Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., viešame teismo posėdyje nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas G. K. surašytas už tai, kad 2016 m. gegužės 31 d., 19.10 val., Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) ji vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti, kai jos nėra įgijusi. Šiais veiksmais G. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Jos veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 128 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad būdama išlaikiusi teorijos egzaminą VĮ „Regitra“, paženklinusi automobilį mokinio ženklu, taip pat turėdama sveikatos pažymėjimą buvo mokoma jos sugyventinio vairuoti. Mano, kad pažeidimo nepadarė, nes teisės aktai numato, jog mokyti vairuoti gali šeimos nariai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1, 2), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 3; 4), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).

Taip pat, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje tvirtinama, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. K. 2016 m. kovo 3 d. yra išlaikiusi teorijos egzaminą (b. l.10), jai atlikta medicininė patikra ir išduota vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma (b. l. 11), taip pat ji paaiškinime nurodė, kad ją mokė vairuoti jos sugyventinis M. A., gyv. (duomenys neskelbtini) turintis didesnį nei penkerių metų vairavimo stažą (b. l.8, 9).

Teismų praktikoje teigiama, kad į šeimos nario sąvoką patenka ir asmuo, su kuriuo teisės pažeidimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos – toks šeimos nario reglamentavimas nurodomas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalyje, kuri apibrėžia šeimos nario sąvoką – juo pripažįstamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos ir, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 59 punktas šeimos narius apibrėžia kaip sutuoktinius, tėvus, vaikus, įvaikius, brolius, seseris, senelius ir vaikaičius, tačiau laikytina, jog sutuoktinio sąvoka turėtų apimti ir kartu bendrai gyvenančius asmenis, neįregistravusius santuokos, jei šie asmenys atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus šeimos narių mokymui vairuoti (žr. Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-652-238/2015 ir kt.).

Taigi, teismo gauti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad G. K. galėjo būti mokoma šeimos nario vairuoti, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji buvo mokoma vairuoti teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančio šeimos nario. G. K. nurodė, kad ją vairuoti mokė jos sugyventinis, turintis daugiau nei penkerių metų vairavimo stažą ir su kuriuo ji bendrą ūkį veda devynerius metus, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06).

Vertindamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas konstatuoja, kad būtina atlikti išsamų, visapusišką aplinkybių tyrimą, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamojoje aplinkoje atlikti patikrinimą, siekiant gauti objektyvių duomenų apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytas aplinkybes, taip pat pateikti duomenis apie G. K. sugyventinio M. A. vairavimo stažą, nes pats teismas aukščiau aptartų administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina jos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30² str., 31 str., 128 str. 1 d., 286 str., 287 str. teismas

nutarė:

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 260 str., 280 str.,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.9.-4901-982/2016 grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Garliavos policijos nuovadai – bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.