- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-23
- Bylos Nr.
- 1-283-397/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48447-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- S. K.
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Advokatai
- Antanas Danielius
- Kategorijos
- 1.2.3.1.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs AB „K.“ pagalbiniu darbuotoju, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, teistas:
1. 2016 m. lapkričio 14 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2. 2018 m. vasario 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, nustatant įpareigojimus;
3. 2018 m. spalio 26 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 5 mėnesiams, nustatant įpareigojimus, 2019 m. spalio 24 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartimi 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. tyčia nužudė kitą žmogų. Būtent, 2022 m. gruodžio 25d., laikotarpiu nuo 16.00 iki 21.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus ginčui su į svečius atėjusiu A. P. dėl ankstesnių šio santykių su jo sugyventine N. Š., jis ant kėdės sėdinčiam A. P. sudavė rankos kumščiu į veidą, sukeldamas kraujavimą iš nosies, tuomet suėmus už drabužių ir pakėlus nuo kėdės keletą kartų keliu spyrė A. P. į krūtinės sritį, po to pargriovė šį ant grindų ir gulinčiam A. P. spyrė dar ne mažiau kaip 25 smūgius į krūtinės, galvos, abiejų rankų, kairės kojos ir kairio sėdmens sritis, taip padarė A. P. poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus galvoje, muštinę žaizdą kaktoje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžimus, masyvias kraujosruvas galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius, poodines kraujosruvas abiejose rankose, kairėje kojoje ir sėdmenyje, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiais šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi kairės pusės pneuomohemotoraksu, dešinės pusės homotoraksu, dėl ko A. P. paros bėgyje mirė. Šiais veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. K. kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą neprisipažino ir paaiškino, kad minimą gruodžio 25 d. pas jį į namus atėjo nukentėjusysis ir tuo metu pas jį ant veido matėsi kraujosruvos, kairys žandikaulis buvo su mėlynėmis, nosis ištinusi, pakaušyje matėsi didelis šašas, skundėsi, jog skauda šoną, A. P. buvo neblaivus, atsinešė 0,7 l naminės degtinės. Kartu vaišinantis, pokalbio metu tarp jų kilo ginčas ir konfliktas dėl N. Š. dviračio, pasisavintų 800 eurų ir tuo metu atgalia ranka iš pykčio jis sudavė A. P. į krūtinę, nuo ko pastarasis nuvirto su kėde, atsitrenkė galva į greta buvusias malkas, o kai atsikėlė, jam iš nosies bėgo kraujas. Po to jie toliau gėrė degtinę, o ją baigus, A. P. atsigulė miegoti kitame kambaryje prie N. C.. Sekančios - 26 dienos ryte, atsikėlus jie kartu dar išgėrė degtinės, jos nusipirkus toliau tęsė išgertuves, apie 18 - 19 val. jis atsigulė, o A. P. kartu su N. Š. ir N. C. paliko baliavoti. Naktį N. Š. jam pasakė, kad A. P. keistai guli, atšalęs. Tuomet jis atsikėlė, pastebėjo, kad pas nukentėjusįjį nėra pulso ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą, policiją. Išskyrus tai, kad A. P. buvo sudavęs vieną kartą ranka, daugiau jokio smurto nenaudojo, nespardė, jo batai galėjo būti sutepti A. P. krauju, kai pastarasis buvo nuvirtęs prie pečiaus, o ten buvo padėti auliniai batai.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės padarius inkriminuojamą nusikaltimą nepripažino, ji įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji V. N. parodė, kad jos brolis A. P. gyveno atskirai, vienas, šeimos neturėjo. 2022 m. gruodžio 24 d. apie 15 val. ji buvo nuvažiavusi pas brolį, jį aplankė, nuvežė maisto. Tuo metu nukentėjusysis dirbo lauko darbus, atrodė gerai, sužalotas nebuvo, matėsi tik maža kraujosruva ant veido. Su A. P. ji mėgino susisiekti telefonu tik 2022 m. gruodžio 26 d., tačiau pastarasis visą dieną neatsiliepė ir tik gruodžio 27 d. pareigūnai jai pranešė apie brolio mirtį. Ji A. P. apibūdino kaip ramų, visiškai nekonfliktišką asmenį. Dėl brolio mirties ji turėjo laidojimo išlaidas, kurios sudarė 3 077,45 eurų, ir dar ateityje papildomai sudarys 5 800 eurų, todėl prašė jas priteisti iš kaltinamojo. Taip pat nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 100 000 eurų neturtinės žalos, kuri buvo padaryta jai ir kitiems žuvusiojo artimiems giminaičiams (motinai, broliui, seseriai).
