- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- A6.-1976-859/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01507-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje bankrutuojančios MB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) vadovas S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. G., nuo (duomenys neskelbtini) būdama MB „(duomenys neskelbtini)“, vadovu, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė), žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) ir kitiems kreditoriams, nevykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įmonių bankroto įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI prie FM teises, nepateikdamas teismui pareiškimo dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Šiais veiksmais S. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. G. į teismo posėdį neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (elektroniniu paštu patvirtino, kad šaukimą gavo) (b. l. 39)). Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Pagal ANK 630 straipsnio 1 dalį, kai į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta, teisėjui nutarus administracinio nusižengimo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui bei atsižvelgus į tai, kad S. G. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Gautas ir VMI prie FM atstovo prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 3).
Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu nuo (duomenys neskelbtini) buvo S. G.. VMI prie FM duomenimis, 2020 m. birželio 10 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 36 035,05 eurų. Mokestinė nepriemoka susidarė atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Kaip matyti iš pareiškimo, jau yra atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: VMI prie FM nuo 2019 m. sausio 31 d. vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš lėšų banko sąskaitose. Kadangi sprendimai išieškoti iš lėšų banko sąskaitose nebuvo įvykdyti, buvo priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrijos turto. Šie sprendimai buvo pateikti antstolei, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. VMI prie FM 2019 m. gruodžio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1081-794/2020, iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. vasario 7 d. Teismas nustatė, kad VĮ „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. VĮ „Registrų centro“ duomenimis įmonės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto. Pagal viešus duomenis MB „(duomenys neskelbtini)“ neturi darbuotojų. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra vykdomi du išieškojimai VMI prie FM naudai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuota, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki. Todėl, nustatyta, kad Bendrovės vadovas S. G. ne tik neatkliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų, bet ir savo veiksmais siekė išvengti nemokios bendrovės bankroto (b. l. 2–3).
Žemesnės instancijos teismas
Juridinių asmenų registro išrašas, kuriame pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ balansas (finansinės ataskaitos laikotarpis 2017-01-01 iki 2017-12-31). Iš pateikto balanso matyti, kad įmonės visą turtą sudarė tik trumpalaikis turtas – 131 277 EUR, tuo tarpu per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 91 369 EUR (b. l. 9).
Antstolių informacinės sistemos išraše nurodyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra vykdomos dvi išieškojimo bylos (b. l. 10).
Iš Mokesčių apskaitos informacinės sistemos apie mokesčių mokėtojo dienos balansą išrašo matyti, kad 2020 m. birželio 10 d. mokestinę prievolę sudaro – 36 035,05 EUR mokėtina suma (b. l. 11).
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartimi MB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 12–15).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados
ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje pripažįstama, kad, norint įmonės vadovą ar kitus asmenis pagal kompetenciją patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017). Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo S. G. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Pirmiausia pažymėtina, kad įstaigos vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės veiklą, sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį, teikti bendrovės dokumentus ir duomenis juridinių asmenų registro tvarkytojui ir kt., atsakyti už apskaitos organizavimą ir teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalis (2015 m. sausio 1 d. įstatymo Nr. IX-1889 redakcija), 11 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija), 21 straipsnio 1 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija)). Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo nuostatos įtvirtina įmonės vadovo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę padėtį, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje nutartyje Nr. 3K-3-130/2011). Taigi, vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įstaigos finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įstaigos nemokumo grėsmė.
Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikė už 2017 finansinius metus. MB „(duomenys neskelbtini)“ balansas rodo, kad už pateiktą ataskaitinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., Bendrovės trumpalaikį turtą iš viso sudarė 131 277 EUR (atsargos – 58 950 EUR, per vienus metus gautos sumos – 72 327 EUR), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai per vienerius metus sudarė 91 369 EUR. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma (91 369 EUR) jau tuo metu viršijo pusę į jos balanso įrašyto turto vertę (131 277 EUR, pusę sudaro – 65 638,50 EUR), o tai patvirtina, kad įmonė buvo jau tuo metu nemoki.
VMI prie FM buvo priimti nurodymai išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės turto, tačiau nesėkmingai. Bylos medžiaga leidžia spręsti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė įsipareigojimų, atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėdama mokesčių.
Išraše iš duomenų bazės apie juridinį asmenį nurodyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra S. G., todėl būtent jam kilo pareiga visą šį laikotarpį pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. S. G., būdamas įmonės vadovu elgėsi nerūpestingai nesidomėdamas savo teisiniu statusu ir nevykdydamas įstatyme numatytų pareigų.
S. G. būdamas bendrovės vadovu nuo minėto laikotarpio paskutinį kartą teikė ataskaitą už 2017 metus (minėta finansinė ataskaita gauta 2018 m. gruodžio 10 d., todėl būtent jis, kaip bendrovės vadovas, privalėjo nuo (duomenys neskelbtini) pateiki minėtą ataskaitą. Tai leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad jau nuo 2018 metų įmonė turėjo finansinių sunkumų, neatsiskaitė su VMI prie FM ir nemokestinė priemoka tik didėjo, o bendrovė jau buvo nemoki.
Minėta, kad VMI prie FM pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1081-794/2020 iškėlė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, minėta nutartis yra įsiteisėjusi.
MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. G., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei įsipareigojimus kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
Teismas neturi duomenų apie tai, kad S. G., būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, būtų ėmęsis įmonės mokumui atkurti. Teismas neabejoja tuo, kad S. G. nuo (duomenys neskelbtini), kai tapo vadovu, žinojo apie Bendrovės nemokumą. Visą tai duoda pagrindą spręsti, kad S. G., būdamas Bendrovės vadovu, nuo (duomenys neskelbtini) metų neteisėtai neveikė, t. y. neinicijavo bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai MB „(duomenys neskelbtini)“, todėl padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl skirtinos nuobaudos
Skirdamas administracinę nuobaudą S. G., teismas laikydamasis ANK 34 straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį: padarytas vienas baigtas nusižengimas, susijęs su turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Taip pat įvertinama S. G. asmenybė – darbingo amžiaus, VMI prie FM atstovas duomenų apie administracines nuobaudas ar teistumus nesurinko, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad jis neteistas. S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Sodros duomenimis S. G. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna atlygį už darbą.
Pažymėtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad S. G. nėra išskirtinai neigiama asmenybė, duomenų apie nusistovėjusias jo antivisuomenines nuostatas byloje nėra, o veika greičiau atsitiktinė, nulemta nerūpestingo požiūrio į įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. G. skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant dydį lygų sankcijos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 EUR) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-1976-859/2020, ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.