- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-822-366/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo M. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
M. J. įtariamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje pagal iš anksto parengtą nusikalstamos veikos planą, turėdamas tikslą apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą – prekes, 2012-08-23 kartu su bendrininkais pasiskelbus internete, kad perveža kroviniu, gavus užsakymą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir bendrovės vadybininkui prisistačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, sudarius fiktyvią sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku dėl minėtai bendrovei pateikto užsakymo pervežti krovinį – alkoholinius gėrimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš anksto žinodamas, kad užsakovui krovinys nebus pristatytas, pagal gautą užsakymą pakrovus krovinį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį, krovinį į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepristatė, ir tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu su bendrininkais, apgaule įgytą krovinį Panevėžio mieste perkrovė į kitą, nusikalstamai veikai vykdyt įgytą transporto priemonę, ir taip apgaule savo ir kitų bendrininkų naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – alkoholinius gėrimus 67 644 Lt vertės, t.y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., įtariamasis M. J. laikinai sulaikytas 2012 m. rugsėjo 7 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo skundžiama 2012 m. rugsėjo 8 d. nutartimi M. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, motyvuojant tuo, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdyti procesui bei daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. nurodytus, nusikaltimus.
Šalies argumentai
Įtariamojo M. J. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-08 nutartį ir M. J. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad ši teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta, priimta nesilaikant BPK reikalavimų, bei Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodo, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę, neįsitikino ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad M. J. padarė BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Gynėjo manymu, tokių duomenų byloje nėra, be to, kratos metu pas M. J. rastos prekės įsigytos teisėtu būdu – nusipirkus. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, buvo registruotas darbo biržoje, niekada nepažeidė dėl lygtinio paleidimo jam paskirtų įpareigojimų, todėl vien tik gresiančios sankcijos griežtumas negali būti įrodymu BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo pagrindo konstatavimui. Nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būdamas laisvėje M. J. gali daryti naujus nusikaltimus. Vien ta aplinkybė, kad praeityje M. J. buvo teistas, nesudaro pagrindo taikyti suėmimą. Beje, M. J. praeityje teistas už visai kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, t.y. buvo registruotas darbo biržoje, gaudavo pašalpas. Gynėjo teigimu, asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl kokių nors priežasčių nenustatė atitinkamų bylos aplinkybių, visų bendrininkų ar nesurinko visų duomenų. Byloje nėra duomenų, kad M. J. trukdys procesui, todėl suėmimo taikymas BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu yra nepagrįstas ir vien dėl minėtų aplinkybių vertintinas kaip įstatymo neleidžiama priemonė išgauti įtariamojo prisipažinimą. Pasak gynėjo, pasiekti BPK 119 str. numatytus tikslus galima ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Skunde cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimas Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą".
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-08 nutartis yra teisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – įtariamajam M. J. paskirta pagrįstai, esant BPK 122 str. numatytiems pagrindams bei sąlygoms. Nustatytas vieno mėnesio suėmimo terminas, procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo principo, numatyto BPK 11 str., šiuo atveju nepažeidžia.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Nors, įtariamasis M. J. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys – įtariamojo A. Z., liudytojo N. L. parodymai, asmens parodymo atpažinti ir kratų protokolai bei kiti byloje esantys duomenys, leidžia manyti, kad įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., M. J. pareikštas pagrįstai. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą, įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, ryšius užsienyje.
M. J. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų (BK 182 str. 2 d.). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, įtariamasis nedirba, nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, praeityje yra teistas ir 2012-03-09 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. Nors, kaip nurodoma skunde, M. J. turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje, nebuvo nepažeidęs dėl lygtinio paleidimo jam skirtų įpareigojimų, tačiau šias aplinkybes akivaizdžiai nusveria įtarimo sunkumas ir BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta labai griežta laisvės atėmimo bausmė bei aukščiau paminėti duomenys apie M. J. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 "Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą" 8 punktas). Todėl aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai dėl BPK 122 str. 1 d. 1 p. įtvirtinto suėmimo pagrindo buvimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali daryti naujus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį darant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys. Įvertinus tai, kad M. J. yra nedirbantis, praeityje teistas, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką lygtinio paleidimo termino metu, ir atsižvelgus į nusikalstamos veikos pobūdį (savanaudiška ir galimai susijusi su lėšų pragyvenimui gavimu), sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Nors skunde nurodoma, kad M. J. iki suėmimo turėjo legalų pragyvenimo šaltinį (buvo registruotas darbo biržoje ir gaudavo pašalpas), tačiau tai patvirtinančių dokumentų teismui nėra pateikta, priešingai, apylinkės teisme vykusiame posėdyje dėl kardomosios priemonės skyrimo, M. J. nurodė, jog darbo birža pašalpos nemokėjo, socialinių pašalpų negaudavo (b.l. 4). Tokiu būdu, skundo teiginiai, jog apylinkės teismas skirdamas įtariamajam kardomąją priemonę pažeidė BPK reikalavimus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, atmetami kaip nepagrįsti.
Apylinkės teismo išvada, kad įtariamasis gali trukdyti procesui (BK 122 str. 1 d. 2 p.) nėra pakankamai argumentuota. Vien tai, kad ikiteisminis tyrimas tik pradėtas, byloje neatlikti visi tyrimui reikšmingi procesiniai veiksmai, nenustatyti visi nusikalstamos veikos bendrininkai, nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad M. J. būdamas laisvėje trukdys procesui, paveikdamas kitus bendrininkus bei liudytojus, ar gali sunaikinti ar paslėpti daiktus, turinčius reikšmės tolimesnei nusikalstamai veikai tirti. BPK 122 str. 3 d. tiksliai apibrėžia, kad pagrįstas manymas, jog įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Šių aplinkybių sąrašas yra išsamus. Pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje tokių duomenų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punktas). Tokiu būdu suėmimas šiuo pagrindu negalėjo būti skiriamas, todėl iš skundžiamos nutarties šalintinas. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas vienas iš suėmimo pagrindų nedaro šios nutarties nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. numatyti suėmimo pagrindai yra alternatyvūs, t.y., suėmimas yra teisėtas, esant bent vienam šiame įstatyme nurodytam pagrindui.
Remiantis išdėstytu, aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai, todėl naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 8 d. nutartį, skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Įtariamojo M. J. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.