Liudytoja G. V. parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. paskambinusi telefonu pasveikino S. K. su gimtadieniu, šis pasakė jog baliavoja, o paskambinus sekančią dieną – 27 d., brolis pasakė, kad jų namuose yra negyvas žmogus, bet daugiau nieko neaiškino. Po šio įvykio ji kalbėjo telefonu su kaltinamuoju ir šis jai pasakė, kad kai su nukentėjusiuoju aiškinosi, kažkiek jam bakstelėjo ranka. Taip pat ji pripažino, kad po to kalbėjosi telefonu ir su N. Š., papriekaištavo dėl ko ji neišskyrė besiginčijusių vyrų.
Liudytojas A. N. parodė, kad apie nusikaltimo aplinkybes jam nežinoma, tik po to vėliau teko kalbėtis su N. Š., kuri minėjo jog gali apkaltinti S. K.. Taip pat N. Š. jam skambino telefonu, o perskaičius telefoninio pokalbio išklotinę, jis patvirtino šio pokalbio autentiškumą.
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, pridėtos telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad tikrai 2022 m. gruodžio 31 d. A. N. telefonu paskambino N. Š. ir šio pokalbio metu pasakojo, kad S. K. sumušė - suspardė pas juos į svečius atėjusį A. (P.), nuo ko pastarajam lūžo šonkauliai, buvo pradurti plaučiai (t. 2, b. l. 121-124) .
Liudytoja M. M. parodė, kad apie šį įvykį sužinojo iš spaudos. Jai buvo žinoma, kad brolis – kaltinamasis gyveno kartu su N. Š., jai priklausančiuose namuose (duomenys neskelbtini), mano, kad visi konfliktai kildavo dėl N. Š. elgesio, kai ši prisivesdavo draugų, girtaudavo ir provokuodavo kaltinamąjį.
Liudytoja R. D. parodė, kad dirbdama kaimo parduotuvėje pardavėja pažinojo ir nukentėjusįjį ir N. Š. ir kaltinamąjį S. K.. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 86-89), ji patvirtino, kad jai dirbant 2022 m. gruodžio 24 d. parduotuvėje, S. K. su savo sugyventine N. nebuvo atėję apsipirkti, jie nebuvo atėję į parduotuvę ir gruodžio 26 d. Ji prisiminė, kad gruodžio 20 d. apsipirkti buvo atėjęs A. P., kurį iš seniau pažįsta kaip kaimo gyventoją, tačiau kurią tiksliai dieną, taip pat negali tiksliai pasakyti, tačiau gruodžio 24 d. jis, kiek pamena, į parduotuvę nebuvo atėjęs. Kai buvo atėjęs, pamena, kad ant smakro pas A. buvo kraujosruva, minėjo, kad pas save namuose turėjęs kažkokį konfliktą. A. ji apibūdino kaip labai gero būdo, draugišką, paslaugų ir tikrai nekonfliktišką žmogų.
