- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-10
- Bylos Nr.
- 2A-65-520/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- A. Č., E. R.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. Č., M. S.
- Advokatai
- Džiolana Tarvainytė, Irena Slavinskaitė
Procesinių sprendimų klasifikatorius 24.4., 30.4.1., 45.6., 121. (S)
2009 m. vasario 10 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Č., E. R. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo dalies, nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančiomis pagal ieškovų A. Č., E. R. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, A. Č., M. S. (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja R. V. Z.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai A. Č., E. R. 2005-10-25 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė pripažinti negaliojančia Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau VAVA) 1999-06-07 sprendimo Nr. 79-6033, pagal kurį atsakovui A. Č. atkurta nuosavybė į 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalį dėl 0,2016 ha žemės, 2006-04-03 UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtos raide „C“, pripažinti negaliojančia 1999-06-25 pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovų A. Č. ir M. S., dalį dėl 0,2016 ha žemės, 2006-04-03 UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtos raide „C“, esančios (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jų tėvas J. Č. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 17,80 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnį teritorijų administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)). Dalis J. Č. nuosavybės teise valdytos žemės yra užlieta Elektrėnų vandens saugyklos vandeniu, apie 3,1289 ha žemės yra (duomenys neskelbtini), o 4,0379 ha žemės – (duomenys neskelbtini). Jie yra trys pretendentai į tėvo žemę: ieškovai ir P. Č.. P. Č. nuosavybės teisės atkurtos 1994-05-18 Trakų rajono valdybos sprendimu, išmokant piniginę kompensaciją už jam priklausančią žemės dalį. VAVA 2001-09-07 sprendimais Nr. 42-13 ir 42-14 jiems (ieškovams) atkūrė nuosavybės teises bendrosios nuosavybės teise į 1,30 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei nurodė, kad nuosavybės teisės į likusią žemę, t.y. į 5,35 ha kiekvienam iš jų, bus atkurtos vėliau. Kadangi jiems nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebuvo atkurtos, jie kreipėsi į Seimo kontrolierių. Iš Seimo kontrolieriaus 2005-08-30 pažymos sužinojo, kad VAVA 1999-06-07 sprendimu nuosavybės teises į 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), natūra atkūrė atsakovui A. Č., o į šį sklypą įsiterpia 0,2016 ha žemės, į kurią jiems (ieškovams) turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės. VAVA sprendimas, kuriuo atsakovui atkurta nuosavybės teisė į jų (ieškovų) tėvo nuosavybės teise valdytos žemės dalį, pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., jų teises ir teisėtus interesus. Atsakovas A. Č. 1999-06-25 pardavė jam grąžintą žemę atsakovui M. S.. Kadangi apie pažeistas teises jie sužinojo tik iš 2005-08-30 Seimo kontrolieriaus pažymos, ieškinio senatis nėra praleista. Žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų neveikimas yra tęstinis ieškovų teisių pažeidimas.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo kreipėsi 1991 metais, jiems nuosavybės teisės į dalį išlikusio nekilnojamojo turto – kiekvienam po 0,65 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), atkurtos VAVA 2001-09-07 sprendimais Nr.42-13, 42-14, nurodant, kad likusi žemės dalis bus atkurta vėliau. Atsakovui A. Č. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t.y. į 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), natūra ir į 4,64 ha žemės, atlyginant už ją pinigais, atkurtos VAVA 1999-06-07 sprendimu. Atsakovas A. Č. 2,79 ha žemės sklypą 1999-06-25 pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė atsakovui M. S.. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad grąžinant atsakovui A. Č. 2,79 ha žemės natūra, buvo pažeista Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., nes atsakovui A. Č. buvo grąžinta žemė ne jo tėvo J. Č. kartu su kitais bendraturčiais iki nacionalizacijos valdytos žemės vietoje, t.y. sklype Nr. 40 pagal 1934 metų (duomenys neskelbtini) žemės išskirstymo vienkiemiais planą ir eksplikaciją, bet sklype Nr.10, o 0,2016 ha – sklype Nr. 8, kuris iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė ieškovų tėvui ir nuosavybės atkūrimo metu ginčo žemė nebuvo priskirta laisvos žemės fondui. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai neginčijo VAVA 2001-09-07 sprendimų, 2001-06-05 pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir abrisą, o 2002-05-02 pirkimo – pardavimo sutartimi A. Ž. pardavė 1,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, kad ieškovai priėmė nuosavybės teisių į žemę jiems atkūrimo formą ir būdą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovų teisės, atkuriant jiems nuosavybės teises į tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemę, buvo pažeistos. Teismas nurodė, kad netgi tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovų teisės, atstatant atsakovui A. Č. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo pažeistos, 0,2016 ha žemės sklypo suformavimas prieštarautų žemės ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 p. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad ieškovai be svarbių priežasčių praleido ieškinio senaties terminą dėl VAVA 1999-06-07 sprendimo nuginčijimo, neprašė jo atnaujinti, todėl atsakovams reikalaujant taikė ieškinio senatį. Teismas pripažino, kad 2004-12-30 ieškovams registruotu laišku buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad atsakovui A. Č. natūra grąžinta 2,79 ha žemės, iš kurių 0,5 ha įsiterpė į ieškovų paveldimą žemę, todėl teismas atmetė ieškovų argumentą, kad apie pažeistas teises jiems tapo žinoma tik iš 2005-09-03 gautos Seimo kontrolieriaus pažymos. Teismas, vadovaudamasis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str., Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 p., atsižvelgdamas į per šventes padidėjusį pašto darbo krūvį, senaties termino pradžia pripažino 2005-01-31 bei konstatavo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 2005-03-01. Teismas nustatė, kad VAVA sprendė ieškovų prašymus, siūlė jiems įvairius žemės grąžinimo variantus, tačiau ieškovai nesutiko, todėl nepripažino, jog yra daromas tęstinis ieškovų teisių pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad net skaičiuojant senaties termino pradžią nuo 2005-09-03, šis terminas baigėsi 2005-10-03. Atmetęs ieškovų prašymą iš dalies panaikinti VAVA 1999-06-07 sprendimą, teismas atmetė išvestinį reikalavimą - iš dalies panaikinti 1999-06-25 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovai A. Č., E. R. apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, yra prieštaringas, nemotyvuotas, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir įrodymams. Teismas nustatė, kad atsakovui A. Č. buvo grąžinta žemė ne į jo tėvo kartu su kitais bendraturčiais iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, tačiau iš teismo sprendimo nėra aišku, kodėl jų prašymas iš dalies panaikinti VAVA 1999-06-07 sprendimą yra nepagrįstas. Teismas nepasisakė, ar jų teises, numatytas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str., VAVA pažeidė, ar ne. Teismas nepagrįstai nepadarė išvados, kad VAVA neteisėtai, viršydama savo įgaliojimus, diskriminuodama ieškovus, atidavė žemę atsakovui A. Č., į kurios grąžinimą pretendavo ieškovai. Jie (ieškovai) neturėjo pagrindo nesutikti su VAVA 2001-09-07 sprendimais Nr. 42-13 ir 42-14, nes juose buvo nurodyta, kad likusi žemė bus grąžinta vėliau, o 2001-06-15 sklypo abrise nurodyta, kad ties linija 1-5 yra valstybinė žemė, o ne kaip paaiškėjo – atsakovui A. Č. grąžinta žemė. Teismas neteisingai aiškino ūkio ministro ir aplinkos apsaugos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr.3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 20 p., kadangi jis netaikomas grąžinant žemės sklypus natūra. Teismas, taikydamas ieškinio senatį, neteisingai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str., Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 patvirtintų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 119 p., nes nurodytas ieškinio senaties momentas negali būti taikomas kitų suinteresuotų asmenų, kurių teisės nurodytų sprendimu yra pažeidžiamos, ieškiniams, o turi būti taikomos bendrosios CK normos. Be to, iš teismo sprendimo nėra aišku, kokią datą teismas pripažįsta ieškinio senaties pradžia, nes sprendime yra nurodyti du ieškinio senaties terminų skaičiavimai. Ieškinio senaties pradžia negali būti skaičiuojama nei nuo 2005-01-31, nei nuo 2005-10-03, nes sprendimas jiems nebuvo įteiktas, o minėto įstatymo 17 str. yra aiškiai pasakyta, kad terminas yra skaičiuojamas nuo institucijos sprendimo įteikimo piliečiui dienos. VAVA neveikimas yra tęstinis, todėl jie nepraleido ieškinio senaties termino ir teismas privalėjo ginti jų pažeistas teises. Priešingu atveju, teismas savo iniciatyva, gindamas viešąjį interesą, privalėjo atstatyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002-11-11 nutartyje, priimtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2002, išaiškino, jog žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą vykdančių institucijų neveikimas yra tęstinis teisių pažeidimas.
