- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- II-509-818/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01486-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- T. J.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialisto E. S. 2021 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 39-ANR_N-19471-2021 (ROIK: 21131163616).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kelių policijos valdybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus (toliau – ir Institucija) specialisto 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-19471-2021 (toliau – ir Nutarimas) T. J. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis, būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, 2021 m. vasario 9 d. 8.00 val., nevykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, t. y. nenurodė asmens duomenų (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kas 2021 m. sausio 22 d. apie 13:50 val. naudojosi įmonei MB (duomenys neskelbtini) priklausiančia transporto priemone (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už tai jam paskirta 225 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame prašo panaikinti skundžiamą 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-19471-2021.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad gavęs iš policijos pranešimą dėl administracinio nusižengimo, ROIK:21131163616, kuriame buvo įvardinta, jog nenurodyta asmens vairavusio transporto priemone, su kuria padarytas nusižengimas, T. J. teigimu asmuo buvo nurodytas ir bauda sumokėta, tai jis grindžia prie skundo pridėtais dokumentais.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jo netenkinti ir palikti Nutarimą nepakeistą.
Savo atsiliepime nurodo, kad 2021 m. vasario 2 d. Tarnybos įgalioto pareigūno pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr.39-ANR_N-19471-2021, MB (duomenys neskelbtini) išsiųstas elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre. Pranešime aiškiai nurodyta, kad duomenys, vadovaujantis LR ANK 611 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi būti pateikti per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos. Tačiau MB (duomenys neskelbtini) vadovas T. J., nesilaikydamas ANK 611 str. 2 d. nuostatų, per nustatytą terminą prašomų dokumentų, kuri būtini administracinio nusižengimo protokolui surašyti dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, Tarnybai nepateikė.
Pabrėžtina, kad ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis ne tik įtvirtinta atitinkama pareiga transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, savininkui, bet ir suteikta galimybė išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, kurį iš tikro padarė kitas asmuo, neteisėtai ar teisėtai valdęs jam priklausančią transporto priemonę. Konstitucinis Teismas, pripažindamas šį teisinį reguliavimą neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pabrėžė minėtų nuostatų svarbą siekiant užtikrinti saugų eismą, apsaugoti jo dalyvius nuo eismo įvykių bei žalingų jų padarinių ir sudaryti teisines prielaidas patraukti atsakomybėn eismo taisykles pažeidusius asmenis. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas suponuoja valdytojui didesnę, nei įprasta, rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, inter alia (be kita ko), rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys ar nebūtų sudaryta prielaidų žalai (ar kitokio pobūdžio teisės pažeidimams) atsirasti (Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimas).
Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti atsakomybėn. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013). T. J. įstatyme numatytos pareigos neįvykdė nustatytu laiku. Vertinant nurodytus argumentus, pažymėtina, kad ANK 611 straipsnio 1 dalyje yra konkrečiai nurodyta, kokius duomenis privalo pateikti transporto priemonės savininkas (valdytojas), t. y. duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad paprašius pateikti duomenis apie vairuotoją, jis tą pačia dieną el. laišku atrašė policijai, kad baudą sumokėjo. Jam nėra aišku, kodėl tyrimo medžiagoje dėl to paties įvykio ROIK numeriai yra skirtingi. Apie pareigą, kad vadovas privalo pateikti duomenis, žinojo.
Institucijos, priėmusios skundžiamą Nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovui 2021 m. vasario 2 d. Tarnybos įgaliotas pareigūnas pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr.39-ANR_N-19471-2021, išsiuntę elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris deklaruotas ir matomas juridinių asmenų registre. Vadovui buvo suteiktas pakankamai ilgas laiko tarpas (apie 2 mėn.), per kurį T. J. buvo sudarytą galimybę pateiktis policijai prašomus duomenis, tačiau atsakymas nebuvo sulauktas. 2021 m. balandžio 2 d. nesulaukus vadovo prašomų duomenų T. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 39-ANR_N-23765-2021 su administraciniu nurodymu sumokėti pusė numatytos minimalios baudos. Nesulaukus administracinio nurodymo vykdymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 39-ANR_N-19471-2021 T. J. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje. Pasak atstovės T. J. el. paštu atsiuntė duomenis dėl baudos sumokėjimo, tačiau tai jau įvyko po nutarimo surašymo. Mano, kad asmuo pažeidė Administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį, jis yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, paskirta bauda yra teisėta ir teisinga. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, palikti Nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Ši norma yra blanketinė, t. y. šios normos dispozicijoje daroma nuoroda į kitą norminį aktą, šiuo atveju – Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, policijos pareigūno, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo taip pat privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), privalo atitinkamam šioje dalyje nurodytam pareigūnui pranešti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie fizinį asmenį arba juridinį asmenį, kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Taigi ši Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti.