Liudytoja N. C. parodė, kad 2022 m. ji gyveno kartu su dukra N. Š. ir pastarosios sugyventiniu S. K.. Namuose jie visi kartu dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, tarp jų kildavo ginčai, kartais tarpusavyje ir smurtaudavo. 2022 m. gruodžio 25 d. jie trise šventė Kūčias, gėrė degtinę, o 26 d. pas juos į namus pasveikinti S. su gimtadieniu atėjo A. P., tuomet jie jau keturiese vaišinosi, gėrė degtinę, alų. Po to ji nuėjo miegoti, o N., S. ir A. P. paliko virtuvėje prie stalo. Ji prabudo tik tuomet, kai N. atėjo žadinti šalia jos lovoje gulėjusį A. P.. Po to jie visi kartu toliau tęsė išgertuves. Perskaičius liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73-77), kuriuose ji buvo nurodžiusi, kad tęsiant išgertuves virtuvėje, kai N. Š. A. P. pavadino „tata“, S. K. pradėjo nukentėjusiajam priekaištauti dėl pastarojo artimų santykių su N. Š. ir spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną, nuo ko pastarasis nukrito ant grindų, bei patraukęs į virtuvės vidurį ant kilimo, kumščiais dar sudavė ne mažiau penkis smūgius nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę, N. C. patvirtino šių parodymų teisingumą. Liudytoja taip pat patvirtino ir tas anksčiau nurodytas aplinkybes, kad po sumušimo N. Š. A. P. nuvedė atsigulti į kitą kambarį, o naktį apie 2 val. 45min. patikrinus nukentėjusįjį, pasakė, kad šis jau atšalęs, nebegyvas, reikia kviesti medikus. Tai išgirdęs S. K. liepė aiškinti versiją, kad A. P. pas juos atėjo jau būdamas sumuštas. Iki atvykstant medicinos pagalbai, policijai, N. Š. sudegino servetėles, kuriomis buvo valomas kraujas, išnešė sukruvintą patalynę, actu išvalė sukruvintas grindis.
Liudytoja J. G. parodė, kad 2022 m. gruodžio 25 d. apie 10 val. pas ją į svečius buvo atėjęs A. P., truputį pasivaišino ir apie 11 val. N. Š. paskambinus telefonu bei pakvietus ateiti, iš jos išėjo. A. P. pas ją atėjo būdamas sveikas, niekuo nesiskundė, matėsi tik sena begyjanti mėlynė ant smakro. Apie A. P. mirtį ji sužinojo tik sekančią dieną, o paskambinus telefonu ir pasiteiravus pas N. Š., kaip užmušė nukentėjusįjį, pastaroji išjungė telefoną.
Iš liudytojos A. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 116-119), kurie buvo perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -BPK) 276 straipsniu, matyti, kad po įvykio jai telefonu skambino N. Š. ir pasakojo jog jų namuose mirė žmogus, pravarde „P.“, tačiau jokių kitų nusikaltimo aplinkybių ji nežino.
Iš N. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 3 b. l. 55-59, 60-61, 101-105), kurie buvo perskaityti vadovaujantis BPK 276 straipsniu, matyti, kad apklausiama įtariamąja ji patvirtino jog 2022 m. gruodžio 25 d. namuose (duomenys neskelbtini) kartu su motina N. C. ir sugyventiniu S. K. maždaug nuo 11 val. vaišinosi, gėrė alkoholinius gėrimus, ji sugalvojo į svečius pakviesti ir A. P., kuris po pakvietimo apie 16 val. atėjo. Begeriant alkoholį, būdamas stipriai apgirtęs, S. K. pradėjo priekaištauti nukentėjusiajam, kumščiu sudavė į nosies sritį, po to suėmęs už megztinio pakėlė nukentėjusįjį nuo kėdės, kojos keliu spyrė nukentėjusiajam į krūtinę, pargriovė ant grindų, kilimo ir toliau eilę kartų spyrė jam į šoną. Ji su motina mėgino S. K. raminti, bet šis į tai nereagavo, dėl girtumo ji neprisimena kiek kartų buvo suduota nukentėjusiajam. Baigus mušti, S. K. nukentėjusįjį pasodino ant kėdės, o ji nukentėjusįjį nuvedė atsigulti į kitą kambarį. Sekančią dieną, atsikėlus A. P. skundėsi, kad jam skauda ir nosį, ir šonus, vėliau vėl atsigulė į lovą. Ji su S. K. išvalė krauju suteptą kilimą, tarėsi, kad jeigu A. P. pasiskųstų policijai, sakyti, jog jį sumušė nepažįstami asmenys. Nakties metu, apie 2 val. ją pažadino motina, ir patikrinusi A. P., jo pulsą, suprato, kad šis negyvas. Su S. K. susitarė, kad atvykusiems policijos pareigūnams meluos, jog A. P. pas juos atėjo jau būdamas sumuštas.