Atsiliepimas
Atsakovas M. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei teisingai ir pagrįstai nustatė, jog ieškovų teisės nebuvo pažeistos, ieškovai sutiko su VAVA sprendimais, jų neginčijo, pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą ir abrisą. Teismas įvertino visus ieškovų apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl ieškinio senaties ir motyvuotai juos atmetė. Apeliantai apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, leidžiančių suabejoti teismo išvada dėl ieškinio senaties taikymo. Jis yra sąžiningas ginčo žemės sklypo įgijėjas, įsigydamas ginčo objektą jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie ieškovų pretenzijas, todėl ieškovai negali reikalauti jam nuosavybės teise priklausančio turto.
Atsakovas VAVA atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovai sutiko su VAVA 2001-09-07 sprendimais Nr.42-13 ir 42-14, taip pat sutiko su grąžinamos jiems žemės ribomis, pretenzijų nepareiškė. UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ 2006-04-03 parengta sklypų išdėstymo schema vertintina kritiškai, nes ji parengta ieškovų užsakymu, „C“ sklypo ribos plane gali būti netiksliai nurodytos. Ieškinyje ieškovai teigė, kad apie pažeistas teises jie sužinojo tik iš 2005-08-30 Seimo kontrolierės pažymos, todėl teismas teisingai nustatė, kad ieškovai į teismą kreipėsi praleidę ieškinio senaties terminą. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad M. S. yra nesąžiningas įgijėjas, todėl turtas iš jo negali būti išreikalautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų A. Č. ir E. R. ieškinio reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Č. 1991-10-29 pateikė prašymą Trakų r. Vievio agrarinei tarnybai grąžinti 17,80 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (pagal ankstesnį teritorijų administracinį suskirstymą – (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusios jo, P. Č. ir E. R. tėvui J. Č. (T.1, b.l. 7). P. Č. nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos 1994-05-18 Trakų rajono valdybos sprendimu Nr. 721/779, išmokant kompensaciją už 6 ha žemės pinigais (T.1, b.l. 159). VAVA 2001-09-07 sprendimais Nr.42-13, 42-14 nuosavybės teisės atkurtos ieškovams A. Č. ir E. R. į po 0,65 ha (bendrosios nuosavybės teisę į 1,30 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodant, kad nuosavybės teisės į po 5,35 ha žemės bus atkurtos vėliau (T.1, b.l. 161, 162). Grąžintino žemės sklypo ribos nustatytos pagal 2001-06-05 žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą, ir sklypo Nr. 608 abrisą (T.1, b.l. 116, 117). 2001-12-03 ieškovai kreipėsi į VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyrių su prašymais dėl žemės grąžinimo natūra (T.1, b.l. 140, 141), 2001-01-29 ieškovė prašė skirti už jai priklausančią žemę Elektrėnų mieste sklypą statybai (T.1, b.l. 143). VAVA 2005-05-06 sprendimu Nr. 2.11-42-2184 A. Č. atkūrė nuosavybės teisę į 1,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei suteikė neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypą namų valdai (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 39). Sprendime nurodyta, kad atkurta nuosavybės teisė į žemę vietoj turėtos 1,18 ha žemės, perduodant neatlygintinai lygiavertį bendrą 2,85 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai.
Atsakovui A. Č. VAVA 1999-06-07 sprendimu Nr.79-6033 buvo atkurtos nuosavybės teisės į Emilijos, Jono, Juozo ir B. Č. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 7,43 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), iš jų 2,79 ha žemės grąžinant natūra, o už 4,64 ha atlyginant pinigais. (T. 1, b.l. 164). Atsakovas A. Č. 1999-06-25 žemės pirkimo – pardavimo sutartimi už 3616 Lt pardavė atsakovui M. S. 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l.60).
