- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- ATP-212-106/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi I. S. (I. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio vidurio internetiniame tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino didžiąją dalį baudžiamosios bylos dokumentų su užfiksuotais trečiųjų asmenų duomenimis (asmens kodais, vardais, pavardėmis, gimimo datomis, gyvenamosios vietos adresais ir kitais) bei padarė prieinamus asmenų telefoninius pokalbius, vaizdo įrašus su privačia informacija, kurie buvo užfiksuoti baigto ikiteisminio tyrimo metu, taikant procesines prievartos priemones. Tokiu būdu neteisėtai paviešino informaciją neribotam skaičiui asmenų ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 7 straipsnio 4 dalį bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 20 d. nutarimu I. S. už ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 750 Lt bauda.
Šalies argumentai
I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą 2012 m. sausio 20 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimas (toliau — Nutarimas) yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas.
1. Dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų nustatymo nepagrįstumo.
Remiantis administracinės bylos duomenimis, pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo praleistas terminas administracinei nuobaudai skirti.
Administracinėje byloje pirmos instancijos teismas, konstatavo kad ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalies pažeidimas yra trunkamasis (Inspekcija šią aplinkybę pripažino), tačiau neteisingai nustatė pažeidimo paaiškėjimo dieną, 2011 m. birželio 6 d. Nors Inspekcija ir buvo informuota 2011 m. birželio 3 d. raštu apie galimai padarytą pažeidimą, kurį gavo 2011 m. birželio 6 d., tačiau skirtingai nei nurodyta pirmos instancijos teismo Nutarime, apie pažeidimą buvo pranešta Inspekcijai kitu, t. y. 2011 m. rugpjūčio 2 d. prokuroro raštu (t. 1, b. l. 96). Kaip buvo minėta, prokuroras Inspekciją apie galimą pažeidimą informavo 2011 m. birželio 3 d. raštu (t. 1, b. l. 7), tačiau tikslu nustatyti pažeidimo paaiškėjimo dieną, Inspekcija papildomai kreipėsi į prokurorą ir prokuroras atsakydamas 2011 m. rugpjūčio 2 d. raštu Inspekcijai nurodė, kad apie informacijos paskelbimą sužinota ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 25 d. Inspekcija savo raštą, kuriuo kreipėsi į prokurorą ir kuriame galimai paminėta, kad raštas buvo siunčiamas tikslu nustatyti pažeidimo paaiškėjimo dieną, nuo pirmos instancijos teismo nuslėpė ir į bylą nepateikė. Apeliantui atvykus į Vilnių susipažinti su tyrimo medžiaga, Inspekcija jį tinkamai taip pat nesupažindino su visa atlikto tyrimo medžiaga, nuslėpė dalį dokumentų, tarp kurių buvo raštai prokurorui, nesuteikdama jam galimybės su jais susipažinti.
Jeigu inspekcija iš karto būtų nustačiusi, kad pažeidimo paaiškėjimo diena buvo 2011 m. birželio 6 d., inspekcijai nebūtų buvę poreikio kreiptis į prokurorą dėl pažeidimo paaiškėjimo dienos nustatymo. Todėl pagal byloje esantį šaltinį - rašytinį įrodymą, leidžiantį byloje nustatyti nuo kurio momento buvo pastebėtas neva padarytas pažeidimas, trunkamojo pažeidimo pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2011 m. gegužės 25 d. Atkreipia dėmesį į tai, kad Nutarimo 3 puslapio motyvuose pirmos instancijos teismas nurodė, kad apie informacijos paskelbimą sužinota ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 25 d., tačiau nepaneigdamas tokios aplinkybės, pirmos instancijos teismas vis vien priėjo išvados, kad Inspekcijai surašius 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, nuobaudos paskyrimo terminas nėra pasibaigęs ir paskyrimo terminas pratęstas laikantis terminų bei įstatyme įtvirtintų pagrindų.
Aukščiau nurodytą aplinkybę dėl trunkamojo pažeidimo paaiškėjimo dienos 2011 m. gegužės 25 d., patvirtina kitos toliau nurodomos bylos aplinkybės. Inspekcija 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo, administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2012 m. gegužės 25 d. Pačiame nutarime Inspekcija nurodė, kad nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Terminas vieneriems metams buvo pratęstas ne nuo 2011 m. birželio 6 d. (nes jis būtų nustatytas iki 2012 m. birželio 6 d.), o nuo 2011 m. gegužės 25 d., nes jis buvo pratęstas būtent iki 2012 m. gegužės 25 d. Ši aplinkybė įrodo, kad pati Inspekcija pažeidimo paaiškėjimo dieną laikė 2011 m. gegužės 25 d., o ne 2011 m. birželio 6 d., o tai reiškia, kad Nutarimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo surašytas pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo pusės metų terminui.
