Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-987-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-23
Bylos Nr.
1-987-834/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18999-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Kaltinamasis
D. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-987-834/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18999-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 23 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja V. S.,sekretoriaujant Simonai Lošytei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,kaltinamajai D. M.,laiduotojai A. A.,

viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ( ZOOM platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnyje 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. 2021-06-11 d. apie 20.03 val. (duomenys neskelbtini)ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji D. M. kaltę pripažino ir paaiškino, jog susitiko su seniai nesimačiusia drauge, (duomenys neskelbtini). Pritrūko maisto ir išgėrusi sėdosi prie vairo. Buvo išgėrusi pora taurių šampano. Labai gailisi. Palaiko mamos prašymą dėl laidavimo. Gyvens pas mamą, klausys patarimų kaip elgtis, kad daugiau taip nenutiktų, ji jai autoritetas. Kultūriniuose renginiuose dalyvaus. Neteista. Pas mamą persikėlė, kad socializuotis ir reabilituotis, psichologiškai, kad mama palaikytų. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes kai atgaus teises, ji norės vaikus nuvežti, į darbą važinėti, turi tėtį su invalidumu, tai gali reikėti jį nuvežti. Augina du vaikus. Mergaitei (duomenys neskelbtini) metų, berniukas 9 metų, turi specialius poreikius. Ėmė paskolą automobiliui ir žadėjo užrašyti jos mirusiam sužadėtiniui. Reikalingas automobilis mamai vežioti, vaikams. Pasitikėjo sužadėtiniu ir todėl ji jo vardu norėjo registruoti automobilį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Laiduotoja A. A. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Sutinka laiduoti už dukrą ir prašo teismo atsižvelgti, kad tai buvo pirmas kartas. Dukra skaudžiai pergyvena ir prašo leisti laiduoti už dukrą. Tarp jų artimas ryšys. Kiekvieną dieną skambindavosi su dukra. Dukra persikėlė pas ją, nes kai ji neteko draugo, tai psichologiškai buvo sunku. Stengiasi ją palaikyti morališkai. Prižiūri vaikus, tvarkinga, darbšti dukra. Neturi problemų dėl alkoholio. Dukra išvadas padarė. Ji labai pergyveno, sakė nežino kas jai šovė į galvą. Dukra ieškosi darbo, dirbti žada.

Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytojas P. M.apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021-06-11 apie 19.52 val. (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš šiuo adresu esančios degalinės "(duomenys neskelbtini)", pamatė, kad (duomenys neskelbtini) pusės dideliu greičiu atvažiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Matė, kad jį vairavo nepažįstama moteris. Vienu metu išsigando, kad automobilis atsitrenks į jo automobilio priekį, nes automobilis išvažiavo į kelkraštį. Vairuotoja automobiliu atsitrenkė į kelkraščio bortelį. Kilo įtarimas, kad vairuotoja neblaivi. Paskambino bendru pagalbos telefonu ir pranešė apie įtariamą girtą vairuotoją. Jį sujungė su policija, pareigūnams paaiškino, kur važiuoja automobilis ir pradėjo jį sekti. Vairuotoja įvažiavo į parduotuvės "Norfa" automobilių stovėjimo aikštelę, kur automobiliu atsitrenkė į atitvarus. Automobilis aikštelėje manevruodamas apsisuko ir vėl dideliu greičiu išvažiavo į gatvę. Jis stebėjo, kas vyksta, bendravo su pareigūnais. Tuo metu prie jo pribėgo nepažįstamas vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu, nors buvo neuniformuotas. Jis įsėdo į jo automobilį, bet jam paaiškino, kad vairuotoją seks toliau ir jau bendrauja su pareigūnais, išlipo ir nuėjo. Vairuotoja nuvažiavo link (duomenys neskelbtini), kur sustojo (duomenys neskelbtini)gatvėje ir išlipusi nuėjo į namą. Po kelių akimirkų grįžo į automobilį, atsinešė rankinę, įsėdo ir vėl pradėjo važiuoti. Tuo metu pradėjo automobilį filmuoti telefonu, bet telefoną padėjo ant priekinės palangės, todėl įrašas išėjo prastas, bet jį pateikia tyrimui. Vairuotoja apsisukusi vėl dideliu greičiu, vinguriuodama keliu nuvažiavo link Zujūnų. Nusekė iš paskos ir pamatė, kad automobilis vėl įsuko į parduotuvės "Norfa" automobilių stovėjimo aikštelę, kur atsitrenkė į bortelį ir kažkokį stulpelį. Tuo metu pribėgo minėtas vyras ir dar vienas šalia parduotuvės gyvenantis kaimynas, kurie pripuolė prie minėto automobilio, pareigūnas atidaręs vairuotojo duris, ištraukė užvedimo raktą, o moterį ištraukė iš automobilio. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, kurie moterį sulaikė ir nustatė, kad moteris girta. Toliau nebelaukė ir nuvažiavo namo. Daugiau nieko paaiškinti negali (b.l.34-35);