ANK 611 straipsnio (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 1 d.) 2 dalyje nustatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (t. y. ANK 264 straipsnio 1 ir 2 dalyse (transporto priemonių važiavimas ar stovėjimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus), 278 straipsnio 2 dalyje, 282 straipsnyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje (transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, vairavimas), 6 ir 7 dalyse, 416, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421, 432 straipsniuose, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse, 463 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą) pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o dėl šio kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ar 459 straipsnio 1, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nurodyto administracinio nusižengimo – taip pat duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo atsakingas už transporto priemonės, kuria padarytas nusižengimas, valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, ar atitinkamai apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuriam administracinio nusižengimo padarymo metu buvo pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (tais atvejais, kai pagal šio kodekso 610 straipsnio 2 dalį administracinis nurodymas negali būti surašomas, – tik administracinio nusižengimo protokolas). Juridinio asmens, kuris perdavė transporto priemonę naudoti pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą sutartį (toliau – lizingo sutartis), vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo pranešti duomenis apie fizinį asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą) arba juridinį asmenį (juridinio asmens pavadinimą, kodą, buveinės adresą), kuriam pagal lizingo sutartį transporto priemonė perduota valdyti. Jei ši pareiga neįvykdoma, transporto priemonės savininkui (valdytojui) kyla atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 1, 2 dalis.
Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad automobiliu „Mercedes Benz Classe GL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 22 d. 13.50 val. Vilniuje, buvo padarytas administracinis nusižengimas, kuris numatytas ANK 611 straipsnio 1 dalyje (leistino greičio viršijimas). Dėl šios priežasties, nustačius automobilio „Mercedes Benz Classe GL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininką (valdytoją), kuris šiuo atveju – MB (duomenys neskelbtini), jo vadovui, kuris šiuo atveju – pareiškėjas T. J., 2021 m. vasario 2 d. elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 39-ANR_N-23765-2021, reikalaujant per tris darbo dienas pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Kaip matyti, iki pat skundo padavimo teismui, pareiškėjas tokių duomenų Institucijai nustatytu laiku nepateikė.
Priešingai nei teigia pareiškėjas T. J., jis pats nebendradarbiavo su Institucija ir nebuvo rūpestingas, vykdydamas jam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo numatytą pareigą pateikti prašomus duomenis. Tuo tarpu Institucija, protokolą su administraciniu nurodymu pareiškėjui už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą surašė tik 2021 m. balandžio 2 d., o skundžiamą Nutarimą priėmė 2021 m. gegužės 26 d., t. y. beveik po dviejų mėnesių nuo nusižengimo padarymo dienos. Kaip minėta, pareiškėjas nei iki protokolo surašymo, nei iki Nutarimo priėmimo Institucijai nepateikė duomenų apie tai, kas 2021 m. sausio 22 d. 13.50 val. Vilniuje, naudojosi MB (duomenys neskelbtini) priklausiusia transporto priemone „Mercedes Benz Classe GL“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini))
Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą. Pagal šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalį vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą bei kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą. Vadovaudamasis įmonės veiklą reglamentuojančiais įstatymais, bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Įmonę ir bendrovės vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas privalo veikti išimtinai įmonės interesais. Įmonės vadovas atstovauja bendrovei. Jis turi veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš šios bylos duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas nebendradarbiaudamas su Institucija, nesilaikė ne tik Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau ir bendrovės vadovo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrųjų bendrovės vadovo pareigų.
ANK 573 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą elektroniniu paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju trijų darbo dienų nuo pranešimo dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo gavimo dienos (2021 m. vasario 2 d.) terminas baigėsi 2021 m. vasario 6 d. (paskutinė diena), tačiau pareiškėjas T. J. nurodytais kontaktais iki šios dienos (imtinai) nepateikė ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatytų duomenų, dėl ko 2021 m. balandžio 2 d. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, o 2021 m. gegužės 26 d. ir skundžiamas Nutarimas.
Aptartų duomenų kontekste teismas neturi pagrindo nesutikti su Lietuvos kelių policijos valdybos pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje yra surinkta pakankamai T. J. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, duomenų, kurie leidžia patikimai spręsti dėl jo kaltės padarius šį inkriminuotą administracinį nusižengimą. Priešingai pareiškėjo tvirtinimui, Kelių policijos valdyba, pripažindama, kad T. J. veiksmuose yra ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, jokių teisės aktų reikalavimų pažeidimo nepadarė. Pažymėtina, kad skundo medžiagos duomenimis (b.l. 16-35), T. J. buvo ne kartą baustas administracinė tvarka jam nesilaikant KET reikalavimų.
Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas T. J. nevykdė jo vadovaujamai transporto priemonės savininkei MB (duomenys neskelbtini) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai skundžiamu Nutarimu pripažintas padaręs ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, T. J. paskirta administracinė nuobauda – 225 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytos baudos vidurkiui, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei (per penkerius metus administracine tvarka baustas daug kartu pagal ANK 416 str. 4 d., 417 str. 2 d. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2021 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 39-ANR_N-19471-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, taigi T. J. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
T. J. skundo netenkinti.
Lietuvos kelių policijos valdybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus specialisto 2021 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 39-ANR_N-19471-2021 (ROIK: 21131163616), kuriuo T. J. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 225 Eur bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.