Kita aplinkybė, patvirtinanti pirmos instancijos teismo neteisingai nustatytą trunkamo teisės pažeidimo sužinojimo momentą ir neteisingą pusės metų termino paskaičiavimą administracinei nuobaudai skirti ar jai pratęsti yra ta, kad nei viename dokumente nėra nurodoma 2011 m. birželio 6 d. kaip minėto termino pradžia, o atvirkščiai, 2012 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu pati Inspekcijos atstovė patvirtino, jog pažeidimo paaiškėjimo diena laikoma 2011 m. gegužės 25 d., o ne 2011 m. birželio 6 d.
Inspekcijai nebuvo jokių kliūčių pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą nepažeidžiant ATPK nustatytų reikalavimų. Inspekcijai nesurašius administracinio teisės pažeidimo protokolo bei neatlikus kitų veiksmų administracinei nuobaudai skirti per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą pusės metų terminą ir nepratęsus termino eigos iki jo pasibaigimo, po termino pasibaigimo Inspekcijos priimtas 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimas terminą pratęsti yra neteisėtas ir negali sukelti teisinių pasekmių dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Tokia praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo („Teismų praktika" skelbtas 2007 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas pridedamas).
Bylos medžiagoje nėra nei vieno įrodymo, kad nenuasmeninta medžiaga tapo prieinama nors vienam trečiajam asmeniui, išskyrus tiems, kuriems ji buvo skirta. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad I. S. informaciją paviešino. Teismas neįvertino ir tai, kad pati Inspekcijos atstovė teismo posėdžio metu atsakant į klausimą patvirtino, jog potencialiam gynėjui galima pateikti ar persiųsti ir nenuasmenintą informaciją. Visa bylos medžiaga įrodo, kad informacija buvo paruošta, skirta ir prieinama tik gynėjams (advokatams). Teismas Nutarime visiškai nevertino I. S. 2011 m. gruodžio 28 d. prašyme nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl nurodytų motyvų.
Reikšminga gynybai baudžiamosios bylos medžiaga, t.y. pranešimai apie įtarimus, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai buvo laikinai (konkurso laikotarpiu) patalpinti tik viename jo naudojamame serveryje, bet nebuvo perduota ar persiųsta (elektroniniu paštu, paprastu paštu ar kitais būdais) kitam serveriui/kompiuteriui ar asmeniui, nebuvo paskelbta nei viename kitame internetiniame puslapyje, turint tikslą informaciją skleisti t. y. nenuasmeninti dokumentai nebuvo paviešinti ir paskelbti internete, kaip nurodyta Inspekcijos ATP 2011-12-06 protokole.
Nenuasmeninti dokumentai galėjo būti pasiekiami tik asmenims, kuriems buvo praneštas serverio IP adresas, arba į serverio IP adresą nukreipiančio domeno pavadinimas (toliau Adresas). Visoms paieškos sistemoms/robotams (Google, Yahoo, Live ir kt.) buvo uždrausta indeksuoti Nenuasmenintus dokumentus. Tai reiškia, kad Nenuasmeninti dokumentai galėjo būti prieinami tik asmenims, kuriems buvo žinomas Adresas. Informacija apie skelbiamą konkursą kartu su Adresu buvo išsiųsta tik advokatams ar padėjėjams elektroniniu ir paprastu paštu, kurių adresai buvo paimti iš Lietuvos Advokatūros puslapio, www.advokatai.lt. Kas gavo adresą ir turėjo galimybę susipažinti su dalimi baudžiamosios bylos medžiagos, administracinėje byloje įrodyta. Tai reiškia, kad duomenys negalėjo tapti prieinami tretiesiems asmenims ir nebuvo paviešinti neribotam skaičių asmenų.
