Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Latvijoje, (duomenys neskelbtini), Latvijos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Latvijoje, vedęs, dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 199² straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., 2017 m. gegužės 14 d., apie 22¹⁵ val., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną - Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, esantį Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., vykdamas vilkiku „Renault Magnum“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe – „Schmitz“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paslėpęs puspriekabės grindų konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus -16 000 pakelių (320 000 vienetų) cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių (100 800 vienetų) cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių (44 200 vienetų) cigarečių „NZ Gold Super slims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 67 611 eurų. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. M. pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2017 m. gegužės 14 d., apie 22¹⁵ val., pasikėsino gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio posto, esančio Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r. sav., ribų, iki nenustatytos vietos, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, minimą postą, vilkiku, „Renault Magnum“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe –„Schmitz“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabės grindų konstrukcijoje įrengtose slėptuvėse paslėpęs ir tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 16 000 pakelių (320 000 vienetų) cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių (100 800 vienetų) cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių (44 200 vienetų) cigarečių „NZ Gold Super slims“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 67 611 eurų, tačiau savo nuskalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų dar neišvažiavęs iš minimo posto. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 199² straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje (kontrabanda) ir pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Dėl skirtinos bausmės

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

A. M. padarė 1 (vieną) nusikaltimą, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis) bei pasikėsino padaryti dar 1 (vieną) sunkų nusikaltimą, abi šios veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, siekiant pasipelnyti. A. M. neteistas, dirba, turi šeimą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis nevengia atsakomybės, sutinka, jog iš šeimos lėšų sumokėtas užstatas teismo nuosprendžiu paskyrus jam finansinę bausmę – baudą būtų nukreiptas nuosprendžio vykdymui.

Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaltinamajam skirtina baudos bausmė.

Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, jog panašaus pobūdžio bylose taikant baudžiamąją atsakomybę už šias nusikalstamas veikas, skiriama bauda, visų pirma, neturėtų būti mažesnė nei atitinkama sankcija administracinėse bylose, kadangi priešingu atveju būtų paneigiama pati baudžiamosios atsakomybės taikymo už konkrečius neteisėtus veiksmus prasmė. Dėl visų išvardintų priežasčių, taip pat ir įvertinant, kad šiuo atveju kontrabandos būdu siektų į Lietuvą įvežti cigarečių kiekis yra labai didelis (kaltinamasis teigė už jas sumokėjęs 8 000 eurų, jų muitinė vertė be mokesčių – 7 905 eurų, vertė su mokesčiais – 67 611 eurų (b. l. 33)), prokuroro pasiūlytos baudos už atskiras nusikalstamas veikas yra proporcingos, teisingos ir atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį skirtina 300 MGL (11 298 eurų) dydžio bauda, o pagal BK 199² straipsnio 1 dalį skirtina 270 MGL (10 168,2 eurų) dydžio bauda. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už dvi nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą 300 MGL dydžio baudą.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta baudos bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda. Teismas pastebi, kad kaltinamajam skirtina galutinė bauda, nors ir yra nežymiai mažesnė nei kaltinamasis patyrė išlaidų įsigydamas kontrabandos būdu gabentas cigaretes, yra pakankama atgrasyti kaltinamąjį nuo kitų nusikalstamų veikų darymo, nes be baudos iš kaltinamojo išieškotina ir vilkiko bei puspriekabės, kuriomis gabentos cigaretės, vertės.

Dėl kitų spręstinų klausimų

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal galiojančią teismų praktiką nusikaltimo priemone pripažįstamas turtas, taip pat ir transporto priemonė, kuri panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas). Atsižvelgiant į tai, jog darant nusikalstamą veiką, buvo panaudota transporto priemonė – vilkikas su puspriekabe, transporto priemonė su puspriekabe buvo specialiai pritaikytos kontrabandos nusikaltimo darymui, t. y. buvo specialiai įrengtos slėptuvės, todėl ši transporto priemonė su puspriekabe, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikytina konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Teismas pastebi, kad kaltinamasis A. M. prašo konfiskuotinu turtu nelaikyti vilkiko, nes cigaretės buvo paslėptos tik puspriekabėje, visgi teismas su tokiu gynybos argumentu nesutinka ir pripažįsta, kad kaltinamasis nebūtų galėjęs padaryti nusikalstamos veikos be vilkiko, t. y. gabenti cigaretes tik panaudodamas puspriekabę. Atsižvelgiant į tai, vilkikas, kaip ir puspriekabė laikytinas konfiskuotinu turtu. Tokios pozicijos teismai laikosi ir kitose panašiose bylose (pvz. byloje esantys teismo baudžiamieji įsakymai, kuriais nuteisti kiti toje pačioje įmonėje su A. M. dirbę vairuotojai (b. l. 44-52).

Kaltinamasis A. M. nėra transporto priemonės su puspriekabe savininkas, nėra nustatyta, kad jos savininkas būtų suteikęs transporto priemonę su puspriekabe akcizinių prekių kontrabandai. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. vilkiko Renault Magnum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės Schmitz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertes atitinkanti pinigų suma.

