Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-06-13 · Administracinė byla Nr. eI3-207-473/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-06-13
Bylos Nr.
eI3-207-473/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04138-2018-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Violeta Balčytienė, Ina Kirkutienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-207-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04138-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 14.10; 51.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei R. T.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovėms A. J. ir G. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui bankrutuojančiai viešajai įstaigai ,,Pakuočių tvarkymo organizacija“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Composite Lithuania“ (toliau – ir UAB „Composite Lithuania“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 198 (toliau – ir Sprendimas).

Skunde nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. Aplinkos apsaugos departamentas patikrinimo aktu Nr. V-21 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nustatė, kad 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir VRAAD) sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” pareiškėjai išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą už 2014 – 2015 m. mokestinius laikotarpius, pagal kuriuos buvo sutvarkyta 2014 m. – 12.109 t. atliekų, 2015 – 14,602 t. atliekų. Panaikinus minėtus atliekų sutvarkymo aktus, pareiškėjai atsirado prievolė apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už į vidaus rinką išleista apmokestinamosios metalinės pakuotės kiekį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja į biudžetą turi sumokėti už 2014-2015 metus –53457,81 Eur.

Pareiškėjos teigimu, kad metalinių pakuočių atliekų tvarkymą pavedė organizuoti gamintojų ir importuotojų organizacijai. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija” išdavė patvirtinimą apie šių metalinių pakuočių sutvarkymo užduočių įvykdymą. Šio patvirtinimo pagrindu pareiškėja buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis, kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 str. 6 d. 2017 m. lapkričio 8 d. Departamentas atliko tvarkytojo patikrinimą ir surašė patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54. Departamentas nustatė, kad tvarkytojas pasitelkė pakuočių atliekų tvarkymui trečiąjį asmenį - UAB „Metrail“, o pastarojo išduoti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais. 2017 m. gruodžio 18 d. Departamentas priėmė sprendimą dėl 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82. Šiuo sprendimu tvarkytojo importuotojams ir gamintojams (įskaitant ir pareiškėją) išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą buvo pripažinti negaliojančiais. 2018 m. rugsėjo 6 d. Departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. V-21 (toliau – Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte be kita ko nurodyta, kad iš tvarkytojo gauti patvirtinimai dėl 26,711 t. pakuočių atliekų sutvarkymo 2014-2015 metais laikomi netekę galios. 2018 m. lapkričio 6 d. Departamentas priėmė Sprendimą Nr. 198 dėl Patikrinimo akto Nr. V-21 tvirtinimo. Sprendime be kita ko nurodoma, kad yra panaikinti tvarkytojo patvirtinimai dėl pakuočių atliekų sutvarkymo 2014-2015 metais, todėl pareiškėjai netaikytina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvata. Sprendimu pareiškėjui yra apskaičiuota mokėtina mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma – 53 457,81 Eur. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu nustatyta prievole mokėti 53 457,81 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.

Pareiškėja nurodo, kad ji nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų, todėl negali būti pripažinta kalta už trečiųjų asmenų (šiuo atveju – tvarkytojo ar UAB „Metrail“) veiksmus ir dėl šių trečiųjų asmenų veiksmų jai negali atsirasti neigiamos pasekmės – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatos netekimas. Skundžiamu sprendimu Departamentas panaikino pareiškėjos mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis lengvatą, todėl toks mokesčio lengvatos panaikinimas savo pobūdžiu laikytinas teisinio poveikio priemone – sankcija. Pareiškėja buvo sudariusi sutartį su tvarkytoju dėl pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo, taip pat mokėjo tvarkytojui nustatytą mokestį. Taigi pareiškėja tinkamai vykdė visas teisės aktuose nustatytas prievoles dėl pakuočių atliekų tvarkymo. Departamentais nereiškė pretenzijų dėl tokio pakuočių atliekų tvarkymo ir laikė, kad pakuočių atliekos buvo tvarkomos tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad atlikus VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir Organizacija) patikrinimą Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau - RAAD) priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kurio VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti patvirtinimai apie metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinti netekusiais galios. Į minėtą sprendimą pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir pareiškėjai išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2014-2015 metus mokestinius laikotarpius. Todėl Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9574 informavo pareiškėją apie pareigą apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.

Atsakovo teigimu, kadangi buvo matyti, kad pareiškėja raginimo neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalines pakuotės atliekomis deklaracijų už 2014-2015 metus nepatikslino, nepaskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Vilniaus RAAD Mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai 2018 m. birželio 15 d. išsiuntė pareiškėjai pranešimą apie planinį patikrinimą. Atlikus pareiškėjos patikrinimą 2018 m. rugsėjo 6 d. buvo surašytas aplinkos ministro įsakymu nustatytos formos patikrinimo aktas Nr. V-21 ir paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotes atliekomis. Patikrinimo aktas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu, užtikrinta jos teisė teikti pastabas ir pan.

