Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinius skundus dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant stipriuosius alkoholinius gėrimus.

Priteista iš A. M. nukentėjusiajam N. Č. 408,76 eurų turtinei ir 11000 eurų neturtinei žalai atlyginti, bei 500 eurų proceso išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. spalio 19 d., laikotarpyje nuo 20 val. iki 21.30 val. savo namuose, esančiuose M. r., B. sen., G. k., (duomenys neskelbtini) , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be priežasties nemažiau kaip keturis kartus dūrė peiliu pas jį užėjusiam N. Č., padarydamas jam pjautines žaizdas dešiniame žaste ir dilbyje, smakre, krūtinės ląstos dešinėje pusėje su krūtinplėvės pažeidimu. Taip jis tyčia sužalojo ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo N. Č. sveikatą.

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nukentėjusysis ir jo gynėjas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nuteistas nepagrįstai, neištyrus visų bylai reikšmingų duomenų, remiantis išimtinai nukentėjusiojo parodymais, neatsižvelgus į tai, kad A. M. N. Č. sužalojo veikdamas būtinosios ginties sąlygomis, todėl prašoma priimti A. M. išteisinantį nuosprendį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

4.1 Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau BPK) 301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, o BPK 20 straipsnyje yra nurodyta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka, t.y. teisėtai gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais ir kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti ir, kad tik teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, kokie duomenys laikytini įrodymais.

4.2 Sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostata teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

4.3 Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį pagrindė teisme ištirtais įrodymais – apklausė kaltinamąjį, nukentėjusį, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir savo sprendimą pagrindė visų šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad skundžiamas nuosprendis pagrįstas neteisėtais būdais gautais įrodymais, ar kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės atitinka faktines bylos aplinkybes, yra pagrįstos ir teisingos. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, konstatuotina, kad vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymo nuostatoms.

5. Nuteistojo kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje – sunkiai sutrikdžius N. Č. sveikatą, visiškai patvirtina nukentėjusiojo N. Č., paties apelianto A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti pirminiai parodymai, taip pat liudytojų R. S., S. D., V. Č. parodymai, specialistų išvados, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

5.1 Nukentėjusysis N. Č. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad pas A. M. į namus pažiūrėti, ar jis grįžęs, ėjo paprašytas P. N., nes pastarasis nerimavo, ar A. M., būdamas neblaivus, iš jo namų sėkmingai valtimi perlaukė ežerą. N. Č. įėjus į namo vidų A. M. netikėtai jį puolė peiliu ir padarė sužalojimus, užfiksuotus specialisto išvadoje. N. Č. nurodė, kad įvykio metu A. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nukentėjusiojo žodžiais „baltom akim“, klausiamas atsakė piktuoju, užpultas buvo netikėtai ir be jokios priežasties, po smūgio peiliu sudavimų jis A. M. nuo savęs nuspyrė ir pastarajam nugriuvus pabėgo iš jo namo. Kaip matyti jo parodymai viso proceso metu, skirtingai nuo apelianto A. M. parodymų, buvo nuoseklūs ir pakankamai išsamūs, jo nurodomos aplinkybės atitinka kitus byloje surinktus duomenis.

5.2 Liudytoja V. Č. patvirtino nukentėjusiojo parodymus apie jam padarytų sužalojimų aplinkybes, parodė, kad įvykio dieną apie 21.30 val. jos vyras N. Č. į namus grįžo visas kruvinas ir sužalotas – perpjautu kaklu, ranka ir krūtine, avėjo tik vieną šlepetę, buvo visiškai nusilpęs, nepaaiškino kas atsitiko, apie tai, kad jį sužalojo A. M., iš vyro sužinojo tik ligonėje.

5.3 Šiuos nukentėjusiojo ir liudytojos parodymus visiškai patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, iš kurios matyti, kad N. Č. užfiksuotos 4 pjautinės žaizdos dešiniajame žaste ir dilbyje, smakre ir krūtinės ląstoje su krūtinplėvės pažeidimu, bei specialisto išvadoje tiriant iš įvykio vietos – A. M. namo paimtą peilį užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ant peilio geležtės rasto kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su N. Č. genotipu. Šie duomenys visiškai patvirtina, kad N. Č. peiliu, rastu ir paimtu iš įvykio vietos, savo namuose sužalojo būtent A. M..