Dėl šių verčių byloje buvo kilęs ginčas, nes perduodamas bylą teismui, prokuroras prašė konfiskuoti šių transporto priemonių vidutinę vertę pagal naudotų transporto priemonių kainų žinyną „Autotransporto kainos Lietuvoje“ (www.emprekis.lt), t. y. nenustačius byloje sulaikytų konkrečių transporto priemonių verčių.

2017 m. liepos 17 d. nutarimu vilkikas „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gražintas Latvijos įmonei „N“, todėl šiuo metu tiksliai nustatyti minėtų transporto priemonių vertes, tiek dėl praėjusio laiko, tiek dėl jų gražinimo ir tolesnio naudojimo, bei galimai pakitusios būklės, būtų itin sunku, todėl teismas sutinka su gynybos ir prokuroro teisme išdėstyta pozicija, jog transporto priemonių vertė turi būti nustatoma pagal byloje esančius transporto priemonių įsigijimo dokumentus (vilkiko vertė 3 025 eurų (b. l. 70-71), puspriekabės – 2 178 eurų (b. l. 68-69).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 straipsniu ir BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 16 000 pakelių cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių cigarečių „NZ Gold Super slims“, saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, III tipo atvirajame sandėlyje, Janonio g. 4, Panevėžys (b. l. 125), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir naikintini.

Sutinkamai su BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (viso 2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 euro) dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskiriant 196 MGL (7 381,36 eurų) dydžio baudą.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Dainiaus Vilimo 2017 m. gegužės 15 d. nutarimu A. M. paskirta kardomoji priemonė – 4 000 eurų dydžio užstatas. Ši suma, atsižvelgiant į kaltinamojo ir užstato davėjo prašymus bylą nagrinėjant teisme, nukreiptina nuosprendžio vykdymui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 5 punkte numatyta, kad proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, šio straipsnio 6 punkte nurodoma, kad jas taip pat gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriaus 2017 m. liepos 18 d. rašto Nr. (23.3)3B-6934 matyti, kad cigarečių saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. liepos 18 d. yra24,53 Eur, nuo 2017 m. liepos 19 d. už parą preliminariai sudarys 0,3774 Eur; cigarečių sunaikinimo išlaidos sudaro – 55,48 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis proceso išlaidomis, susijusiomis su nusikalstamos veikos objektu, todėl jos iš kaltinamojo priteistinos. Vis dėlto, priteistina tik suma, susidariusi dėl cigarečių saugojimo, nuo 2017 m. gegužės 15 d., t.y. nuo prekių sulaikymo dienos, iki teismo nuosprendžio priėmimo, nes tolesnis jų saugojimas nereikalingas ir reikštų neproporcingas išlaidas. Nagrinėjamu atveju, cigarečių saugojimo išlaidos nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d. (atsižvelgiant į nurodytą sumą vienai parai) yra 33,96 eurų. Rašte taip pat nurodoma, kad sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, v/n (duomenys neskelbtini), transportavimo į saugojimo vietą išlaidos sudaro 213,23 Eur; sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, v/n (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schimtz“, v/n (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2017 m. liepos 18 d. – 179,20 Eur, nuo 2017 m. liepos 19 d. už 1 parą preliminariai sudarys – 2,80 Eur. Šioje byloje kaltinamasis ginčijo sulaikytų transporto priemonių vertes, todėl jos buvo pagrįstai laikytos sulaikytos iki 2017 m. liepos 18 d. kai prokuroro nutarimas grąžinti transporto priemones buvo nukreiptas vykdymui. Taigi, iš kaltinamojo priteistinos sulaikytos transporto priemonės – vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidos, kurios sudaro 392,43 eurų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 270 MGL (10 168,2 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę A. M. paskirti 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. paskirti 200 MGL (7 532 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalies a punktu, į bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. (viso 2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (75, 32 eurų) dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 196 MGL (7 381,36 eurų) dydžio baudą. Paskirtą baudą įpareigoti sumokėti per teismo nustatytą terminą – 2 (dvejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu 5 dalimi, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, iš A. M. išieškoti konfiskuotinų transporto priemonių (vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 203 eurų.

Priteisti iš A. M. proceso išlaidas Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos: sulaikytų cigarečių saugojimo išlaidas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki 2017 m. spalio 17 d., kurios sudaro – 33,96 eurų; sulaikytų transporto priemonių – vilkiko „Renault Magnum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo ir saugojimo išlaidas, kurios sudaro 392,43 eurų.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – 4 000 eurų užstatą, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pagal A. M. ir užstato davėjo prašymą, nukreipti nuosprendžio vykdymui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 16 000 pakelių cigarečių „Fest“, 5 040 pakelių cigarečių „NZ“, 2 210 pakelių cigarečių „NZ Gold Super slims“, saugomos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, III tipo atvirajame sandėlyje, Janonio g. 4, Panevėžys (b. l. 125), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.