Atsakovas nurodo, kad pagal Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 4 p. pareiškėjai galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. Pareiškėjai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. Pareiškėja pasirinko nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, tačiau, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, pareiškėja gerai žinojo, kad būtent jai, kaip gamintojai ir (ar) importuotojai, išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei neįvykdys Vyriausybes nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pakuočių atliekos privalo būti sutvarkytos faktiškai ir pagal Atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus, o jų sutvarkymą gali liudyti tik tokie dokumentai, kurie išrašyti įsitikinus ir užtikrinus faktinį nustatytos užduoties įvykdymą. Taigi, mokesčio lengvata suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktini atliekų sutvarkymą, tačiau šiuo atveju, kai yra panaikinti dokumentai, kurių pagrindu pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, ir kai visiškai aišku, kad pareiškėjos tiektos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina.

Atsakovas nurodo, kad skundžiamu Departamento Sprendimu pareiškėjai netaikytas, pvz.: mokestis padidintu tarifu už nuslėpta tarša, ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o nurodyta įvykdyti Įstatymu nustatyta mokestinę prievolę už 2014-2015 m. laikotarpį. Tai nėra antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis. Jei pareiškėja laiko, kad trečiasis suinteresuotas asmuo - Organizacija - netinkamai atliko su pareiškėja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas, pareiškėja turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl patirtų išlaidų išieškojimo iš šio trečiojo asmens (po to, kai sumokės Departamento nurodytąjį mokestį). Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 2 d.) - tačiau tokio pagrindimo pareiškėja nepateikė. Nepateikė jokių duomenų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Vyriausybės nustatyta užduotis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018-11-06 sprendimo Nr. 198,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2013-09-20 sudarė su VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo Nr. PTO/13/989.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD, vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Tvarkos aprašo 56 punktu, 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyris atliko pareiškėjos planinį patikrinimą dėl 2014 -2015 m. mokestiniu laikotarpiu mokesčio už aplinkos teršima pakuotės atliekomis deklaracijose (forma FR0524) įmonės pateiktų ir patvirtintų duomenų teisėtumo.

Patikrinimo metu buvo įvertinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-19 raštas Nr. (38-19)-VR-l .7-9547, kuriame pateikta informacija apie sprendimą panaikinti PTO gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos mokesčio mokėtojo Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos deklaracijos, (forma FR0524), ataskaitų apie organizacijos išduotus dokumentus (patvirtinimus) ir gautus dokumentus (patvirtinimus) ir surašytas 2018-09-06 patikrinimo aktas Nr. V-21 kuriame padaryta išvada, kad UAB „Composite Lithuania“ neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintus ir netekusios galios metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo Patvirtinimus, kuriuos išrašė VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“, ir nepatikslino 2014 - 2015 m. deklaracijų (FR0524), neapskaičiavo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-07-09 įsakymu Nr. dl-370/lK-230 patvirtinto Mokesčių už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 7 punkto reikalavimo. Kadangi UAB „Composite Lithuania“ neatliko mokestinės prievolės, kurios terminas buvo nurodytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD 2017-12-19 rašte Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 - iki 2018-02-15 apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl, vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008-07-09 įsakymo Nr. D 1-370/1K- 230 (galiojanti redakcija) 7 punktu, kai patikrinus mokesčio mokėtoją ir (ar) atliekų tvarkytojus ir (ar) organizacijas, nurodytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²² straipsnyje, pripažįstami negaliojančiais (dėl viso ar dalies juose nurodyto atliekų kiekio) mokesčio mokėtojui išrašyti dokumentai ir (ar) patvirtinimai, nurodyti Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos arba, patikrinus mokesčio mokėtoją, paaiškėja, kad mokesčio mokėtojas, kaip sutvarkytą pakuotės atliekų kiekį, nurodė panaudotų ar perdirbtų pakuotės atliekų kiekį ar dalį jų kiekio, kuriam neturėjo dokumentų ir (ar) patvirtinimų, nurodytų Tvarkos aprašo 14 punkte, ir mokesčio mokėtojas netikslino deklaracijos, apskaičiuota 2014-2015 m. mokestinių laikotarpių mokėtino mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis suma yra 53 457,81 Eur (2014 m. – 24 280,33 Eur, 2015 m. – 29 177,48 Eur).

Pareiškėja, vadovaudamasi MAĮ 131 straipsnio 1 dalimi, per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikė rašytines pastabas, nurodė, kad nesutinka su 2018-09-06 patikrinimo akto Nr. V-21 išvadomis, kadangi ji laiku ir tinkamai įvykdė jai teisės aktais nustatytas pareigas, o tai, kad buvo panaikinti atliekų tvarkytojo išduoti dokumentai, įrodantys pakuočių atliekų sutvarkymą, nėra jos kaltės.

Departamentas, įvertinęs, kad pareiškėja pastabų dėl patikrinimo akto teikimo metu nepateikė įrodymų ir faktinių duomenų, kurie pagrįstų, kad metalinės pakuotės atliekos būtų sutvarkytos ir įvykdyta metalinės pakuotės atliekų sutvarkymo - perdirbimo užduotis (54 proc.) ir vadovaudamasis MAĮ 132 straipsniu, 2018-09-06 patikrinimo aktu Nr. V-21, mokestinę prievolę už 2014-2015 m. laikotarpius sumoje 53 457,81 Eur patvirtino 2018-11-06 sprendimu Nr. 198.

