Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Bagdonienė,

dalyvaujant P. O.,

išnagrinėjusi P. O. (P. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, neįgalaus ((duomenys neskelbtini)), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. O. 2014 m. rugsėjo 16 d. 9.55 val., (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas neblaivus (0,47 promilės), vairavo J. S. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o tikrinamas nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 p. reikalavimus,

t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. ir 124¹ str. 7 d.

P. O. padaręs pažeidimus prisipažino dalinai. Teisme paaiškino, kad prieš pat vairavimą išgėrė širdies lašų. Tą dieną jam buvo bloga ir jis išgėrė visą buteliuką vaistų. Jį sustabdė po 5 minučių. Pareigūnas paprašė papūsti ir jis pripūtė 0,47 promiles. Bet girtas tikrai nebuvo ir alkoholio nevartojo. Pareigūnai jam nepaaiškino, kad jis gali pasitikrinti alkoholio kiekį kraujyje. Žino, kad jaučiantis blogai ir išgėrus vaistų vairuoti negalima. Pripažįsta, kad vairavo neturėdamas su savimi vairuotojo pažymėjimo ir neturėdamas registracijos liudijimo.

Motyvuojamoji dalis

Nors P. O. padaręs pažeidimus prisipažino dalinai, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:

Liudytojas A. R. tarnybiniame pranešime (b. l. 5) ir teismo posėdyje paaiškino, kad tarnybos metu (duomenys neskelbtini) kaime sustabdė P. O. vairuotą automobilį patikrinimui. Nuo vairuotojo pajuto alkoholio kvapą, jis pateikė dokumentus patikrinimui. Su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos liudijimo. Paklaustas, ar vartojo alkoholį, atsakė, kad ne. Kvapas jautėsi labai stiprus, sakė, kad vartojo vaistus, jis P. O. atsakė, kad nuo vaistų tokio kvapo nebūna. Jis papūtė, nustatė, kad girtumas – 0,47 promilės. Surašė jam protokolą. P,O., rašydamas paaiškinimą, sakė, kad reikia kažkaip pasiaiškinti, kad neprarasti teisių. Jo paaiškinimas buvo nenuoširdus. Jis net neklausė, ką jam daryti, todėl liudytojas nematė būtinybės aiškinti. Pakartotinai negali leisti pūsti, nes tokiu atveju reikia vėl pildyti protokolą. Jei žmogus būtų nesutikęs pūsti, jam būtų išaiškinta teisė tikrintis kraują. Žino, kad per valandą žmogui krenta 0,2 promilės.

Liudytojas L. D. teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaime stabdė automobilius patikrinimui, dirbo kartu su A. R.. Jis rašė protokolą kitam asmeniui, kai A. R. pasakė, kad yra dar vienas neblaivus. P. O. sakė, kad vartojo vaistus, bet pro jį praeinant, lauke, atstumu apie 1 metrą, pajautė nuo jo alkoholio kvapą. Jam neteko pajusti, kad nuo vaistų skistų alkoholio kvapas. Kelis kartus praėjo šalia ir jautė alkoholio kvapą.

Įvertinus byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumą, pripažintina neginčytinai nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 16 d. 9.55 val., (duomenys neskelbtini) kaime, P. O. būdamas neblaivus (0,47 promilės), vairavo J. S. vardu registruotą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o tikrinamas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo ir tuo padarė ATPK ATPK 126 str. ir 124¹ str. 7 d. numatytus pažeidimus.

Liudytojų - policijos pareigūnų P. R. ir L. D. parodymus teismas pripažįsta nuosekliais, objektyviais ir patikimais, nes jie sutampa tarpusavyje, neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nekelia abejonių ir neginčytinai įrodo, kad P. O. vairavo transporto priemonę neblaivus. Šią aplinkybę patvirtina ir asmens blaivumo testas, kuriame užfiksuota, kad 2014-09-16 10.12 val. P. O. iškvėptame ore buvo 0.47 promilės alkoholio. Alkoholio matuoklio tinkamumą patikros metu patvirtina patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurio išvadą prietaisas tinkamas vartojimui iki 2015-01-15.