5.4 Ikiteisminio tyrimo metu A. M. neneigė, kad galėjo sužaloti N. Č., tačiau tikslesnių aplinkybių apie N. Č. sužalojimo aplinkybes nenurodė teigdamas, kad įvykio metu buvo neblaivus ir nieko nepamenantis. Be to, visų apklausų metu jo parodymai nebuvo nuoseklūs – pirminės apklausos metu jis neneigė, kad N. Č. buvo užėjęs į jo namus, kad jie buvo susigrūmę ir griuvo ant žemės, atsibudęs ryte rado nuverstą staliuką ir kruviną peilį ant šaldytuvo. Vėlesnės apklausos metu jis nurodė, kad įvykio dieną grįžęs neblaivus iš P. N. į namus dar išgėrė degtinės ir nuėjo miegoti, kai išgirdo beldimą į lauko duris, jas atidaręs pamatė vyrą, kurio tuo metu nepažino ir kuris jį stūmė tolyn, kol abu nugriuvo, kas sekė toliau nebepamenantis. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis pateikė visiškai naują įvykio versiją, kad įvykio dieną jam girtam grįžus iš P. N. ir jau miegant, išgirdo beldimą į duris ir jas atidarius pamatė N. Č., kuris jam sudavė smūgį kumščiu į veido sritį, po to matomai spardė kojomis, nes kitą dieną jam skaudėjo šonus, o jis gindamasis nustvėrė peilį, kuriuo sudavė jo atžvilgiu smurtavusiam N. Č.. Tačiau apeliacinės instancijos teismas mano, kad tokie jo teisme duoti parodymai, kad N. Č. jis sužalojo gindamasis nuo jo pavojingo kėsinimosi visiškai nelogiški, neatitinka ištirtų įrodymų visumos ir todėl vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas. Tokių jo nurodomų aplinkybių byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, be to nukentėjęs neturėjo jokio motyvo smurtauti A. M. atžvilgiu, dėl ko pastarajam būtų reikėję gintis.

5.5 Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, nukentėjusysis N. Č. į A. M. namus ėjo ne savo iniciatyva, o paprašytas P. N., taigi, N. Č. neturėjo jokio pagrindo būti nusistatęs priešiškai A. M. atžvilgiu, o priešingai, jo ketinimai buvo geri – P. N. prašymu turėjo įsitikinti, ar A. M. saugiai grįžo namo ir pranešti tai jo besiteiravusiam P. N.. Apklausų metu N. Č. taip pat nurodė, kad jo santykiai su A. M. buvo normalūs, pykčių jo atžvilgiu teigė neturėjęs, nėra konfliktavę. Tuo tarpu iš nuteistojo parodymų matyti, kad jis priešiškai nusistatęs N. Č. šeimos atžvilgiu, nesutarė su nuketėjusiojo žmona dėl žemės. Tokie įrodymai duoda pagrindą teigti, kad A. M. pamatęs atėjusį nekviestą N. Č., kurio atžvilgiu nebuvo teigiamai nusistatęs, supyko ir atliko veiksmus, aprašytus jam inkriminuotame kaltinime ir tam įtakos turėjo jo tuometinė būsena – girtumas, ką skundžiamame nuosprendyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

5.6 Nors apeliantai nurodo, kad tokia teismo išvada dėl nuteistojo girtumo prielaidinio pobūdžio, nes teismas nėra specialiųjų žinių turinti institucija, galinti daryti tokią išvadą, tačiau tokia išvada grindžiama byloje ištirtų įrodymu visuma, o ne prielaidomis. Pats nuteistasis neginčijo, kad įvykio dieną vartojo alkoholį ir būtent dėl jo išgerto kiekio neprisiminė įvykio aplinkybių. Iš teisme pagarsintų P. N. parodymų matyti, kad jo susirūpinimą, kaip A. M. grįžo namo, taip pat sukėlė jų abiejų išgertas alkoholio kiekis, dėl kurio A. M. grįžimas namo jam kėlė nerimą. Kad A. M. įvykio dieną buvo akivaizdžiai neblaivus, tiek ikiteisminio tyrimo tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ir liudytojas R. S., kuris buvo užėjęs pas A. M. įvykio dienos popietę, matė jo namuose tuščią degtinės butelį. Tokias pat aplinkybes apie nuteistojo girtumą parodė ir nukentėjęs N. Č.. Iš minimų proceso dalyvių parodymų matyti, kad A. M. įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir atėjus N. Č. nekontroliavo savo elgesio, elgėsi neadekvačiai. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu net būtų galima daryti prielaidą, jog N. Č. būtų turėjęs kokią nors priežastį smurtauti apelianto atžvilgiu, dėl ko apeliantas būtų turėjęs pagrindą gintis. Jokių įtikinamų argumentų tuo klausimu nenurodyta ir apeliaciniame skunde.