Pareiškėja nesutinka su Departamento Sprendimu, teigia, kad mokestinės lengvatos paneigimas, kuomet bendrovė nėra padariusi nei vieno su pakuočių atliekų tvarkymu susijusio teisės akto pažeidimo, nesiderina su teisėtų lūkesčiu principu, neužtikrina teisinio tikrumo ir yra socialiai neteisingas. Tai, kad valstybės įstaigos neužtikrino ir/ar netinkamai užtikrino tinkamą teisinį reguliavimą ir atliekų tvarkytojų kontrolę, nesant bendrovės neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) negali būti pagrindas bendrovės atsakomybei kilti ir juolab pagrindas finansinei sankcijai atsirasti.

Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio, nustatančio gamintojų ir importuotojų teises ir pareigas, 1 dalies 2 punktas gamintojus ir importuotojus įpareigoja organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje; 4 punktas įpareigoja apmokėti šios dalies 2 punkte nurodyto pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat šios dalies 3 punkte nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas.

Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių; 4 dalis nustato, kad siekdami įvykdyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą, gamintojai ir importuotojai gali diegti savivaldybės organizuojamą komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančias pakuočių atliekų surinkimo sistemas; 5 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje (išskyrus 1 dalies 1 punktą) nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti: 1) individualiai - organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui; 2) kolektyviai - steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio. 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.

Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD.

VAĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose. Viešojo administravimo subjekto reikalavimas pateikti dokumentus ir informaciją, kurie yra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, laikomas biurokratizmu.

VAĮ 36⁶ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekantys subjektai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tarpusavyje keičiasi jiems suteiktiems įgaliojimams įgyvendinti būtinais dokumentais ir kita informacija, kuriuos jiems yra pateikę ūkio subjektai.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principas - aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų ir pareigūnų veiksmai privalo būti proporcingi ir tinkami siekiamam tikslui įgyvendinti, proporcingi ūkio subjektų dydžiui ir administraciniams gebėjimams, atliekami siekiant kuo mažiau trikdyti ūkio subjektų, kitų fizinių ir juridinių asmenų veiklą.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.

Taigi, siekdami kolektyviai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, gamintojai ir importuotojai galėjo steigti gamintojų ir importuotojų organizaciją (toliau – organizacija) ir (ar) tapti įsteigtos organizacijos dalyviais arba organizacijai pavesti organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį teisės aktuose nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis).

Teismas taip pat pažymi, kad šios bylos išsprendimas didele dalimi yra susijęs su kitais atsakovo sprendimais, kurie yra (buvo) ginčijami administraciniuose teismuose.

Kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 (administracinė byla Nr. eI-142-789/2019, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8).

Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2019-06-05 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82.

LVAT 2022-11-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017-01-30 įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017-12-18 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalį paliko nepakeistą.

Administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčijamas atsakovo sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017-02-15) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima RAAD (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (LVAT 2022-11-23 nutarties 106 punktas).

LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.

Neteisėtais pripažinti VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti nuo 2013-10-05. Nuo 2013-06-01 įsigaliojusios redakcijos Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Tvarkos aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019-04-03 sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017-02-15 įsigaliojant Tvarkos aprašo pakeitimams VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (2017-12-18 sprendimą Nr. VR-17.5-82) principas lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (LVAT 2022-11-23 nutarties 114 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos argumentai, kad ji nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, atmetami kaip nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad Sprendimu pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.

Teismas taip pat pažymi, kad LVAT 2023-03-01 sprendime, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovo Departamento apeliacinį skundą dėl VAAT 2019-04-19 sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Karbonas“ skundą atsakovui Departamentui (tretieji suinteresuoti asmenys – viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (dabar bankrutuojanti viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimo panaikinimo, konstatavo, kad ,,Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikinta Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513; 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513; 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513; 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu, sudarė galimybę proceso šalims pateikti papildomus įrodymus, susijusius su šioje byloje nagrinėjamu ginču (iš jų ir rašytinius paaiškinimus) (ABTĮ 56 str. 5 d.)“.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, kad įvertinus pirmiau minėtuose LVAT procesiniuose sprendimuose nustatytas aplinkybes, jog pakuočių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai paliekami galioti už 3,1592 proc, šiuose dokumentuose nurodytų atliekų, buvo atliktas Sprendimu apskaičiuoto mokesčio perskaičiavimas ir nustatyta, kad pareiškėja turi mokėti 53 457,81 Eur mokėtiną mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2014-2015 metus.

Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos ar daugiau nei 3,1592 proc. šių atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, taip pat nenurodė argumentų dėl perskaičiuoto mokesčio nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjos priduotų metalinių pakuočių kiekį. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ perdavė metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti dokumentai yra galiojantys tik dėl dalies sutvarkytų atliekų kiekio

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018-11-06 sprendimas Nr. 198 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2014-2015 metus patvirtinta 53 457,81 Eur mokesčio suma, teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti ar pakeisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmetamas (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Pareiškėja prašo teismo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, todėl prašymas priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Composite Lithuania“ skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Violeta BalčytienėJūratė Gaidytė-LavrinovičIna Kirkutienė