Iš esmės tapačias aplinkybes N. Š. patvirtino vėliau apklausiama liudytoja, ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kuriuose vaizduojant su manekenu ji nurodė, į kurias vietas kaltinamasis sudavė smūgius nukentėjusiajam, kaip ji su kaltinamuoju tarėsi nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes ir pan.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M1198/2022(02) matyti, kad nustatyta A. P. mirties priežastis - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiais šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais, kas komplikavosi kairės pusės pneuomohemotoraksu, dešinės pusės homotoraksu. A. P. mirtis galėjo įvykti prieš 2-4 paras iki jo lavono tyrimo 2022 m. gruodžio 28 d. 11.00 val. Tam neprieštarauja tyrimo metu užfiksuoti lavoniniai reiškiniai. A. P. kraujyje buvo rasta 2,12 % (promilės) etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį girtumą. A. P. lavono autopsijos metu ryškių liguistų pakitimų, galėjusių turėti įtakos jo mirčiai, nebuvo nustatyta. Išvadoje taip pat konstatuota, kad krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiais šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais A. P. padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir koja, ne mažiau kaip septyniais (7) trauminiais poveikiais, sužalojimai padaryti galimai kelių valandų bėgyje iki mirties. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju tai ir buvo mirties priežastis. A. P. nustatyti kiti sužalojimai - poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, muštinė žaizda kaktoje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, nosies kaulų lūžimai, masyvios kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir į skilvelius buvo padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja, ne mažiau kaip dvylika (12) trauminių poveikių į galvos sritį. Sužalojimai galėjo būti padaryti kelių valandų bėgyje iki mirties. Sužalojimai galvoje vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos abiejose rankose, kairėje kojoje ir sėdmenyje padarytos kietais bukais daiktais ar paviršiais, ne mažiau kaip aštuoniais (8) trauminiais poveikiais galimai paros bėgyje iki mirties, t. y., galimai ir tuo pačiu metu kaip ir mirtį nulėmę sužalojimai. Tokie sužalojimai gyvam būtų vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos rankose galėjo gautis ir ginantis nuo suduodamų smūgių (t. 2, b. l. 39-46 ).
Šias specialisto išvadas patvirtino ir teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos specialistas Dainius Tumėnas.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad S. K. pateikė savo dėvėtus drabužius: sportinės kelnės, megztinis ir marškinėliai (t. 1, b. l. 172-175), kurie buvo apžiūrėti.
Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. C. pateikė S. K. dėvėtus guminius batus, stikliuką, kilimą (t. 1, b. l. 190-193).
Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-170(23), 11-356(23) matyti, kad ištyrus A. P. dėvėtus drabužius (marškinėlius, džinsines kelnes), S. K. guminius batus, buvo nustatyta, kad ant guminių batų rasti mėlynai juodos spalvos lajocelio pluoštai, vienodi su A. P. marškinėlių trikotažo pluoštais ir mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, vienodi su A. P. džinsinių kelnių audeklo pluoštais. Ant tirti pateiktų S. K. guminių batų ir A. P. drabužių (marškinėlių, džinsinių kelnių) buvo rasta vienodų pašalinių oranžinės spalvos poliesterinių pluoštų (t. 2, b. l. 63-69).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-729483-23 matyti, kad ant tirti pateiktų guminių batų, paimtų 2022 m. gruodžio 29 d. iš S. K., buvo rasta žmogaus kraujo (mėg. Nr. 3), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, ir rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. P. genotipu (t. 2, b. l. 77-80).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad rastas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, ant neišskleistos sofos - lovos buvo rastas A. P. lavonas. Ant lavono veido nustatytos kraujosruvos ir mėlynės, ant nosies ir virš kairiojo antakio rasta truputis sukrešėjusio kraujo, lavono nugariniuose paviršiuose matomos violetinės lavondėmės. Kūnas sustingęs. Lavonas dėvi juodos spalvos su baltais krašteliais vyriškus ilgomis rankovėmis marškinėlius, mėlynos spalvos džinsines kelnes. Apžiūrėjus kambarį kraujo, grumtynių ar muštynių pėdsakų neužfiksuota (t. 1, b. l. 25-34).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta telefoninio pokalbio garso įrašo apžiūra ir sudaryta pokalbio stenograma. Iš pokalbio stenogramos turinio matyti, kad 2022 m. gruodžio 27 d., 3.40 val. Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį pranešė N. Š., kuri nurodė, kad „atėjo visiškai girtas, sužalotas (sumuštas) kaimynas A. P. ir jų namuose mirė (t. 1, b. l. 132-135).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kamerų, juose užfiksuoti N. Š. ir S. K. pokalbiai su policijos pareigūnais, kuriuose jie nurodo, kad vakar, t. y., gruodžio 26 d. apie 17 val. pas juos į namus atėjo neblaivus ir sumuštas A. P., kuris, apžiūrėjus ryte, jau buvo miręs. Įraše užfiksuoja, jog S. K. dėvi tamsios spalvos batus su aukštu aulu (beveik iki kelių).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus A. P. mobilaus ryšio telefoną „myPhone“, buvo nustatyti 2022 m. gruodžio 25 d., 10.19 val., 10.49 val., 11.18 val. fiksuoti pokalbiai su S. K. priklausančiu abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 159-169).
Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus N. Š. mobilaus ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 9A“, buvo nustatytas 2022 m. gruodžio 27d. 3:40 val. fiksuotas telefoninis pokalbis su bendruoju pagalbos telefonu „112“, bendrauta 3 min. 7 sek. (t. 2, b. l. 21-27).
Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo, pridėtų pokalbių išklotinių matyti, kad 2022 m. gruodžio 31 d., 2023 m. sausio 1-8 dienomis N. Š. eilę kartų skambino telefonu pažįstamiems asmenims ir pokalbių metu pasakojo apie jos gyvenamoje vietoje nužudytą A. P., šių pasakojimų metu įvardijo, kad tai padarė S. K., užspardydamas nukentėjusįjį.
Vertinant visus ištirtuosius įrodymus, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, konstatuoti S. K. kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš paties kaltinamojo paaiškinimo, jis minimu laiku, tai yra, 2022 m. gruodžio 25 d. kartu su N. Š., N. C. ir nukentėjusiuoju A. P. girtavo, tuo pat metu tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko ginčas, kurio metu kaltinamasis iš pykčio sudavė nukentėjusiajam smūgį. Nors kaltinamasis neigė tolimesnius nukentėjusiojo atžvilgiu naudotus smurtinius veiksmus, mėgino atsiradusias pasekmes suversti kitiems įvykiams (ankstesniam A. P. tariamam sužalojimui), toks jo aiškinimas paneigtas liudytojų parodymais bei kitais objektyviai nustatytais įrodymais. Iš liudytojų N. Š., N. C. parodymų matyti, kad jos abi, betarpiškai dalyvavę bendrose išgertuvėse ir matę visą įvykių eigą, nors ir su nežymiais skirtumais, tapačiai nurodė, kad smurtinius veiksmus, suduodant smūgius ir rankomis, ir spiriant nukentėjusiajam sudavė tik kaltinamasis. Abi liudytojos tapačiai nurodė ir konflikto pradžią, priežastį – ankstesnius A. P. santykius su N. Š., tapačiai nurodė, kaip buvo šalinami nusikaltimo pėdsakai - valomas kraujas ir pan., kaip ir kokios buvo keliamos versijos apie A. P. sužalojimo aplinkybes. Net ir objektyviai medicininio tyrimo metu (teismo medicinos specialisto išvada) nustatyti daugybiniai A. P. kūno sužalojimai, jų pobūdis ir lokalizacija, kriminalistinio tyrimo metu rasti kraujo, mikrodalelių pėdsakai patvirtina liudytojų nurodytas aplinkybes, jog nukentėjusįjį jų nurodytu būdu – suduodant smūgius, spardant į galvos sritį, šonus, kitas kūno vietas, mušė būtent kaltinamasis, dėl ko nukentėjusysis (nuo patirtų sužalojimų) mirė. Liudytoja J. G., pas kurią iki įvykio lankėsi nukentėjusysis, patvirtino, kad A. P., išskyrus seną mėlynę ant smakro, nebuvo sužalotas ir pas S. K. išvyko sveikas (nesužalotas). Būtent toks atskirais įrodymais nustatytų aplinkybių sutapimas ir atitikimas duoda pagrindą vadovautis ir remtis N. Š., N. C. parodymais, o S. K. keliamą versiją apie A. P. sužalojimą kitomis aplinkybėmis, laikyti tik niekuo nepagrįsta gynybine versija.