6. Apeliantai skunde nurodo, kad byloje nėra nustatyta tiksli įvykio vieta, nes virtuvėje, kurioje, pasak nukentėjusiojo, jis buvo sužalotas, rastos tik nedidelės kraujo dėmės ant baldų, kas paaiškinama jų sutepimu po sužalojimo, kai tuo tarpu namo svetainėje ant grindų užfiksuota dėmė, sudaužyta vaza, išmėtyti laikraščiai ir tai, apeliantų nuomone, rodo, kad N. Č. buvo sužalotas visiškai ne virtuvėje, todėl jo parodymai turėjo būti vertinti kritiškai. Tačiau tokie skundo argumentai skundą nagrinėjančio teismo įsitikinimu visiškai nepagrįsti. Kaip matyti iš nukentėjusiojo N. Č. parodymų, jis, užėjęs į A. M. namo vidų, ėjo į virtuvę, kurioje rado A. M., ten jiems pradėjus bendrauti N. Č. ir buvo jo sužalotas, ir tokie netikėti nuteistojo veiksmai ir padaryti sužalojimai jam sukėlė skausmą ir šoką. Nukentėjusiojo teigimu jis norėjo išeiti iš namo, tačiau dėl būklės po sužalojimo prarado orientaciją, ne iš karto pataikė išeiti iš namų, apsuko ratą namo viduje, rėmėsi į sienas, pametė vieną šlepetę – „kroksą“ ir būtent tokias jo nurodomas aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kambario durys, kuriame buvo rastos kraujo dėmės, pamestas „kroksas“, išmėtyti laikraščiai ir sudaužyta vaza, yra šalia durų, vedančių iš koridoriaus į tambūrą, iš kurio veda išėjimas į lauką. Šioje vietoje pažymima ir tai, kad nukentėjusiajam N. Č. A. M. namo kambarių išdėstymas, nebuvo žinomas, atsižvelgiant į tai, kad minimame name jis lankėsi tik antrą kartą gyvenime. Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad N. Č. A. M. buvo sužalotas tyčia jo gyvenamajame name ir be jokios dingsties, aplinkybė, kurioje tiksliai vietoje - kambaryje ar virtuvėje A. M. atliko neteisėtus veiksmus, veikos kvalifikavimui esminės reikšmės neturi, kaip ir aplinkybė, į kokius baldus šis atsitrenkė griūdamas nuo besiginant N. Č. jam suduotų smūgių, nes specialisto išvadoje nustatyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai – kairiųjų šonkaulių lūžiai, kraujosruva kairio klubo sritie, galėjo atsirasti tiek griuvimo, tiek atsitrenkimo metu ( 1 t. b.l. 136).

6.1 Apeliantai skunde nurodo, kad A. M. nurodomą aplinkybę, kad jis įvykio metu veikė būtinosios ginties sąlygomis ir gynėsi nuo A. Č. po to, kai pastarasis jam sudavė smūgį į veidą, vėliau galimai nugriuvusį spardė į šonus, patvirtina specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kad jam buvo nustatytas sužalojimas veide. Tačiau iš minimos specialisto išvados matytyti, kad A. M. nustatytas odos nubrozdinimas dešinės akiduobės apatinio krašto projekcijoje yra skersinės eigos paviršinis, linijinis, iškilusiu raudonu šašu ir 0,3x0,1 cm dydžio, kas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog tokio dydžio ir pobūdžio sužalojimą trenkiant kumščiu padaryti neįmanoma, juo labiau, kad minimos išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. M. sumušimo žymių nenustatyta ( 1 t. b.l. 136).

7. Apeliantai skunde akcentuoja ir tai, kad neaišku, kur nukentėjęs buvo po P. N. skambučio iki ėjimo pas A. M., nes liudytojo S. D. teigimu jis taip pat ėjo pas A. M. P. N. prašymu, nuėjęs prie A. M. namų apie 18.30 val. matė jį virtuvėje. Apeliantų nuomone, S. D. P. N. skambino nesulaukęs žinių iš N. Č., todėl pastarojo aiškinimas, kad jis pas A. M. ėjo iš karto po P. N. skambučio kelia pagrįstų abejonių jo parodymų nuoširdumu. Su tokiais apeliantų skundo teiginiais aukštesnės instancijos teismas taip pat nesutinka.

