nėjo laiku miegoti, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai nėra tokio pobūdžio pažeidimas, už kurį reikėtų bausti pačia griežčiausia bausme. Pabrėžė, kad skirta nuobauda – perkėlimas 12 mėnesių į drausmės grupę yra priimtas nesivadovaujant teises aktais. Pažeidimai nėra nei piktybiški, nėra sistemingi, ar sunkūs.
Nepagrįstai didelės nuobaudos skyrimą vertina kaip Vilniaus PN pareigūnų neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjas patyrė ilgalaikį stresą, orumo pažeminimą, sutriko miegas ir pan. Patirtus nepatogumus prašo kompensuoti priteisiant neturtinės žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti. Pažymėjo, kad Vilniaus PN Nutarimo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui neskundė.
Šalies argumentai
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, jog 2020 m. balandžio 8 d. 00.35 val. po signalo ,,MIEGAS“ gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas buvo pastebėtas apsirengęs ir bendraujantis su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjui buvo nurodyta vykdyti Vilniaus PN direktoriaus patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę, tačiau užėjus dar du kartus, pareiškėjas nekreipė dėmesio ir nurodymų nevykdė. Vilniaus PN I-ojo Saugumo valdymo skyriaus specialistas 2020 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu pranešė, kad pareiškėjas yra apsvaigęs nuo alkoholio. Patikrinus su alkotesteriu pareiškėjui buvo nustatyta 0,64 promilių alkoholio koncentracija. Pareiškėjas raštu pateikti paaiškinimą atsisakė.
Įvykus Vilniaus PN Drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi pareiškėjo pažeidimai, Komisija konstatavo, kad buvo pažeistos Bausmių vykdymo kodekso normos (toliau – ir BVK). Pažymėjo, jog pareiškėjas, svarstymo metu, turėjo 75 galiojančias nuobaudas. Vilniaus pataisos namų direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas itin piktybiškai pažeidė nustatytą rėžimą, taip pat įvertinęs padarytų pažeidimų sistemiškumą, Nutarimu pareiškėjui skyrė griežtą nuobaudą – perkėlimą 12 mėnesių į drausmės grupę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnas 2020 m. balandžio 8 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. 81-645(1) Vilniaus PN direktorių informavo, jog 2020 m. balandžio 8 d. 00.35 val. po signalo „MIEGAS“ pareiškėjas 412-oje gyvenamojoje patalpoje buvo pastebėtas apsirengęs viršutiniais drabužiais ir bendraujantis su kitais nuteistaisiais. Pareiškėjui buvo nurodyta laikytis Vilniaus PN direktoriaus patvirtintos tvarkos, tačiau į gyvenamąją patalpą užėjus dar kelis kartus, pareiškėjas į nurodymus dėmesio nekreipė ir nustatytos tvarkos nesilaikė. Tarnybiniame pranešime konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 12 straipsnio 1 ir 2 punktų, 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimus bei Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę.
Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnas 2020 m. balandžio 8 d. Tarnybiniu pranešimu Vilniaus PN direktorių informavo, kad 2020 m. balandžio 8 d. 8.20 val. patikrinus pareiškėjo blaivumą, pareiškėjui buvo nustatyta 0,64 promilių alkoholio koncentracija. Tarnybiniame pranešime pareigūnas konstatavo, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 3 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas dėl padarytų pažeidimų raštu duoti paaiškinimus atsisakė. Atsisakymai duoti paaiškinimus fiksuoti Vilniaus PN 2020 m. balandžio 8 d. protokoluose Nr. 50-413(1) ir Nr. 50-414(1).
Pareiškėjo padarytus pažeidimus vertino Vilniaus PN Drausmės komisija, kuri 2020 m. balandžio 8 d. Teikimu dėl nuteistojo nubaudimo Vilniaus PN direktoriui pasiūlė pareiškėjui skirti nuobaudą – perkėlimą į drausmės grupę 12 mėnesių.
Vilniaus PN direktorius 2020 m. balandžio 8 d. Nutarimu Nr. 28-121 pareiškėjui skyrė Drausmės komisijos pasiūlytą nuobaudą.