Paneigiant pirmos instancijos teismo motyvus papildomai paaiškina, kad bylos dokumentų patalpinimas serveryje (svetainėje) gali būti prilyginamas dokumentų patalpinimui asmeninėje internetinėje pašto dėžutėje. Kaip internetinės pašto dėžutės dokumentų turinio niekas negali sužinoti neturėdamas jos adreso ir slaptažodžio, taip ir serveryje niekas negali sužinoti dokumentų turinio nežinodami serverio (svetainės) Adreso. Serverio Adresas pašto laiškais ir elektroniniais laiškais buvo išsiuntinėtas tik advokatams ir jų padėjėjams (turint omenyje, kad jie informuos advokatus), todėl jokie tretieji asmenys adreso sužinoti negalėjo, nebent tokią informaciją tretiesiems asmenims būtų suteikę advokatai. Prokuroras palaikydamas kaltinimą baudžiamosiose bylose iš teisinę pagalbą teikiančių ar kitų advokatų sužinojo apie iki šiol dar nenaudotą būdą konkurso būdu susirasti advokatą ir serverio (svetainės) adresą, o pasinaudojęs adresu ir pamatęs, kad jis palaiko kaltinimą toje baudžiamojoje byloje, apskundė I. S. Inspekcijai. Akcentuoja, kad net jei būtų parinkta pati įmanomai moderniausia prisijungimo prie serverio apsaugos sistema, rezultatas būtų toks pat, nes jis priklauso tik nuo advokatų, kiek jie laikysis jiems keliamų teisės aktų reikalavimų neatskleisti kliento patikėtos jam informacijos. Arba jei I. S. vietoje nesudėtingo logiškai aiškaus Adreso „(duomenys neskelbtini)“ būtų pasirinkęs kitokį, sudėtingą adresą, pavyzdžiui tokį ARD379??K3as“, apsauga būtų vienodai užtikrinta, kaip ir minėtu prastesniu Adresu, tik būtų žymiai didesnė tikimybė jį surenkant padaryti klaidų, ko I. S. siekė išvengti. Todėl pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad I. S. paviešino medžiagą, nes pirmos instancijos teismas tokio fakto nenustatė ir tokios aplinkybės neegzistavo.
Susipažinimui su nenuasmenintais dokumentais buvo realizuota papildoma apsauga (toliau Papildoma apsauga). Asmuo žinantis adresą ir norintis susipažinti su Bylos medžiaga prieš tai turėjo įeiti į serverį (svetainę), susipažinti su jos turiniu ir suvokęs jos esmę paspausti nuorodą bylos medžiaga, kurią paspaudus atsidarydavo apsaugos uždanga su nuoroda, nesuteikianti galimybės tęsti priėjimo prie dokumentų ir reikalaujanti patvirtinimo - toliau buvo būtina paspausti nuorodą patvirtinu“ su tokio turinio tekstu, kad informacija šiame skyriuje skirta advokatams ir teisininkams, ketinantiems dalyvauti skelbiamame konkurse, prašome tai patvirtinti.“ t.y. asmuo prieš susipažindamas turėjo save tiesiogiai identifikuoti, kad jis priklauso leidžiamam subjektų ratui, tik kuriems leidžiama susipažinti su po patvirtinimo atsidaroma informacija. Akivaizdu, kad jei pirmos instancijos teismas nutarime būtų pasisakęs dėl papildomos apsaugos motyvo, jo teisinė išvada, kad tretiesiems asmenims pažeidus baudžiamosios bylos duomenis saugančią papildomą apsaugą ir susipažinus su duomenimis, dėl to atsakomybė kiltų I. S., būtų neteisinga ir nepagrįsta. Kiekvienas asmuo atlikdamas bet kokį veiksmą privalo elgtis rūpestingai ir atidžiai, kad nepažeistų įstatymų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, o sąmoningai pažeisdamas nustatytą Papildomą apsaugą, prisiima atsakomybę dėl kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Tokiu informacijos papildomu apsaugos būdu I. S. pasinaudojo remdamasis visuotinai pripažinta ir leidžiama praktika. Apie Papildomą apsaugą buvo nutylėta ir prokuroro 2011 m. birželio 3 d. pranešime ir Inspekcijos ATP 2011 m. gruodžio 6 d. protokole, tačiau žodžiu Inspekcijos darbuotoja Judita Jablonskytė išsakė poziciją, kad tai buvo nepakankama apsauga, nors tai akivaizdžiai prieštarauja nusistovėjusiai internetinei praktikai. Papildomos apsaugos realizavimą Inspekcijai susipažįstant su baudžiamosios bylos medžiaga patvirtino Inspekcijos atstovė 2012 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu. Pirmos instancijos teismas papildomos apsaugos nutarimo motyvuose nevertino dėl jos nepasisakė.
