- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- AN2-62-530/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02137-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – L. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties L. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 3 dalį dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 29 d., Kaune, (duomenys neskelbtini), L. P. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, atliekant prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimą, nustatyta, kad 2 triušių narvai yra per mažo ploto, žiurkių narvelyje rasta 3 tik ką gimę jaunikliai, 1,5 mėn. – 10 vnt., triušių narvelyje rasti 5 triušiukai trijų savaičių amžiaus, prie 5 narvelių gertuvėse nebuvo gyvūnams vandens, kai kurios gertuvės užterštos pakratais, rastas vienas triušiukas su akivaizdžiai matomais odos pažeidimais. Nutarime nurodyta, kad L. P. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. B1-253 „Dėl veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais patvirtinimo pakeitimo“ (aktuali redakcija nuo 2013 m. sausio 31 d., toliau - Įsakymas) 16 punktą, 18.3 papunktį, 19 punktą, 21.1 papunktį, 38 punktą, 39 punktą, 49 punktą. Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko – valstybinio veterinarijos inspektoriaus (toliau – institucija) 2017 m. spalio 24 d. nutarimu L. P. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 175 eurų bauda.Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl institucijos nutarimo atmestas, motyvuojant tuo, kad ir L. P. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų ir jam paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ANK 346 straipsnio 3 dalies sankcijoje, kadangi L. P. anksčiau administracine tvarka baustas už tokios rūšies pažeidimus, savo kaltės nepripažino, dėl padaryto nusižengimo nesigaili, o pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti skundą ir paskirtą baudą sumažinti.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį, prašo bylą peržiūrėti dar kartą, atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį ir pakeisti baudą švelnesne ar įspėjimu, baudą leisti sumokėti per du kartus. Skunde L. P. nurodė, kad pareigūnai jam paskirtą nuobaudą traktuoja kaip minimalią, motyvuodami, jog jau buvo skirta 30 Eur bauda. Pareiškėjo nuomone, jis nuolat tikrinamas dėl konkurentų nuolatinio skundų rašymo, o tarnyba į tai reaguoja. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra pats parduotuvės savininkas ir dirba joje, nes lėšų samdyti pardavėją neturi. Be to, jis yra paėmęs paskolą, kas mėnesį bankui turi mokėti po 200 Eur, moka alimentus vaikams, todėl, nepagrįstai neatsižvelgta į jo sunkią materialinę padėtį. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde nurodė, kad teisėjas savo nutartyje maišo buvusių patikrinimų išvadas, be to, patikrinimo akte yra prieštaravimų bei netikslumų, tiek dėl gyvūnų laikymo sąlygų įvardinimo, tiek dėl sergančios triušio. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyvūnų neveisia, išskyrus žiurkytes, kuomet buvo netyčia praktikanto apsirikta ir sumaišytas patinėlis su patele. Žiurkiukai, kurie buvo 1 mėnesio ir 2 savaičių amžiaus jau buvo tinkami prekybai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad inspektoriai, kai atvyko patikrinimui, jis tvarkėsi, todėl pripažįsta, kad dvejose gertuvės vandens trūko, o ne penkiose, kaip nurodė inspektoriai, pakratais gertuvės nebuvo užterštos, nes jos buvo užsuktos, todėl konstatuoti pažeidimai yra mažareikšmiai. Institucijos atstovas atsiliepime į L. P. skundą prašo apelianto skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas, palikdamas galioti Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2017 m. spalio 24 d. nutarimą, kuriuo už ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, L. P. nubaustas 175 eurų dydžio bauda, esminių teisės taikymo klaidų nepadarė.Įvertinus institucijos nutarime bei administracinio nusižengimo protokole aprašomus L. P. padaryto nusižengimo požymius, konstatuotina, kad skundžiamu institucijos nutarimu, kurį paliko galioti apylinkės teismas, pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį. Šioje teisės normoje numatyta atsakomybė tiems asmenims, kurie pakartotinai padarė šio straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytus nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje inkriminuojamas nusižengimas padaromas alternatyviais veiksmais, pažeidžiant: 1) Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą; 2) kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus; 3) atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, o to paties straipsnio 2 dalyje numatytas analogiškas minėtų teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog L. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, už tai, kad Prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimo 2017 m. rugsėjo 29 d. aktu Nr. 33GGP-1391/182 buvo nustatyti Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus 2010 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. B1-253 „Dėl veterinarijos reikalavimų prekybai gyvūnais augintiniais“ (2013 m. sausio 23 d. redakcija) 16 p., 18.3. p. p., 19 p., 22.1 p. p. 38 p., 39 p., 49 p. pažeidimai. