Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės J. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aidma“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. G. 2016 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. galutiniu sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3941-258/2015 pagal ieškovo UAB „Aidma“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – A. G., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kad atsakovė prašo atnaujinti procesą šioje byloje ir priimti naują sprendimą – UAB „Aidma“ ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo nagrinėti šį prašymą žodinio proceso tvarka.

Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje dėl aiškios teisės taikymo klaidos atsakovei šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu, nesant tam jokio teisinio pagrindo, kas sudarė sąlygas bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėti atsakovei nedalyvaujant. Ši klaida vertintina kaip esminė, kadangi tokiu būdu pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą, dėl ko byloje nebuvo nustatytos visos teisingam jos išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės. Teismas nesiaiškino, ar yra galimybė įteikti šaukimą į teismo posėdį atsakovei asmeniškai arba CPK 129 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl viešo paskelbimo būdas nagrinėjamoje byloje negalėjo būti taikomas. Teismas šaukimą į 2015 m. rugsėjo 3 d. civilinėje byloje Nr. e2-3941-881/2015 numatytą teismo posėdį atsakovės prieštaravimuose nurodytu jos gyvenamosios vietos adresu siuntė tik vieną kartą. Nepavykus įteikti teismo šaukimo atsakovės gyvenamosios vietos adresu, teismas tik formaliai konstatavo, jog atsakovė turi rūpintis nagrinėjamos bylos eiga, todėl nusprendė teismo šaukimą įteikti viešo paskelbimo būdu, net nesvarstęs kitų CPK numatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų. CPK 130 straipsnyje nurodyta, jog teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių. Atsakovės gyvenamoji vieta yra žinoma (bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasikeitusi), tačiau gyvenamosios vietos adresu atsakovė jokio pranešimo iš pašto apie jos vardu gautą registruotą siuntą negavo. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas šioje byloje net nesvarstė galimybės skirti atsakovei kuratorių, nors ginčas šioje byloje tarp šalių vyksta dėl itin didelės pinigų sumos. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ieškinį dėl skolos priteisimo UAB „Aidma“ vardu pasirašė atsakovės sūnus K. G. ir tai, jog byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu dalyvauja atsakovės sutuoktinis A. G., teismas turėjo galimybę pasiūlyti UAB „Aidma“ arba A. G. įteikti teismo šaukimą J. G. CPK 117 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Teismas nepagrįstai nepasiūlė ieškovui įteikti per antstolius šaukimą, skirtą atsakovei atvykti į teismo posėdį, nepagrįstai sprendė, kad procesinius dokumentus jai galima įteikti viešo paskelbimo būdu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad J. G. piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą. Priešingai, gavusi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-394l-881/2015, atsakovė įregistravo teisme prieštaravimus dėl šio teismo sprendimo, tačiau dėl ligos negalėjo pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą, atsakovei nedalyvaujant. Atsakovės informavimas apie teismo posėdį viešo paskelbimo būdu sutrukdė jai pasinaudoti CPK įtvirtintomis procesinėmis teisėmis, dėl ko nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės, paneigiančios UAB „Aidma“ atsakovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Atsakovė apie skundžiamą Vilniaus apygardos teismo sprendimą sužinojo gavusi jo nuorašą, tačiau tuo metu dėl sveikatos problemų negalėjo pateikti nei apeliacinio skundo, nei pareiškimo dėl proceso atnaujinimo. Šiuo metu proceso atnaujinimas yra vienintelis atsakovės pažeistų teisių gynimo būdas, todėl ji prašo atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pateikiami dokumentai (medicininė pažyma) patvirtina, kad atsakovė įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleido dėl sveikatos sutrikimų – atsakovei diagnozuoti nerimo ir depresijos sutrikimai, dėl kurių ji reguliariai lankosi medicinos įstaigoje, nuo 2015 m. ji nuolat vartoja vaistus nuo nerimo ir nemigos sutrikimų. Dėl šių priežasčių atsakovė objektyviai negalėjo laiku (per tris mėnesius) pateikti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo šioje byloje. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neturėjo galimybių tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė visų teisingam ginčo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, kurios paneigia UAB „Aidma“ šioje byloje atsakovės atžvilgiu pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

Ieškovas UAB „Aidma“ prašo atmesti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į prašymą nurodo, kad atsakovei buvo tinkamai pranešta apie teismo sprendimą, ji sąmoningai nepasinaudojo įstatymo suteikta teise į apeliaciją, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeista jos teisė į tinkamą teisinę gynybą. Atsakovė praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti ir neprašo jo atnaujinti prašymo rezoliucinėje dalyje ar atskiru prašymu, ji taip pat neįrodė pagrindų, kuriems esant teismo procesas turėtų būti atnaujintas. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, apie tariamą jos ligą laikotarpiu nuo 2015-09-03 iki 2015-12-03, byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovės nurodomi simptomai, kurie konstatuoti tik 2016-02-12, būtų kaip nors riboję atsakovės teisę į teisminę gynybą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad terminą praleido dėl ligos. Teismas, nuspręsdamas įteikti šaukimus atsakovei viešo paskelbimo būdu, atsakovės nurodomos teisės normos (CPK 130 str. 1 d.) nepažeidė, nes egzistavo procesinio dokumento įteikimo viešo paskelbimo būdu sąlygos. Taigi atsakovė neįrodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), dėl ko prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas. Atsakovė taip pat neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko turėtų būti jis panaikintas arba pakeistas.