Iš virš aptartos valstybinės teismo medicinos specialisto išvados seka, kad nukentėjusiojo mirčiai įtaką turėjo tik ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais, galimai kelių valandų bėgyje iki mirties, padaryti krūtinės ląstos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis krūtinėje, kraujosruvomis krūtinės minkštuosiuose audiniuose, abipusiais šonkaulių lūžimais su pasieninės krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimais. Išvadoje konstatuota, kad toki sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir koja. Įvertinant rastus pėdsakus ant S. K. dėvėtos avalynės, nėra pagrindo abejoti, kad išvardinti sužalojimai atsirado spiriant nukentėjusiajam į krūtinės sritį.
Taigi, kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, veikė tyčia, suvokdamas tokių savo veiksmų keliamą pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei, suduodant smūgius kaltinamasis suvokė keliamą pavojų kito žmogaus gyvybei. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, elgdamasis aptartu būdu, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti sunkius padarinius, iš jų – ir mirtinus, ir nors nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam A. P., tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia jį nužudė. Todėl, nagrinėjamu atveju kvalifikuojant S. K. veiką, taikytina BK 129 straipsnio 1 dalis.
Dėl bausmės paskyrimo
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bausmės paskirtimi, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai ir paskirta atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos prieš žmogų, jo sveikatą ir gyvybę. Nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 6 dalis), šiuo nusikaltimu sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala visuomenei, nusikaltimu atimta gyvybė, nusikaltimas baigtas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam buvo inkriminuota jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ištyrus bylos aplinkybes, nustatyta, kad kaltinamasis nusikaltimo dieną, dar iki veikos padarymo vartojo alkoholinius gėrimus, tai įtakojo ir jo agresyvų elgesį ir sekusius veiksmus, todėl konstatuotina jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir toks apsvaigimas turėjo įtakos jo atliktų veiksmų padarymui, kas laikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Anksčiau kaltinamasis buvo teistas, nors jo padarytos nusikalstamos veikos itin didelio pavojaus visuomenei nesudarė, tačiau iš jų pobūdžio matyti, kad jos buvo nukreiptos prieš asmenį, jo sveikatą. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežta baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Paskyrus šią bausmės rūšį, bus galima pasiekti bausmės tikslus ir paskirtį. Teismas daro išvadą, kad įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, yra įstatyminis pagrindas kaltinamajam skirti didesnį nei bausmės vidurkis dydį. Įvertinus visas minėtas aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamajam būtent tokios bausmės skyrimas labiausiai atitinka kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, ir būtent šia bausme geriausiai bus užtikrintas visuomenės interesas.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusioji V. N. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos – 3 077,45 Eur laidojimo išlaidų, būsimų 5 800 Eur kapavietės, paminklo įrengimo, metinių paruošimo išlaidų priteisimo. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad dėl brolio A. P. mirties V. N. turėjo laidojimo išlaidas, kurios sudarė 3 077,45 eurų. Nukentėjusios pateikti žalos paskaičiavimai yra pilnai realūs, atitinka ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras, prekių pirkimo kvitus (t. 1, b. l. 59-67), jais abejoti jokio pagrindo nėra. Todėl nustačius, kad žala atsirado nusikalstamų S. K. veiksmų pasekoje, ją privalo atlyginti kaltinamasis. Tačiau įvertinant nukentėjusios turėtas laidojimo išlaidas, atsižvelgtina, kad nukentėjusiajai valstybės nustatyta tvarka buvo išmokėta laidojimo pašalpa – 392 eurai, kas atitinkamai sumažino ir jos turėtas laidojimo išlaidas, todėl atitinkamai mažintinas ir priteistinos žalos dydis (3 077,45 – 392 = 2685,45). Nukentėjusios nurodytos sumos, susiję su ateityje tikėtinomis jos išlaidomis kapavietės sutvarkymui, laidotuvių metinių paruošimui, nepagrįstos jokiais įrodymais, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas.