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo nutartyje nuosekliai išdėstytiems įrodymams, kuriais teismas grindė savo išvadas, išanalizavęs ir įvertinęs teismo posėdyje ištirtus duomenis, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog L. P. kaltė padarius administracinį nusižengimą yra įrodyta. Be to, atsakė į L. P. skunde išdėstytus argumentus dėl Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priimto 2017 m. spalio 24 d. nutarimo Nr. VMVT-KAUNANN-124723223-17 pagrįstumo, kurie iš esmės yra analogiški apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde išdėstytiems argumentams, todėl apygardos teismas jų nebekartoja. Europos Žmogaus Teisių Teismo bei suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Pažymėtina, kad apeliantas naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Pažymėtina ir tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus būtų vertinęs pažeisdamas procesinių normų reikalavimus. Apeliaciniame skunde L. P. iš esmės ginčija jam paskirtąją nuobaudą, teigdamas, kad nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, o jis turi finansinių įsipareigojimų, todėl nuobauda paskirta per didelė, t. y. individualizuota netinkamai. Pagal ANK 32 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšies parinkimo, jų dydžio ir trukmės nustatymo bendrosios nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Baudos dydis nustatomas pagal straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Esant teigiamai nusižengimą padariusį asmenį charakterizuojančių, kitų jo padėtį lengvinančių aplinkybių, dydis nuo vidurkio mažinamas ir didinamas, jei asmuo yra charakterizuojamas neigiamai, nustatyta kitų aplinkybių, kurios jo padėtį sunkina. Už ANK 346 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą baudžiama bauda nuo 120 iki 230 Eur. Pagal to paties straipsnio 20 ir 21 punktus, už šio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas gyvūnų konfiskavimas arba taikoma administracinio poveikio priemonė. Institucijos nutarimu L. P. pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 175 Eur bauda. Ir nors iš skundžiamo nutarimo matyti, kad, skiriant nuobaudą, ne itin išsamiai tai buvo argumentuota, tačiau apylinkės teismas, nagrinėdamas L. P. skundą, šiam sprendimui, kaip ir galimybių taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas nebuvimui, argumentuotai pritarė. Apygardos teismas su šiuo paskirtos nuobaudos vertinimu visiškai sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad L. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau matyti, kad per 2017 metus ne kartą baustas administracine tvarka ir dėl kitų pažeidimų. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad jis nėra linkęs laikytis teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju, L. P. savo kaltę pripažino tik iš dalies, daromų pažeidimų aplinkybes siekia pateisinti mažareikšmiškumu ir tariamu konkurentų priešišku veikimu, bet ne savo nepakankamu atsakingumu. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad jam paskirtas sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis yra per griežta ar aiškiai neteisinga nuobauda. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad L. P. paskirta administracinė nuobauda atitinka administracinių nuobaudų skyrimą reglamentuojančias ANK normas, o taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatose numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija, atsižvelgdami į administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kalės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal susiformavusią teismų praktiką mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nekonstatuota. Tai, kad L. P. turi finansinių įsipareigojimų, kas sunkina jo materialią padėtį, nėra išskirtine aplinkybe. Akivaizdu, jog paskirta ankstesnė švelnesnė nuobauda nepasiekė savo tikslų ir neatgrasė apelianto nuo analogiško nusižengimo padarymo, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytais argumentais, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją ir sukelti jam neigiamas pasekmes, kad jis laikytųsi įstatymų reikalavimų, o ne sudaryti galimybes išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
L. P. apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl Prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimo akte esančių prieštaravimų atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jokių esminių prieštaravimų, kurie įtakotų konstatuoto pažeidimo vertinimą, nenustatyta. Taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, jog 2017 m. rugsėjo 23 d. buvo atliekamas L. P. parduotuvės patikrinimas. Patikrinimas vyko 2017 m. rugsėjo 29 d. pagal 2017 m. rugsėjo 28 d. gautą pranešimą apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus, todėl tiek Prekiautojo gyvūnais augintiniais patikrinimo akte, tiek apylinkės teismo nutartyje nurodoma data 2017 m. rugsėjo 23 d. vertinama kaip rašymo apsirikimas, kadangi netiksli data akte nurodyta vos keliose vietose, kas įtakojo ir klaidą skundžiamoje teismo nutartyje. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžiama, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai ir tinkamai, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.