7.1 Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, tiek jis, tiek kiti proceso dalyviai klausiami apie įvykio aplinkybes nurodė apytikslį konkrečių jų atliktų veiksmų, taip pat ir ėjimo pas A. M., laiką, be to, nėra žinoma, kuriam pirmiausia - N. Č. ar S. D. paskambinęs P. N. paprašė pažiūrėti, ar A. M. saugiai grįžo namo, todėl apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie N. Č. parodymų nenuoširdumą visiškai deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

8. Tokiu būdu, nuteistojo A. M. parodymai apylinkės teisme ir apeliaciniame skunde, kad jis nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje nepadarė, N. Č. sužalojo gindamasis, byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka ir su jam priteisto ieškinio atlyginimo dydžiu, mano, kad ieškinys, atsižvelgiant į jo pensijinį amžių ir finansinę padėtį, yra nepagrįstai didelis ir neteisingas.

9.1 Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

9.2 Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šioje byloje nukentėjusysis buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl jam padarytos 761,29 eurų turtinės ir 14 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t. 69-70 b. l.). Nukentėjusiojo pareikštas ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, pateikus turtinę žalą patvirtinančius dokumentus ir atsižvelgus į tai, kad dalį pareikšto reikalavimo dėl negautų darbinių pajamų atlygino SODRA, buvo tenkitas iš dalies - iš A. M. priteisiant 408,76 eurus, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgus į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, sužalojimo pasekmes, buvo tenkintas iš dalies, priteisiant iš kalto asmens 11 000 eurų.

9.3 Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

9.4 Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nukentėjusysis N. Č. dėl nusikalstamų nuteistojo A. M. veiksmų patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam smūgius peiliu A. M. sudavė netikėtai, be jokios dingsties, neteisėtais A. M. veiksmais jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – dėl perdurto plaučio teko iškęsti operaciją, pooperacinį laikotarpį, kurio metu buvo izoliuotas nuo įprasto bendravimo ir gyvenimo, nukentėjusysis nurodė, kad iki šiol jaučia sužalotų kūno vietų tirpimą, sumažėjęs darbingumas, greitai pavargsta, nebegali dirbti įprastų ūkio darbų. Nukentėjusiojo įvardinti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teisėjų kolegijai nekelia abejonių ir atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį.

9.5 Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos nuosprendžio, teismas, spręsdamas apie priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajam sukeltas pasekmes, sužalojimo mąstą, žalą padariusio asmens kaltę, teisingumo ir protingumo kriterijus, o apelianto skunde nurodomos aplinkybės dėl amžiaus ir sunkios finansinės padėties, jo nuo pareigos atlyginti turtinę žalą neatleidžia. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis - 11 000 eurų suma priteista nukentėjusiajam, nagrinėjamu atveju visiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra per didelis. Be to, kaltininko finansinė padėtis nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį negali būti žalos dydį, priteisimą ar nepriteisimą esminiai lemiančiu veiksniu, nes šiuo atveju svarbiausi kriterijai yra atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė. Konkrečiu atveju prioritetiniai yra nukentėjusiojo, bet ne nusikalstamais veiksmais žalą padariusio asmens interesai, tuo pačiu išlaikant ir interesų pusiausvyrą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam, sumažindamas nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinę žalą nuo 14000 eurų iki 11000 eurų.

10. Nukentėjusiojo atstovas advokatas K. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad nukentėjusysis N. Č. sumokėjo jam 150 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, patarimus ir kitas teisines paslaugas ( 2 t. b.l. 96) ir prašė iš nuteistojo A. M. priteisti N. Č. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

10.1 BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

10.2 Šiuo atveju byla buvo nagrinėta pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą ir jame ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo N. Č. interesais. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos pobūdį, apeliacinės instancijos teisme vykusių posėdžių skaičių ir trukmę, nukentėjusiojo atstovo advokato darbo ir laiko sąnaudas ginant nukentėjusiojo interesus apeliacinės instancijos teisme, suteiktų paslaugų apimtį ir į tai, kad nuteistojo apeliacinis skundas netenkinamas, daro išvadą, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 150 Eur suma nėra aiškiai per didelė, ji proporcinga advokato įdėtam darbui atstovaujant nukentėjusįjį apeliacinės instancijos teisme, todėl ši suma priteistina iš A. M..

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. M. ir jo gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam N. Č. 150 Eur jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.