Ieškovai, remdamiesi 2006-04-03 UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtu žemės sklypo planu (T. 1, b. l. 90), teigia, kad į atsakovui A. Č. sugrąžintą ir M. S. parduotą žemės sklypą įsiterpia jų tėvui nuosavybės teise priklausiusios žemės 0,2016 ha dalis, kuri turėjo būti grąžinta jiems natūra. VAVA nurodo, kad įsiterpia 0,5 ha žemės (T. 1, b. l. 118). 2006-04-03 UAB „Matininkų konsultacijų biuras“ parengtame žemės sklypo plane nurodyta, kad tarp ieškovams grąžinto žemės sklypo ir atsakovui A. Č. grąžinto žemės sklypo yra dalis valstybinės žemės (T.1, b.l. 90). Pagal bylos duomenis tiek ieškovams, tiek atsakovui A. Č. atkurtos nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę. Atsakovas M. S. taip pat pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties 2,79 ha sklypą (T.1, b. l. 30).
Ieškovai ieškiniu prašė, kad būtų pripažinta negaliojančia VAVA 1999-06-07 sprendimo Nr. 79-6033, pagal kurį atsakovui A. Č. atkurta nuosavybė į 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), dalis dėl žemės, kuri priklausė jų tėvui, grąžinimo, pripažinta negaliojančia 1999-06-25 pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų A. Č. ir M. S., dėl šios žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo. Iš ieškovų nurodomų aplinkybių, kurios sudaro ieškinio pagrindą, matyti, kad ieškovai ieškinį pareiškė dėl to, kad jiems būtų grąžinta natūra žemės sklypo dalis (0,2016 ha), ieškiniu siekė, kad pripažinus iš dalies negaliojančiais sprendimą ir sutartį būtų pritaikyta restitucija ir ginčo žemės sklypo dalis būtų grąžinta valstybei.
Ieškovai ieškinį grindė Seimo kontrolieriaus 2005-08-30 pažyma Nr.4D-2004/03-1495 „Dėl A. Č. skundo prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrių“ (T.1, b.l. 20-22), kuria buvo nustatyta, kad atkuriant nuosavybės teises atsakovui A. Č., formuojant racionalią žemėnaudą, buvo įsiterpta į ieškovo A. Č. paveldimą žemę (0,5 ha žemės), kad atkuriant nuosavybės teises natūra atsakovui A. Č. VAVA turėjo teisę grąžinti jam žemės sklypą, kurio ribos ne daugiau kaip 40 proc. nesutampa su buvusios žemėnaudos ribomis, atsižvelgusi į tai, kad į šį sklypą buvo įjungta dalis J. Č. turėtos žemėvaldos, į kurią tuo metu ieškovai buvo pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises natūra, pažeidžia Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d., nes ieškovams buvo atimta teisė realizuoti jiems įstatymu suteiktas teises, t.y. susigrąžinti nepriskirtą valstybės išperkamai ginčo žemę natūra. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų ieškinį, pripažino pagrįstais ieškovų ir Seimo kontrolieriaus 2005-08-30 pažymoje Nr.4D-2004/03-1495 nurodytas aplinkybes, jog 1999-06-07 atkuriant nuosavybės teisę atsakovui A. Č. į 2,79 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), buvo pažeistos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 4 d. nuostatos, tačiau ieškinio reikalavimų netenkino, įvertinęs VAVA ir ieškovų veiksmus, kuriais yra atkuriamos ieškovams teisės į žemę, galimybę suformuoti 0,2016 ha žemės sklypą, tai, kad ieškovai praleido ieškinio senatį ginčyti 1999-06-07 VAVA sprendimą.
Išnagrinėjus ieškovų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu yra prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinti ieškinio reikalavimai, darytina išvada, kad pagal bylos įrodymus nėra faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama ieškovų apeliacinio skundo argumentus, taip pat privalo išnagrinėti ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus. Atsakovas M. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jis yra sąžiningas ginčo žemės sklypo įgijėjas, ir šis žemės sklypas negali būti iš jo išreikalautas. Šie atsakovo argumentai pripažintini pagrįstais.