P. O. patikrinimas buvo atliktas nedelsiant ir laikantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ (toliau - taisyklės) 6.3 p., nustatytos tvarkos, todėl nustačius, kad alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore viršijo 0,4 promilės, jis pagrįstai pripažintinas vairavęs neblaivus.

Minėtų taisyklių 4 punkte nustatyta, kad asmens neblaivumas (girtumas) nustatomas dviem būdais: tikrinimo arba medicininės apžiūros pagalba. Taisyklių 2 punkte tikrinimas yra apibrėžtas kaip policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Iš byloje esančių duomenų matyti ir anksčiau jau aptarta, kad P. O. neblaivumas buvo nustatytas patikrinimo metu patikrintu alkotesteriu (b. l. 3, 4) juo buvo galima naudotis, todėl pagrindo abejoti alkotesterio parodymais nėra. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai privalo pristatyti asmenį medicininės apžiūros atlikimui tik tada, kai transporto priemonės vairuotojas, įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, įtariamas esant apsvaigęs arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo. Nesutikdamas su alkotesterio parodymais, asmuo savo iniciatyva gali kreiptis dėl medicininės apžiūros atlikimo. Medicininė apžiūra apibrėžiama kaip specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 p.). LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 2 punkte nurodyta, kad medicininę apžiūrą sudaro keturi etapai: bendras asmens būklės vertinimas; tiriamųjų medžiagų paėmimas; tiriamųjų medžiagų ištyrimas; išvados formulavimas. Atlikus medicininę apžiūrą yra surašomas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas, kurio forma yra patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad būtų galima konstatuoti, jog asmuo padarė ATPK 126 straipsnio numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009). Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl vėlesniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažįstama, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008).

Taisyklių 6 punkte nurodyta, kad siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos pareigūnai: 1) įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; 2) transporto priemonės vairuotojui prieš tikrinimą ar pristatymą į asmens sveikatos priežiūros įstaigą žodžiu paaiškina atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje teisinius padarinius; 3) nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad esant neblaivumo/apsvaigimo požymiams (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) yra vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Policijos pareigūnai A. R. (dar ir tarnybiniame pranešime) ir L. D. teisme paaiškino K. R. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nuo P. O. sklido alkoholio kvapas, kad šis kvapas jautėsi net lauke 1 metro atstumu nuo jo. Nors byloje nenustatyta, kad P. O. buvo liepta eiti tiesia linija ar stovint pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti alkotesterio parodymus neteisėtais.

P. O. paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių laikytini jo gynybine pozicija ir noru išvengti administracinės atsakomybės.

P. O. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis padarė pažeidimą, būdamas neįgalus. Ją sunkina, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą už kurį jam 2013-10-18 buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes, pobūdį (pažeidimas padarytas gyvenamojoje vietovėje, todėl neblaiviam vairuojant transporto priemonę, buvo keliamas didelis pavojus eismo saugumui ir aplinkinių sveikatai bei gyvybei), į pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį, kuris administracine tvarka baustas 1 kartą, nedirba, yra neįgalus ((duomenys neskelbtini)), todėl esant jo atsakomybę vienai lengvinančiai aplinkybei ir vienai sunkinančiai, jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. tvarka.

Atsižvelgus į sunkią turtinę padėtį ir prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. O. (P. O.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 7 d., 126 str. 1 d. ir skirti:

- pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 litų baudą;

- pagal ATPK 126 str. 1 d. – 1100 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti - 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų (318 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Pritaikius LR ATPK 313 str. 3 d., paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 10 (dešimčiai) mėnesių.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

1) vadovaujantis ATPK 330 str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

2)pirma baudos įmoka turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, kitos įmokos – kas mėnesį į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.