Nukentėjusios pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo 100 000 eurų sumai tenkintinas dalinai. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje esantys duomenys patvirtino, kad nukentėjusioji V. N., būdama mirusiojo A. P. sesuo, su juo artimai bendravo, dvasinis ryšys tarp jų buvo, dėl jo mirties sesuo patyrė dvasinius išgyvenimus. Teismas nustatė, kad S. K. tyčia nužudė A. P., dėl kurio mirties nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, taip padarė nukentėjusiajai neturtinę žalą, todėl ją privalo atlyginti.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalos pasekmes, kaltinamojo kaltę, nukentėjusiosios ir kaltinamojo turtinę padėtį bei kitas aplinkybes. Įvertinus teisingumo ir protingumo kriterijus, visas įstatyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, V. N. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, priteistina 25 000 eurų. Ši suma, teismo nuomone, nėra per didelė ar neprotingo dydžio. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo kitiems A. P. artimiems giminaičiams atmestinas, nes šie asmenys ieškininių reikalavimų teismui nepateikė, nėra jokių duomenų, kad būtų įgalioję savo teises atstovauti nukentėjusiąją V. N.. Šioje dalyje netenkinus V. N. ieškininio reikalavimo, suinteresuotiems asmenims išlieka teisė pažeistas teises ginti civilinio proceso tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos, teiktos S. K. išlaidų suma yra 412,20 Eur (t. 4, b. l. 84). Teismui taip pat buvo pateikta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (t. .......), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai V. N. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba šioje baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 591,67 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Šioje byloje kaltinamasis viso proceso metu buvo suimtas, tad gynėjas jam buvo būtinas siekiant tinkamai apginti jo teises. S. K. paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, priteisti dideli civiliniai ieškiniai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis būtų pajėgus atlyginti prašomas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo atmestinas.
Daiktinių įrodymų klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 308straipsniu, 115 straipsniu, 119 straipsniu, 106 straipsniu,
nusprendžia:
Kaltinamąjį S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo.
Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2022 m. gruodžio 28 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Kardomąją priemonę suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, pasiųsti vykdyti bausmę.
Nukentėjusios V. N. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. K. priteisti 2 685,45 eurų turtinei žalai ir 25 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo atmesti.
1. S. K. dėvėtus drabužius: sportinės kelnės, megztinis ir marškinėliai, priduotus saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, kvitas Nr. 006368, grąžinti S. K.;
2. N. Š. dėvėtus drabužius: džemperį, kelnes, moterišką palaidinę, marškinėlius, kojines, priduotus saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, grąžinti N. Š.;
3. N. C. pateiktus dėvėtus guminius batus, stikliuką, kilimą, priduotus saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, kvitas Nr. 006368, Nr. 006414, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti;
4. juodus marškinėlius, mėlynos spalvos kelnes, dvejas apatines kelnes, margas kojines, priduotus saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, kvitas Nr. 006375, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti;
5. iš N. Š. paimtą DNR (seilių pavyzdys), priduotą saugojimui Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriui, kvitas Nr. 006414, kaip neturinčius materialinės vertės, sunaikinti;
6. Kompaktinį diską su BPC garso įrašu (1 t., 130-131 l.) - perduotą teismui kartu su byla, voke, kompaktinį diską su įrašytais vaizdo įrašais iš pareigūnų kūno kamerų, perduotą teismui kartu su byla, voke, kompaktinį diską su 2022 m. gruodžio 30 d. N. Š. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašu (protokolo priedu), perduotą teismui kartu su byla, voke, kompaktinį diską su 2023 m. vasario 8 d. rašto Nr. 52-PR2-720 priedu - N. Š. telefoninių pokalbių įrašais, perduotą teismui kartu su byla, voke, kompaktinius diskus CD-R, 4 vnt. - priedas prie 2023 m. kovo 3 d. protokolo Nr. IBPS-V-620159-23, perduotus teismui kartu su byla, voke, kompaktinį diską CD-R - priedas prie 2023 m. kovo 1 d. protokolo Nr. IBPS-V-595253-23 (Kauno kalėjimas), perduotą teismui kartu su byla, voke, kompaktinį diską CD-R - priedas prie 2023 m. sausio 27 d. pažymos Nr. 52-IL-627 (S. K. mobilaus ryšio telefono išklotinės), perduotą teismui kartu su byla, voke, palikti prie baudžiamos bylos medžiagos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, S. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.