Prašymas atmestinas ir atsisakytina atnaujinti procesą byloje.

CPK 370 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsakovė teigia, kad apie aplinkybes, kurias nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, ji sužinojo gavusi teismo sprendimo nuorašą. Iš teismui grąžintos Lietuvos pašto pažymos ( t. I, b. l. 89) matyti, kad 2015-09-03 galutinio sprendimo kopija atsakovei buvo įteikta 2015-09-11. Atsakovė nurodydama, kad dėl svarbių priežasčių praleido 3 mėn. terminą prašymui pateikti, pridėjo įrodymą - 2016-02-12 medicinos dokumentų išrašą dėl jai diagnozuotų nerimo ir depresijos sutrikimų, reguliaraus lankymosi medicinos įstaigoje. Pažymoje nurodyta, kad atsakovei yra nerimo ir depresinis sutrikimai, kad lankėsi 2015-08-19 ir 2015-10-18 dienomis klinikoje, kad nuo 2015 m. nuolatos vartoja vaistus. Kadangi tik 2016 m. vasario 25 d. teisme gautas atsakovės J. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo, o nurodytas susirgimas pagal įrašus medicininiuose dokumentuose yra besitęsiantis, atsakovei buvo pasiūlyta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi pateikti papildomus įrodymus aplinkybei, kad nustatyta liga atsakovei buvo priežastimi nesirūpinti savo teisių gynimu, bei įrodymus aplinkybei, jog iš atsakovės priteista pinigų suma buvo perduota A. G., pagrįsti.

Atsakovė 2016-06-03 pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nagrinėti prašymą žodinio proceso tvarka, prašė išreikalauti rašytinius įrodymus iš ieškovo, kviesti į teismo posėdį liudytojus. Nurodė, kad medicinos įstaigos pažymoje nurodyti psichiniai sutrikimai pareiškėjai diagnozuoti 2015 m. rugpjūčio mėn., o kritinę ribą pasiekė 2015 m. gruodžio mėn., šiuo laiku pareiškėjai į namus buvo kviestas greitosios pagalbos ekipažas, pareiškėja atsisakė būti hospitalizuota, Nurodė, kad ligą kai padėjo įveikti atvykęs gyventi pas ją tėvas A. M.. Pareiškėja pateikė greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles, kuriose nurodyta 2015-12-15 ir 2015-12-16 datos, vienoje iš jų nurodyta, kad pagalbos atsisakė, kitoje - preliminaria diagnoze nurodyta ūmi reakcija į stresą bei adaptacijos sutrikimai, streso sindromas.

Teismas daro išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2016 m. vasario 25 d. pareiškėja galėjo pateikti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priimtas 2015 m. rugsėjo mėn. 3 d. galutinis sprendimas. Atsakovė nepateikė duomenų, jog šiuo laikotarpiu dėl ligos negalėjo pasirūpinti savo teisių gynimu išnagrinėtoje civilinėje byloje. Tai, kad pareiškėja-atsakovė kurį laiką dėl ligos negalėjo tuo pasirūpinti, nereiškia, kad yra pagrindas daryti išvadai, kad ji nėra praleidusi 3 mėn. termino, numatyto CPK 368 straipsnio 1 dalyje, prašymui pateikti, kad jos nurodytos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir praleistas terminas turi būti atstatomas. Aukščiau nurodytu laikotarpiui - nuo 2015 m. gruodžio mėn. pabaigos iki 2016 m. vasario 25 d. pareiškėja nepateikė įrodymų, jog neturėjo galimybės pateikti prašymo ar skundo dėl ligos, todėl darytina išvada, kad šiuo laikotarpiu praleisto termino nėra pagrindo atnaujinti.