Iš byloje, esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog liudytoja S. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. J. gim. (duomenys neskelbtini). buvo jos sūnus. Buvo sako dėl to, kad 2021-03-22 jis mirė. Dėl jo mirties priežasties fakto nustatymo Vilniaus r. PK atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, nes sūnus buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini). Sūnus V. J. apie 5 metus kartu gyveno su D. M., vedė bendrą ūkį. Kiek jai žinoma, jis sumokėjo 1500 eurų grynais už automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini), kur kažkaip su Dovile susitarė, kad toji paims paskolą, kad sumokėtų likusią dalį. Kiek žino D. sakė, kad paėmė paskolą 4000 eurų sumai. Bet šis automobilis buvo įformintas jos velionio sūnaus V. J. vardu, kur jis buvo leidęs Dovilei juo naudotis. Todėl skaito, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jos sūnui V. J., o ji yra pirmutinė jo turto paveldėtoja. Turto paveldėjimas įvyks pagal apyrašą 2021-06-22. Kas atsitiko su šiuo automobiliou, kad yra iškviesta į apklausą, Dovilė jai nepaaiškino. Taigi, prašo jai grąžinti jos sūnaus V. J. jam priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini). O dėl tolimesnio šio automobilio likimo bus sprendžiama po turto paveldėjimo, nes gali būti, kad teks atiduoti ir bankui, nes savo žodį turi pasakyti ir anstolis, nes sūnus buvo paėmęs kreditus. (b.l.42-43)

Iš byloje esančio 2021-06-11 Vilniaus aps. VPK PR 1-os kuopos 4-ojo būrio vado Ž. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-11, apie 19.55 val. ne darbo metu, neuniformuotas (duomenys neskelbtini) prieinant prie parduotuvės Norfa, pastebėjo automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) kuris išvažiavęs iš Norfos stovėjimo aikštelės pasuko į dešinę ir užvažiavo ant kairės pusės šaligatvio, vairuotojas staigiai paspaudė akseleratoriaus pedalą ir trenkėsi į dešinės pusės bortą. Už automobilio (duomenys neskelbtini) vairo sėdėjo moteris, juodais plaukais, tamsiais drabužiais, akivaizdžiai matėsi, kad vairuotoja neblaivi. Paskui minėtą automobilį išvažiavo Audi markės automobilis, kurio vairuotojas pasakė, kad pranešė policijai ir paaiškino, kad važiuos iš paskos. Apie 20.00 val. išėjus iš parduotuvės ir einant link Sodų kalno 26 namo, pastebėjo, kaip minėtas automobilis (duomenys neskelbtini)dideliu greičiu įvažiavo į parduotuvės (duomenys neskelbtini)automobilių aikštelė ir atsitrenkia į nuotekų vamzdynų žymėjimo stulpelį. Jis pribėgo prie automobilio, atidarė vairuotojo dureles, už vairo sėdėjo ir automobilį vairavo moteris apie 40 metų amžiaus, juodais plaukais, jai iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Jis pareikalavo užgesinti automobilio variklį, tačiau ji nesuprato, ko iš jos norima ir toliau bandė įjungti pavarą, tada jis įlindo į automobilį, ištraukė užvedimo raktelius. Kadangi automobilio variklis nesustojo veikti ir ištraukus raktelius, jis atsegė saugos diržą ir ištraukė minėtą moterį į lauką. Iškarto po to privažiavo policijos ekipažas. Moteris buvo perduota policijos pareigūnamas(b.l.29);