2.2. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį I. S. tinkamu subjektu.
Pirmos instancijos teismas Nutarimo 2 puslapio 4 pastraipoje konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. laikomas tinkamu subjektu, nes jis, kaip fizinis asmuo, turėjo baudžiamosios bylos medžiagą su joje esančiais trečiųjų asmenų asmens kodais, gyvenamosiomis vietomis bei garso įrašais ir privalėjo minėtą medžiagą tvarkyti teisėtai, t.y. skelbti tokiu būdu ir pavidalu, kad joje minimi fiziniai asmenys nebūtų identifikuojami, būtų nematomas jų asmens kodas bei gyvenamoji vieta, kitaip sakant duomenys turėjo būti nuasmeninti.
Iš pirmos instancijos minėto argumento galima nustatyti, kad pirmos instancijos teismas pripažino I. S. tinkamu subjektu jo atžvilgiu taikyti asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą dėl to, kad jis turėjo savo žinioje jam iškeltos baudžiamosios bylos medžiagą ir privalėjo ją tvarkyti teisėtai.
Apelianto nuomone, toks pirmos instancijos teismo I. S. subjektiškumo įvertinimas prieštarauja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatoms. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio, nustatančio jo taikymo sritį, 3 dalies trimis papunkčiais yra nustatyta, jog šis įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenis savo veikloje tvarko duomenų valdytojai juridiniai asmenys, tai yra pagal 1 straipsnio 3 dalies papunkčius, įstatymas taikomas asmens duomenų tvarkymui tik juridinių asmenų atžvilgiu. Tokį reglamentavimą papildo sekanti 1 straipsnio - 4 dalis, kurioje yra nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Todėl pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą subjektu, kuriam taikomos šio įstatymo nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo, gali būti visų pirma juridinis asmuo, o taip pat fizinis asmuo, kuris tvarko asmens duomenis poreikiams, susijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje yra labai aiškiai nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas, jeigu asmens duomenis tvarko fizinis asmuo ir tik asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, pirmos instancijos teismo kriterijai, kuriais jis rėmėsi konstatuodamas, kad I. S. veiksmams taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (kad jis turėjo baudžiamosios bylos medžiagą todėl privalėjo ją tvarkyti teisėtai), neatitinka subjektui minėtu reglamentavimu keliamų kriterijų, susijusių su fizinio asmens tikslais panaudojant asmens duomenis, todėl pirmos instancijos teismo konstatavimas, kad I. S. atžvilgiu taikomas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, yra galimai nepagrįstas ir neteisėtas.
Apelianto nuomone, jam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikytinas, nes jo tikslai, kuriais vedinas jis sudarė galimybę advokatams susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje keliamiems reikalavimams. Administracinėje byloje yra nustatyta, kad domeną (Adresą) užsakė ir informaciją serveryje (svetainėje) patalpino I. S., t.y. jis veikė kaip fizinis asmuo. Nekelia abejonių, kad I. S. sudarydamas galimybę advokatams interneto pagalba prisijungti prie baudžiamosios bylos duomenų ir kiekvienam iš jų paštu ir jų nurodytu elektroniniu paštu atsiųsdamas Adresą, veikė išimtinai savo asmeniniais interesais susirasti baudžiamojoje byloje advokatą. Todėl remiantis minėtomis aplinkybėmis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas tvirtinti, kad I. S. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas netaikomas.
Apelianto nuomone, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas atmestų minėtus apelianto motyvus dėl negalimumo jo atžvilgiu taikyti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, turėtų būti taikytinas šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punktas, nustatantis, jog nedraudžiama tvarkyti ypatingus asmens duomenis, kai jie yra reikalingi bylai nagrinėti teisme. I. S. duomenys buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamąją bylą perdavus nagrinėti teismui, su jais buvo sudaryta galimybė susipažinti advokatams turint tikslą bet kuriam iš jų tuos duomenis panaudoti baudžiamojoje byloje ginant I. S., t.y. visi jo tvarkymo veiksmai buvo nukreipti į reikalingumą duomenų panaudojimo nagrinėti bylą teisme. Todėl net ir taikius I. S. atžvilgiu Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą, jis asmens duomenis tvarkė nepažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų.
Dėl Valstybinę duomenų apsaugos inspekcija nepateiktų visų dokumentų.