Kaip jau buvo minėta, ieškovai dėl 1999-06-07 VAVA sprendimo dalies pripažinimo negaliojančia kreipėsi 2005-10-25. Ieškovai nurodo, kad jie nėra praleidę ieškinio senaties termino, kad apie teisių pažeidimą sužinojo gavę Seimo kontrolieriaus pažymą 2005-09-03, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą 30 dienų terminą apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes šis terminas netaikomas kitiems suinteresuotiems asmenims. Šie ieškovų argumentai nepripažintini pagrįstais.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 str. 1 d. nustatytą 30 dienų terminą vertino kaip ieškinio senaties terminą, per kurį ieškovai turėjo teisę pareikšti ieškinį teisme dėl 1999-06-07 VAVA sprendimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra suformuota praktika, kad minėtame specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas ir šio termino privalo laikytis visi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007). Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties terminų nustatymas skatina asmenį, kurio teisės pažeistos, imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti tas teises. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Ieškinio senaties institutas negali būti vertinamas kaip vienašalis, t. y. nustatytas tik vienos civilinio teisinio santykio šalies interesais. Ieškinio senaties terminas ne tik skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-09-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000). Ieškinio senaties taikymas yra susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.)
CK 1.127 str. 1 d. numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, susijusius su ieškovų sužinojimu apie jų teisių, kurias siekia apginti šioje civilinėje byloje, pažeidimą, pagrįstai nustatė, kad ieškovai apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2005-01-31, gavę VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. 899. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovai yra netgi praleidę ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo jų nurodytos datos 2005-09-03 (Seimo kontrolieriaus pažymos gavimo diena), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neaiškiai nustatė senaties pradžią – 2005-01-31. VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus 2004-12-21 atsakyme „Dėl likusios žemės (duomenys neskelbtini) kaime grąžinimo“ (T. 1, b. l. 118) aiškiai nurodyta, kad formuojant racionalias žemėnaudas, 1999-06-07 sprendimu Nr. 79-6033 A. Č. buvo grąžinta natūra 2,79 ha žemės 0,5 ha įsiterpiant į A. Č. ir E. R. paveldimą žemę. Pagal bylos duomenis ieškovai, padavę prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į tėvo žemę, siekė žemę susigrąžinti natūra, žinojo tėvui priklausiusio sklypo ribas. Ieškovams nebuvo pateiktas 1999-06-07 sprendimo Nr. 79-6033 nuorašas, tačiau 2004-12-21 atsakyme buvo nurodyti esminiai duomenys, kurie yra nurodyti ginčijamame 1999-06-07 VAVA sprendime, ir informacija, kad A. Č. buvo sugrąžinta dalis žemės, į kurią pretendavo ieškovai. Dėl to atmestini ieškovų argumentai, kad jie apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik gavę Seimo kontrolierius pažymą.