Be to, atsakovės prašymas nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Atsakovė nurodė, jog jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriame buvo priimtas teismo sprendimas, kad teismo pasirinktas pranešimo jai apie teismo posėdį būdas - viešojo paskelbimo būdu negalėjo būti taikomas. Kadangi atsakovė prašymas atnaujinti procesą grindžiamas procesinės teisės normos pažeidimu, svarstytina, ar CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas pagrindas procesui atnaujinti - jeigu teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, apima procesinės teisės normos taikymą teismo sprendime. Pripažintina, kad priimant teismo sprendimą gali būti taikomos ir civilinio proceso teisės normos, jų klaidingas taikymas gali būti sąlyga priimti neteisėtą teismo sprendimą. Atsakovė, teigdama, kad nebuvo informuota apie teismo posėdį ir dėl to neturėjusi galimybės tinkamai įgyvendinti savo teisių, turėjo nurodyti, kokius įrodymus ji norėjo pateikti teismui, tačiau jų nepateikė dėl to, kad jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir tai galėjo turėti įtakos, priimant neteisėtą sprendimą. Atsakovė nurodė, jog ji buvo priversta A. G. pasirašyti 2010-08-05 kasos išlaidų orderį, nors jame nurodytų 620 690,49 Eur ji niekada negavo, šias aplinkybes įrodyti atsakovė nori apklausiant liudytojais UAB „Aidma“ vyr. finansininkę ir kasininkę bei komercijos direktorių.

Išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo priimtas 2015-09-03 teismo galutinis sprendimas, atsakovė patiekė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti teismo sprendimą, nurodė, kad tretysis asmuo A. G. jai atnešdavo paruoštus dokumentus, kuriuos reikalaudavo pasirašyti, o su turiniu, jų forma, atsakovei nebūdavo galimybės susipažinti. Prieštaravimuose atsakovė nurodė CK 1.91 straipsnio teiginius, kad sandoris šio straipsnio pagrindu gali būti teismo pripažintas negaliojančiu. Nors nenurodė, jog pasirašė kasos išlaidų orderyje apie pinigų gavimą dėl jos atžvilgiu vykdytos apgaulės, tačiau iš nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog atsakovė teigia, kad sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu. Kadangi atsakovė byloje nereiškė ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas neturėjo pagrindo nagrinėti atsakovės nurodytų aplinkybių, kokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Atsakovė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo, kad byloje turėjo būti nagrinėjamos aplinkybės, kurių pagrindu sandoris pripažintinas negaliojančiu, tačiau tokių išvadų teismas neturėjo pagrindo daryti, nesant reikalavimo dėl kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė turi galimybę ir šiuo metu kreiptis atskiru ieškiniu į teismą dėl kasos išlaidų orderio pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovės nurodyti įrodymai, kuriuos ji pageidavo teikti byloje, bet jų neteikė dėl netinkamo jos informavimo apie teismo posėdį, nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog procesinis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtam teismo sprendimo priėmimui. Be to, proceso dalyvio teisė teikti prašymus, nurodyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje, turi būti realizuota savalaikiai, atsakovė, pateikdama prieštaravimus, turėjo galimybę prašyti teismo išreikalauti iš ieškovo įrodymus, prašyti kviesti liudytojus, tačiau savalaikis nesinaudojimas šia teise vertinamas teismo proceso vilkinimu.

Teismas daro išvadą, kad buvo pasirinktas procesinio dokumento įteikimo būdas viešo paskelbimo būdu atsakovei pagrįstai, nes ji neatsiėmė pašte jai siųstų pranešimų apie teismo posėdžius ( e.b. l. 55, t. I). Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja nurodė, kad jokio pranešimo iš pašto apie jos vardu adresuotą siuntą negavo, tačiau teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad registruotose siuntose esančios atžymos apie registruotos siuntos neatsiėmimą yra nepagrįstos. Atsakovės nurodytos aplinkybės, kad teismas nesvarstė galimybės skirti kuratorių byloje, atmestinos, nes pareiga teismui svarstyti šį klausimą atsiranda tuomet, jei priešinga šalis, kuri siekai atlikti veiksmą, pateikia tokį prašymą ( CPK 39 straipsnis ). Kuratorius galėjo būti skiriamas byloje dėl to, kad atsakovės buvimo vieta tapo nežinoma, tačiau nesant ieškovo prašymo, teismui neatsirado pareigos tai daryti.

Atsisakytina atnaujinti procesą pagal atsakovės prašymą jai praleidus 3 mėn. terminą pateikti prašymui, bei nesant pagrindo daryti išvados, jog teismas padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą, priimdamas teismo sprendimą.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi buvo atidėtas atsakovei žyminio mokesčio mokėjimas iki nutarties priėmimo, priėmus nutartį, iš atsakovei valstybei priteistina žyminio mokesčio, mokėtino už prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje suma – 2762 Eur.

Ieškovas byloje pateikė atsiliepimą į prašymą, kartu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsnio 1 dalimi, 370 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Aidma“ ieškinį atsakovei J. G. dėl skolos priteisimo, kurioje trečiasis asmuo A. G..

Priteisti iš atsakovės J. G. valstybei 2762 Eur žyminiam mokesčiui apmokėti. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, per Vilniaus apygardos teismą.