Pareiškėjas nesutikdamas su jam Nutarimu skirta nuobauda, su skundu kreipėsi į teismą.
Dėl Nutarimo teisėtumo
Pareiškėjo teigimu, Nutarimas priimtas neteisingai įvertinus visas aplinkybes.
Nutarime nurodyta, jog nuobauda per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo gali būti skundžiama Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriui Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka.
BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Taigi įstatymas numato privalomą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarką, kuria, prieš kreipiantis į teismą asmuo turėtų pasinaudoti. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo ne per teismą tvarka. Šią faktinę aplinkybę, be kita ko, teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjas.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas dėl Nutarimo teisėtumo į teismą kreipėsi nepasinaudojęs BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. Nutarimo neskundė Kalėjimų departamento direktoriui, todėl pareiškėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Nutarimą paliekamas nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 1 punkto pagrindu (teismas palieka skundą nenagrinėtiną, jeigu pareiškėjas nesilaikė išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir ta tvarka dar yra galimybė pasinaudoti). Atitinkamai paliekamas nenagrinėtu ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo skirti švelnesnę nuobaudą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.
Kaip neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus pareiškėjas įvardina tai, jog pareiškėjui nepagrįstai, už jo padarytus pažeidimus, buvo paskirta tokia griežta nuobauda. Skirdamas nuobaudą Vilniaus PN direktorius neatsižvelgė į visumą aplinkybių (pažeidimo sunkumą, pobūdį, pakartotinumą ir pan.).
BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių; nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, specialiąją nuteistųjų pareigą – laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2013 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 3-83 „Dėl nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo ir garsinių signalų bei komandų jai vykdyti“ patvirtintoje dienotvarkėje nurodyta, kad nuo 20 iki 21 val. nuteistiesiems numatytas laisvalaikis, o nuo 23 val. iki 7 val. miegas (poilsio ir švenčių dienomis nuo 24 val. iki 8 val.).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjas nesilaikė Vilniaus pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, tuo pažeisdamas BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus. Ginčo nagrinėjimo metu Nutarimas yra galiojantis, nėra nuginčytas, todėl teismas neturi teisinio pagrindo abejoti Nutarime konstatuotų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo teisėtumu.
Pažymėtina, kad pareiškėjas jo teisių pažeidimą (kilusią žalą) nors ir sieja su jam skirta per griežta nuobauda, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių Vilniaus PN pareigūnų neteisėtą veikimą pareiškėjo atžvilgiu (pvz. nepagrįsto nusistatymo priešiškai pareiškėjo atžvilgiu ir pan.). Pareiškėjas skunde iš esmės jokių konkrečių pareigūnų neteisėtų veiksmų nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kokias konkrečiai teisės normas pareigūnai, vertindami pareiškėjo pažeidimus, pažeidė. Priešingai, kaip matyti iš Drausmės komisijos Teikimo argumentų, siūlant nuobaudą pareiškėjo pažeidimai buvo įvertinti ir kitų papildomų aplinkybių apimty, kaip tai, jog pareiškėjas jau buvo baustas 75 kartus, iš jų paskutinį kartą tais pačiais metais taip pat už narkotinių medžiagų bei alkoholio vartojimą. Šios faktinės aplinkybės, be kita ko, paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas, todėl tokia griežta nuobauda jam negalėjo būti paskirta. Taigi, priimant Nutarimą buvo vertinama pareiškėjo padarytų pažeidimų gausa, sistemiškumas, pakartotinumas, įstatymuose nustatytos tvarkos nepaisymas ir kt. ir tai reiškia, kad Vilniaus PN direktorius turėjo pagrįstą pagrindą pareiškėjo pažeidimus įvertinti itin griežtai. Tuo tarpu pareiškėjui jokių Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų nenurodžius ir neįrodžius, vien tik bendro pobūdžio, tačiau faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl jo argumentai dėl netinkamo (per griežto) padarytų pažeidimų vertinimo laikytini nepagrįstais.
Byloje nustačius, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, o nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktai, 105 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. K. (D. K.) skundą dalyje dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo Nr. 28-121 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ panaikinimo ir įpareigojimo skirti švelnesnę nuobaudą palikti nenagrinėtą.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.