Nurodo, kad 2012 m. sausio 25 d. nuvyko į Valstybinę duomenų apsaugos inspekcija įsikūrusią Vilniuje, siekdamas susipažinti su visa ATP tyrimo medžiaga, tačiau kadangi tokios galimybės suteikta nebuvo (nesupažindino su visais dokumentais, fotokopijų pasidaryti neleido, o paprastų kopijų nepateikė), buvo priverstas pateikti prašymus raštu (pridedami) į kuriuos iki šios dienos negavo atsakymo. Negavus visos ATP medžiagos, kuri būtų panaudota įstatyme numatytais terminais surašant apeliacinį skundą, apeliacinis skundas parengtas turimų dokumentų pagrindu, todėl gavęs visą ATP medžiagą ir paaiškėjus papildomoms apelianto nekaltumą patvirtinančioms aplinkybėms, jas apeliantas nurodys papildomai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. S. apeliacinį skundą Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą administracinėje byloje palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas I. S. pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Protokole nurodyta, kad I. S. nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio vidurio internetiniame tinklalapyje “(duomenys neskelbtini)” patalpino didžiąją dalį baudžiamosios bylos dokumentų su užfiksuotais trečiųjų asmenų duomenimis (asmens kodais, vardais, pavardėmis, gimimo datomis, gyvenamosios vietos adresais ir kitais) bei padarė prieinamus asmenų telefoninius pokalbius, vaizdo įrašus su privačia informacija, kurie buvo užfiksuoti baigto ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones, tokiu būdu neteisėtai paviešino informaciją neribotam skaičiui asmenų ir tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį.
Nagrinėjamoje byloje atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltinamas tuo, kad neteisėtai paviešino informaciją neribotam skaičiui asmenų. Toks pažeidimas yra trunkamasis, todėl administracinė nuobauda už jį gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010).
Nors apylinkės teismas nutarime konstatuoja, kad apie pažeidimą sužinota ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 25 d., tačiau neaišku, kodėl nuobaudos skyrimo terminą skaičiuoja nuo 2011 m. birželio 6 d. t.y. nuo tada kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gavo informaciją iš Klaipėdos apygardos prokuratūros apie asmens duomenų tvarkymo ir duomenų subjektų teisių pažeidimą. Kaip jau minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra vienareikšmiškai išaiškinęs, kad nuobaudos skyrimo terminas, kai padaromas trunkamas pažeidimas, turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Inspekcija nustatė, kad internetiniame tinklapyje “(duomenys neskelbtini)” nuo 2011 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. liepos mėnesio vidurio buvo skelbiami dokumentai su nurodytai trečiųjų asmenų asmens duomenimis (t. 1, b. l. 3). Iš byloje esančio Klaipėdos apygardos prokuratūros rašto matyti, kad apie pažeidimo padarymą sužinota ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 25 d. (t. 1, b. l. 96). Inspekcija 2011 m. gruodžio 5 d. priimdama nutarimą pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, terminą pratęsė iki 2012 m. gegužės 25 d. Ši aplinkybė įrodo, kad pati Inspekcija pažeidimo paaiškėjimo dieną laikė 2011 m. gegužės 25 d., kadangi nutarime Inspekcija nurodė, kad nurodyti terminai pratęsiami ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos (t. 107-108). Be to, pirmos instancijos teismo posėdžio metu Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė Judita Jablonskytė parodė, kad trunkamas pažeidimas jiems paaiškėjo 2011 m. gegužės 25 d. (t. 2, b. l. 7). Atsižvelgus į šias aplinkybes vertintina, kad apeliantas teisingai teigia, jog terminas administracinei nuobaudai skirti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 25 d. Todėl nuobauda I. S. galėjo būti paskirta vėliausiai 2011 m. lapkričio 25 d.
Vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. nutarimas byloje Nr. N575-761/2010).
Iš bylos medžiagos matyti, kad Inspekcija 2011 m. gruodžio 5 d. nutarimu (t. 1, b. l. 107-108) pratęsė nuobaudos skyrimo terminą, tačiau tai padarė šiam terminui jau pasibaigus (terminas baigėsi 2011 m. lapkričio 25 d.). ATPK 250 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo teisenos nenutraukė, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, todėl apygardos teismas kitų skundo argumentų nesvarsto.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad Klaipėdos rajono teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo byla I. S. atžvilgiu iškelta dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. S. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nutarimą panaikinti ir I. S. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.