Iš byloje esančio 2021-06-11 Vilniaus apskr. VPK KPV KPR vyr. patrulės G. J. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021-06-11 apie 20.03 val. gavo pranešimą (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) aikštelę įvažiavo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja visiškai neblaivi. Atvykus nurodytu adresu nustatyta, kad automobilį vairavo D. M., kurią š mašimos ištraukė Ž. A., vairavimo faktą matė P. M.. D. M. buvo akivaizdžiai neblaivi ir nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą. Buvo patikrintas jos neblaivumas ir 20.03 val. nustatytas 2,33 prom. girtumas, 20.20 val. nustatytas 2,5 prom. girtumas. (b.l. 30);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytojas P. M. pateikė skaitmeninį garso įrašą (b.l. 36-37);

Iš byloje esančio kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skaitmeninis vaizdo-garso įrašas, pateiktas liudytojo P. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Įrašo trukmė 1,12 min., įrašas prasideda stovinčio automobilio (duomenys neskelbtini) , valst. N. (duomenys neskelbtini) pajudėjimu nuo šalikelės į važiuojamąją kelio dalį, ir važiavimu. Automobilis (duomenys neskelbtini)kažkiek įvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Girdisi vyriškas balsas, "kur tu važiuoji" (b.l.38-40);

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad D. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę eiti tiesia linija negalėjo. Alkotesteriu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atliktas neblaivumo patikrinimas ir pirmuoju tikrinimu 20.03 val. D. M. nustatytass 2,33 promilių girtumas, antruoju tikrinimu 20.20 val. 2,50 promilių girtumas. (b. l. 45);

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2021-06-11 20.03 val. prietaisu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)D. M. nustatytas 2,33 promilių girtumas (b. l. 46);

Iš byloje esančio kvito matyti, kad 2021-06-11 20.20 val. prietaisu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)D. M. nustatytas 2,50 promilių girtumas (b. l. 47);

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protkolo matyti, kad apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta priekinio bamperio apgadinimo požymiai (b.l.7-8,9-11). Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu automobilis 2021-06-11 buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b.l.12) 2021-06-15 S. J. išduotas leidimas atsiimti automobilį (duomenys neskelbtini), v.n. (duomenys neskelbtini)(b.l.19);

Iš byloje esančio VĮ Regitra išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valt. Nr.(duomenys neskelbtini) savininkas- V. J., gim. (duomenys neskelbtini). (2021-03-22 mirė)(b.l.13-14, 15);

Iš byloje esančio ''Emprekis'' išrašo matyti, kad automobilio (duomenys neskelbtini), kategorija M1-AB, pasirinkti metai 2006, kaina su PVM 3270 eur (b.l. 17);

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas pagal Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyr. tyrėjo su rezoliucija surašytą tarnybinį pranešimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame pranešama, kad 2021-06-11 apie 20 val. (duomenys neskelbtini) , Vilniaus aps. VPK PR 1-osios kuopos 4-ojo būrio vadas Ž. A., ne tarnybos metu, pastebėjo akivaizdžiai neblaivią moterį vairavusią automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsitrenkė į nuotekų vamzdyno žymėjimo stulpelį. Pribėgęs ir atidaręs automobilio duris liepė vairuotojai išjungti automobilį, bet kadangi moteris bandė įjungti bėgį, pats išjungė ir ištraukė automobilio užvedimo raktą, o moterį ištraukė iš automobilio ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams. Į įvykio vietą atvykę Vilniaus aps. VPK KPV KPR vyriausieji patruliai G. J. ir A. J. nustatė, kad automobilį vairavo D. M., gim. (duomenys neskelbtini)m., kuriai panaudojus tarnybinį alkotesterį "(duomenys neskelbtini) ", Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė 2,33 promilių girtumą. (b.l.1-3);

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios D. M. kaltė, jog ji 2021-06-11 d. apie 20.03 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, visiškai įrodyta. Nagrinėjamu atveju D. M., savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies pripažino ir gailisi, jog vairavo neblaivi. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, vaizdo medžiaga, neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys bei kita byloje esanti medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamosios D. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