Ieškovai apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad atsakovui reikalaujant taikyti senatį teismas privalo įvertinti ieškinio senaties praleidimo priežastis ir išspręsti klausimą, ar yra pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau apeliaciniame skunde nėra nurodomos jokios svarbios priežastys, dėl kurių turėjo būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovų teisė turėjo būti ginama dėl to, kad nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos griežtai laikantis įstatymo reikalavimų, kad atsakovui A. Č. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, neišsprendus jų prašymo, kad VAVA nesprendžiant jų prašymo, yra tęstinis jų teisių pažeidimas. Įvertinus šiuos ieškovų argumentus, darytina išvada, kad dėl jų nėra faktinio ir teisinio pripažinti, kad ieškovai ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti ieškinio senaties terminą arba pripažinti, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties. Iš bylos duomenų matyti, kad VAVA sprendžia nuosavybės teisių ieškovams atkūrimo klausimą, t. y. ieškovams 2001-09-07 sprendimu buvo atkurta nuosavybės teisė į suformuotą 1,30 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui A. Č. 2005-05-06 sprendimu Nr. 2.11-42-2184 atkurta nuosavybės teisė į 1,38 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini), bei suteiktas neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypas namų valdai (duomenys neskelbtini). Ieškovai neginčijo 2001-09-07 sprendimo, kuriuo jiems buvo sugrąžintas 1,30 ha suformuotas žemės sklypas, kurio ribos neatitiko jų tėvo nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribų, 2002-05-02 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė šį žemės sklypą A. Ž.. 2002-05-23 VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyrius pažymose Nr. 937 ir Nr. 945 dėl nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų nurodė, kad ieškovai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymą turi nuosavybės teisę į po 5,35 ha žemės, iš jų po: 3,85 ha žemės keliama į Vievio sen., 1,30 ha natūra, 0,20 ha – sklypas individualiai statybai (T. 1, b.l. 147, 152). VAVA Elektrėnų žemėtvarkos skyrius 2004-05-19 raštu Nr.373 kreipėsi į Elektrėnų savivaldybės merą dėl pretendentams A. Č. ir E. R. priklausančios miesto žemės grąžinimo natūra, o 2004-06-30 Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimu TS-123 pripažino, kad ši teritorija yra laisva (neužstatyta), todėl ieškovams nėra kliūčių atsiimti natūra apie 3 ha miesto žemės (T. 1, b.l. 118).
Ieškinio senaties terminas yra svarbus, kad būtų užtikrintas teisinių santykių stabilumas, sudarant prielaidas nuosavybės teisinių santykių subjektams tinkami įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą yra svarbu nustatyti, ar terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2007). Šioje byloje ieškovai ginčija VAVA sprendimą, kuriuo kitam asmeniui (atsakovui A. Č.), kuris taip pat turėjo teisę į nuosavybės teisių atstatymą tame pačiame kaime, buvo atkurta nuosavybės teisė. Žemės sklypas perleistas (parduotas) atsakovui M. S.. Ieškovai siekia, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės į 0,2016 ha žemės sklypą, t. y. paimta nuosavybės teisė į šį žemės sklypą iš M. S., A. Č.. Šie asmenys yra įgiję nuosavybės teisę į vientisą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris buvo suformuotas kaip 2,79 ha žemės sklypas. Šis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties žemės sklypas, o byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų galimybę racionaliai suformuoti 0,2016 ha žemės sklypą, t. y. suformuoti atskirą 0,2016 ha žemės sklypą, kurio paskirtis – žemės ūkio veikla, suformuoti du sklypus iš vientiso 2,79 ha žemės sklypo. Pagal bylos duomenis atsakovas M. S. yra sąžiningas žemės sklypo įgijėjas. Ieškovai byloje nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad šis asmuo nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo, žinodamas ar turėdamas žinoti apie ieškovų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis, kad jis žinojo apie 1999-06-07 VAVA sprendimo ydingumą. Atsakovas M. S. byloje buvo nurodęs, kad jis yra sąžiningas įgijėjas (T. 1, b. l. 43-44), tačiau ieškovai byloje neteikė įrodymų, kurie patvirtintų jo nesąžiningumą. Aplinkybę, kad iš M. S. gali būti išreikalauta žemės sklypo dalis, ieškovai grindė tuo, kad savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, tačiau byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad atkuriant nuosavybės teises buvo padarytas nusikaltimas. Pažymėtina, kad nacionalizacijos metu žemė nuosavybės teise priklausė ne ieškovams, o jų tėvui, ieškovams grąžinama žemė taikant specialųjį įstatymą, numatantį tik ribotą savininko pažeistų teisių restituciją. Vien tai, kad okupacinė valdžia nacionalizavo ieškovų tėvui priklausiusią žemę, nėra pagrindo teigti, jog žemė turi būti išreikalauta iš sąžiningo įgijėjo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-10-30 