Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Savinijus Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-360/2015

Teisėja Gražina Gudžiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13775-2015-4

2015 m. spalio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Violetos Miliuvienės,

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 241 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė mažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė skirta 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Klaipėdos apygardos teismo 2014-05-30 nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos 10 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis nauju nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 241 straipsnio 1 dalį paskirtos 8 mėn. atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2014-04-25.

Iš A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kodas 190453332, priteista 31,67 Eur (trisdešimt vienas euras 67 ct) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2015 m. kovo 8 d. pasikėsino pabėgti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, esančios Gedimino g. 17, Tauragėje. Jis, būdamas nuteistas pagal 2014-05-30 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį laisvės atėmimu 10 m., kai buvo konvojuotas į Tauragės AVPK areštinę, 2015-03-08, būdamas 5-oje kameroje, turėtais metaliniu šaukštu ir metalinio šaukšto nulaužtu kotu išardė laukinėje sienoje skylę. Taip A. K., būdamas nuteistas laisvės atėmimu, pasikėsino pabėgti iš areštinės, tačiau savo veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes per patikrinimą Operatyvaus valdymo skyriaus specialistas pamatė už plakato paslėptą ardomą sieną ir nutraukė neteisėtus veiksmus.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), taip pat atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skiriant bausmę buvo atsižvelgiama į nuteistojo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą – nusikalto neišnykus teistumui, atliekant anksčiau paskirtą bausmę.

Nuteistasis A. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, padaryta žala neatlyginta.

Skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. BK 62 str. bendros taisyklės išimtis – teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta bausmę, tačiau tam turi būti numatytos sąlygos (BK 62 str.2d.), kurių nagrinėjamu atveju nėra.

Apylinkės teismas į tai, kad nuteistasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsižvelgė ir tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagrįstai teismas nenustatė ir jų nepripažino. Apygardos teismas mano, kad atsižvelgdamas į Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo pagrindus, tai yra padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apylinkės teismas nuteistajam A. K. parinko teisingą bausmę. Paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 241 straipsnio 1 dalį yra žymiai mažesnė negu šio straipsnio ir dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, bendrinant paskirtą bausmę su 2014-05-30 Klaipėdos apygardos teismo paskirta bausme buvo pridėti tik trys mėnesiai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde teigia, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktas civilinis ieškinys nepagrįstas įrodymais, tačiau duomenų, pagrindžiančių išlaidų dydžio nepagrįstumą, apeliantas nepateikia. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl A. K. padarytų veiksmų Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė turtinę žalą, ją pagrindė dokumentais. Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė išlaidas už priemones, kurias pagrindė dokumentais, ir kolegija mano, kad jos nėra per didelės, neprotingos ir nepagrįstos. Be to, Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė ieškinį žalai atlyginti, nurodydama tik priemones, reikalingas darbams atlikti, tačiau neįtraukė išlaidų darbams atlikti.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Tauragės apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą valstybei priteisti 57,90 Eur turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodami apeliacinį skundą nuteistieji įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri negali būti ribojama. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, todėl Klaipėdos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.