A. A. pateikė prašymą perduoti kaltinamąją D. M. jos atsakomybėn pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip nustatyta kaltinamoji D. M. padarė nusikaltimą įstatymo leidėjų priskirtą prie nesunkių. Byloje yra pateiktas laiduotojos A. A. prašymas perduoti kaltinamąją jos atsakomybėn. Prašymas atitinka įstatymo reikalavimus. Jį patvirtino teisiamojo posėdžio metu ir pati laiduotoja. Ji su visa atsakomybę prisiima laiduoti už savo dukrą D. M.. A. A. nėra teista (b. l. 116), bausta administracine tvarka per penkis metus du kartus dėl važiavimo be bilieto pagal ANK 446 str. 4 d., baudos sumokėtos ( b.l.113). Nėra bausta ir teista už vairavimą neblaiviai. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pareigose, charakterizuojama kaip laiku atliekanti jai pavestas funkcijas, atsakinga, pareiginga, kokybiškai ir tinkamai vykdanti valymo darbus, palaikanti švarą ir tvarką, drausminių nuobaudų neturi. ( b.l. 110). Taip pat atsižvelgtina tiek į D. M. paaiškinimus, tiek į pačios A. A. paaiškinimus iš kurių matyti, jog A. A. gali padaryti teigiamą įtaką savo dukrai, nes dukra gyvena kartu su ja, tarp jų artimas ryšys, dukrai yra autoritetas, po draugo neteikimo ją palaiko psichologiškai. A. A. kritiškai vertina kaltinamosios elgesį. Todėl įvertinus A. A. charakterizuojančią medžiagą, jos ir kaltinamosios D. M. tarpusavio santykius, A. A. laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu.

Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką , ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teisiamojo posėdžio metu, konstatuoja, jog yra visos BK 40 straipsnyje 2 dalyje numatytos sąlygos ir pagrindai kaltinamąjį D. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl pirmos sąlygos. Iš nuteistųjų kaltinamųjų registro išrašo matyti, kad D. M. nėra praeityje teista (b. l. 80-81). Dėl antrosios būtinosios sąlygos – kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai iš nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykio. Ji nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes ir neieškojo būdų kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ji savikritiškai vertina savo poelgį. Trečia atleidimo sąlyga yra susijusi su žalos atlyginimu. Civilinio ieškinio šioje byloje nėra. Ketvirta sąlyga, tai pagrindas manyti, kad kaltininkė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta (D. M. ir A. A. parodymai), A. A. turi įtaką D. M. elgesiui, jie gyvena kartu, dukra motiną laiko autoritetu, D. M. su alkoholiu problemų neturi, yra tvarkinga, ieško darbą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. M. anksčiau nėra bausta už vairavimą neblaiviai. Iš visos bylos medžiagos, kaltinamosios elgesio proceso metu, jos paaiškinimų, manytina, kad kaltinamosios asmenybei nėra būdingas nusikalstamas elgesys kaip gyvenimo būdas, taip pat įvertinus laiduotojos asmenines savybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji D. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamoji D. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą atsakomybėn be užstato, vienerių metų laikui ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje D. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama transporto priemonę neblaivi. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise D. M. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs LAT, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. BPK 1 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Nagrinėjamu atveju, būtina atsižvelgti į tai, jog D. M. vairavo transporto priemonę neblaivi, kai jai nustatytas 2,33 promilės girtumas, kas viršija daugiau negu 5 kartus leistiną minimalią ribą (0,41). Todėl siekiant adekvačios pusiausvyros tarp įstatymo saugomų gėrių ir jo padarytos veikos, neskirti šios poveikio priemonės- teisės vairuoti atėmimo arba skirti artimą minimaliam terminui būtų neproporcingas nustatytam neblaivumo laipsniui, tuo pačiu pažymint, jog transporto priemonių vairavimas neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant teisės vairuoti atėmimo terminą atsižvelgtina į tai, jog kaltinamoji transporto priemonę vairavo pavojingai manevruodama gal ilgą laiko tarpą, važiavo didelių greičiu, tiek kelyje tiek ir du kartus įvažiavusi į automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės. Važiavo kelkraščiais, stovėjimo aikštelėje atsitrenkė į atitvarus, bortelį, stulpelį. Pavojingai manevruojant buvo pastebėta kito vairuotojo, Todėl teismo vertinimu teisės vairuoti atėmimas 2 (dviejų) metų terminui yra proporcingas byloje nustatytoms aplinkybėms ir padės įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Kaltinamajai 2021 m. birželio 12 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo ir vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos – 2021 m. birželio 12 d.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aptariamu klausimu, taikant BK 67 straipsnio 2 dalį, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, taigi ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, asmeniui gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Toks sprendimas yra teismo teisė, jis be kita ko gali būti grindžiamas įvertinant teisinių padarinių, kylančių dėl neteisėtos veikos visumą, taip pat taikomų poveikio priemonių tikslus. Tarp jų yra ir siekis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją (teismų praktikoje pažymima, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas)). Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Taigi akivaizdu, kad net ir tuo atveju, kai asmuo nėra nuteisiamas <...>, o nuo atsakomybės pagal šią normą atleidžiamas, sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo tikslingumo vis tik esminiu kriterijumi išlieka asmeniui taikomų poveikio priemonių proporcingumo aspektas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-263-1020/2019).Taigi, įvertinus tai, kad sprendimas dėl transporto priemonės, pripažintos nusikalstamos veikos, <...>, padarymo priemone, konfiskavimo ar nekonfiskavimo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra paliktas teismo nuožiūrai, jis turi būti pakankamai motyvuotas, įvertinant ne tik asmens, atleidžiamo nuo baudžiamosios atsakomybės, asmenines charakteristikas, tačiau ir veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų, o būtent liudytojų duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, pačios kaltinamosios paaiškinimų teismo posėdžio metu, neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad D. M. vairavo neblaivi automobilį, kai jai buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,33 promilės. Pažymėtina, jog, žinodama, kad yra vartojusi alkoholį vairavo automobilį pavojingai manevruojanti, važiavo kelkraščiais, automobilių stovėjimo aikštelėje prie lankytinos parduotuvės atsitrenkė į atitvarus, bortelį, stulpelį, taip sukeldama pavojų tiek savo tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, buvo pastebėta kito vairuotojo. Transporto priemonės vairavimas neblaiviam laikytinas vienas pavojingiausių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik eismo saugumui , bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos, t. y. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamosios sužadėtinis V. J., kuris mirė 2021-03-22. Iš pačios kaltinamosios paaiškinimų ir liudytojos S. J., t.y. mirusiojo motinos, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad nors automobilis buvo įgytas iš kaltinamosios vardu paimtos vartojimo paskolos, tačiau užregistruotas jos sužadėtinio vardu, automobiliu naudojosi abu kartu. Nors kaltinamoji ir naudojosi minėtu automobiliu, tačiau automobilio savininkui mirus dar nėra išspręsti jo turto paveldėjimo klausimai, mirusio automobilio savininko esami kreditoriniai įsipareigojimai, todėl automobilio konfiskavimas paimant automobilį šiuo metu negalimas. Atsižvelgiant į tai, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės – (duomenys neskelbtini), kategorija (duomenys neskelbtini) , pasirinkti metai 2006, kaina su PVM 3270 Eur. Taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad kaltinamoji D. M. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, žalos dėl jos neteisėtų veiksmų nebuvo niekam padaryta, augina du mažamečius vaikus, kurių vienas turi spec. poreikių, todėl darytina išvadą, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą, skirtina kaltinamajai mažintina pusiau, teismo vertinimu, tai atitiks proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Procesiniai klausimai

Paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, įsiteisėjus nuosprendžiui dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitos kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmena su liudytojo P. M. pateiktu vaizdo įrašu, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamąją D. M. pagal laidavimą A. A. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (du) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 12 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos dalį – 1135 (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt penkis) Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – vairuotojo pažymėjimo paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti į VĮ ,,Regitra“, kitas kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su liudytojo P. M. pateiktu vaizdo įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą D. M. ir laiduotojai A. A. kad:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu – padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja V. S.