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ išaiškino, kad CK 4.96 str. 2 d. nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tai reiškia, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą iš sąžiningo įgijėjo daiktas savininkui grąžinamas tik tam tikrais atvejais, t.y. nekilnojamasis daiktas iš sąžiningo įgijėjo, kuris jį įgijo atlygintinai, gali būti išreikalautas, kai tokį daiktą savininkas prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nutarime nurodyta, kad sąžiningas įgijėjas, sąžiningai ir teisėtai įgijęs daiktą tampa, „lygiaverčiu“ to daikto savininku, todėl daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo pažeistų konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Konstitucijos 29 str. 1d., sąžiningo įgijėjo teisėtų lūkesčių reikalavimas – vienas esminių konstitucinės teisinės valstybės principo elementų. Pažymėtina, kad atsakovas A. Č. nuosavybės teisę įgijo administracinio akto pagrindu – 1999-06-07 VAVA sprendimu. Šis administracinis aktas yra juridinis faktas, sukūręs teisinius padarinius, todėl civiliniuose teisiniuose santykiuose yra pripažintinas sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-274/2005). Administracinio akto pagrindu civilines teises ar pareigas įgyjantis asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu dėl to, kad žinojo ar turėjo žinoti apie kitų asmenų interesus ar galimas teisių įgijimo kliūtis, jeigu civilinių teisių ir pareigų įgijėjas žinojo ar turėjo žinoti apie galimą administracinio akto prieštaravimą įstatymo nuostatoms, tai jis negali remtis savo sąžiningumu. Civilinėje teisėje galioja bendras sąžiningumo principas (CK 1.5 str.), kuris reiškia, kad kiekvienas asmuo yra laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Įrodinėjimo požiūriu kiekvienam asmeniui nereikia įrodinėti savo sąžiningumo, jeigu įstatymas nepreziumuoja konkretaus subjekto nesąžiningu arba kaltu, nesąžiningumą turi įrodyti asmuo, tai teigiantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-15 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-328/2006). Byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, kad A. Č. buvo nesąžiningas, kai buvo priimtas administracinis aktas dėl nuosavybės teisių atstatymo, kad jis žinojo, jog žemės sklypas, į kurį jam buvo atkurta nuosavybės teisė, netinkamai suformuotas, kad žemės sklypas natūra turėjo būti grąžintas ieškovams. Atsakovas A. Č. nurodė, kad jam žemę „atmatavo“ Vievio žemėtvarkos tarnybos matininkė, ji parodė konkretų žemės sklypą, jis niekam nedarė jokios įtakos, kad jam būtų „atmatuotas vienas ar kitas žemės gabalas“ (T. 1, b. l. 40). Ieškovai šioje byloje neteikė įrodymų ir neįrodė, kad atsakovai A. Č., M. S. buvo nesąžiningi įgijėjai. Nepaneigti atsakovo M. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad jis yra sąžiningas įgijėjas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo nurodyta aplinkybė, kad A. Č. iškart pardavė žemės sklypą M. S., tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas pripažinti, jog dėl to šie atsakovai buvo nesąžiningi. Pažymėtina, kad ieškovai, įgiję nuosavybės teisę į 1,30 ha žemės sklypą, taip pat pakankamai greit šį žemės sklypą pardavė.
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių, įrodymų visumą, vadovaujantis CPK 185 str., šioje byloje darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo atnaujinti ieškovams praleistą ieškinio senaties terminą, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-11-11 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2002, pripažinti, kad ieškovai nepraleido ieškinio senaties termino ginti jų (pretendentų) teises į nuosavybės teisių atkūrimą į 0,2016 ha žemės sklypą, kurį VAVA grąžino A. Č., šiuo metu nuosavybės teise priklausantį M. S., kad ši ieškovų teisė turi būti ginama, pripažįstant iš dalies negaliojančiais 1999-06-07 VAVA sprendimą ir 1999-06-25 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, išreikalaujant iš sąžiningų įgijėjų žemės sklypo dalį (0,2016 ha). Byloje nenustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str., todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, todėl iš ieškovų atsakovui M. S. priteistinos advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 98 str.). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 d. ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Taip pat vadovaujamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Atsakovas M. S. prašo priteisti 1000 Lt advokatės atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (bylinėjimosi išlaidų), tačiau šis prašymas tenkintinas iš dalies, t. y. priteistina 500 Lt, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą, advokatės, kuri dalyvavo ir pirmosios instancijos teisme, darbo ir laiko sąnaudas, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvaujant teismo posėdyje, į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų A. Č., E. R. atsakovui M. S. po 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.