- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-18
- Bylos Nr.
- I-306-414/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Kęstutis Gudynas, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- D. A. L.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. P., J. V.
- Kategorijos
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimanto Giedraičio, teisėjų Kęstučio Gudyno ir Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo D. A. L. firmos atstovams D. A. L. ir adv. Karinai Račkauskienei, Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, S. P., jos atstovei adv. Eglei Keidošienei, J. V. atstovui G. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Dariaus A. L. firmos patikslintą skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl statybos leidimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys S. P., J. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovai prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2009-11-23 statybos leidimą Nr. 38-3-GR566-553. Jie paaiškino, kad Kauno m. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidinį infrastruktūros skyrius 2009-11-23 išdavė S. P. ir J. V. statybos leidimą Nr. 38-3-GR566-553 atlikti gyvenamojo namo, esančio ( duomenys neskelbtini ) rekonstrukcijos darbus. Atstovai mano, kad statybos leidimas yra neteisėtas. Tokią poziciją jie grindžia tuo, jog LR Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. numato, kad statytojas privalo pateikti bendrosios nuosavybės bendraturčių daugumos sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai. Nors viešame registre namo pagrindinė tikslinė namo paskirtis yra gyvenamoji, tačiau tai neatitinka LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 2 d. ir 3 d. pateikto daugiabučio namo apibrėžimo, todėl sprendžiant, ar buvo bendraturčių daugumos sutikimai, taikytinos LR CK nuostatos. LR CK 4.85 str. numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. LR CK 4.85 str. 1 d. numato, kad jei butas priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Kadangi neįrengtos palėpės yra trys bendraturčiai-pareiškėjas bei tretieji suinteresuoti asmenys, tačiau tarp jų nėra susitarimo, kuris atstovaus šią patalpą priimant sprendimą dėl bendro naudojimo objektų priežiūros bei eksploatacijos, todėl minėta patalpa name neturi atstovo, bei balso. Sprendžiant klausimą dėl stogo rekonstrukcijos pareiškėjas sutikimo nedavė, todėl išduodant leidimą nebuvo įvykdytas LR CK 4.85 str. 1 d. reikalavimas ir sprendimas dėl rekonstrukcijos priimtas neturint balsų daugumos. Nesant balsų daugumos klausimas dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams turėjo būti sprendžiamas teismine tvarka. LR CK 4.85 straipsnio 2 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, prieš dvi savaites viešai paskelbus jo darbotvarkę. Atstovai pažymėjo, kad pareiškėjas apie rengiamą stogo rekonstrukcijos projektą sužinojo atsitiktinai, pamatęs, kad palėpėje vykdoma statyba. Susipažinus su namo rekonstrukcijos projektu paaiškėjo, kad po rekonstrukcijos nebelieka tūrinių švieslangių, dėl ko pasikeis palėpės fizinės eksploatacinės savybės, t.y. pasikeis palėpės tūris, bei apšvietimas. Kadangi pareiškėjui nuosavybės teisėmis priklauso 50/100 palėpės, toks projektas pažeidžia pareiškėjo teises, nes sutinkamai su LR CK 4.82 str. 3 d. jis turės proporcingai savo daliai apmokėti ir išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti.
Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė prašė skundą atmesti. Ji paaiškino, kad gyvenamasis namas, esantis ( duomenys neskelbtini ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamosios (trijų ir daugiau butų) pastatas. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl, pagal pastato teisinės registracijos duomenis, gyvenamasis namas atitinka LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 2 d. nustatytą sąvoką. Gyvenamajame name esančių butų savininkės ir negyvenamosios patalpos (palėpės) bendrasavininkės S. P. ir J. V. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo dalies (stogo) rekonstrukcijai. Pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą buvo numatyta pakeisti esamą susidėvėjusią čerpių dangą į cinkuotą, neprofiliuotą skardą, nekeičiant esamos stogo konstrukcijos, išsaugant dekoratyvinius elementus, sutvarkant ir pakeičiant susidėvėjusius stogo konstrukcijos elementus (supuvusias gegnes, grebėstus). Suderinus pateiktą projektą ir išnagrinėjus visą projektinę dokumentaciją, 2009 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3GR566-663 daugiabučio gyvenamojo namo dalies - stogo - rekonstravimui. Atstovė pabrėžė, kad palėpės patalpos priklauso trims bendraturčiams - pareiškėjui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tačiau šiems darbams pritarė dvi iš trijų palėpės bendrasavininkų, todėl laikytina, kad sprendimą priėmė dauguma patalpos bendrasavininkų. Dėl šių priežasčių mano, kad ginčijamas statybos leidimas išduotas pagrįstai, nepažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimų. Atstovė taip pat pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas neįrodė savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas. Vien ta aplinkybė, kad jis nesutiko su planuojama gyvenamojo namo stogo rekonstrukcija, negali būti pagrindu tenkinti pareiškėjo skundą. Be to, vertinant, ar buvo pažeisti teisės aktai atliekant statinio projektavimą, o vėliau ir atitinkamus darbus, reikšmingas ne tiek statinio leidimas, kiek nuolatinės statybos komisijos sprendimas, kuris nėra skundžiamas.
S. P. ir jos atstovė ir G. V. prašė skundą atmesti atsakovo atstovės nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad kartu su statinio projektine dokumentacija buvo pateiktas 2009 m. rugsėjo 17 d. statinio defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog statinio apžiūros metu nustatyta, jog pastogėje telkšojo balos, vanduo per gelžbetoninę perdangą sunkėsi į antrojo aukšto butus, butuose Nr. 1 ir Nr. 2 kiekviename kambaryje lietaus vandens surinkimui buvo pastatyti kibirai. CK 4.83 str. 2 d. 1 p. numatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų] sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Atsižvelgiant į susiklosčiusią padėtį - gyvenamosioms patalpoms daromą žalą dėl nekokybiškos stogo dangos, šių patalpų savininkės teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priemonių, siekdamos suremontuoti gyvenamojo name stogą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2009-11-23 išduoto statybos leidimo Nr. 38-3-GR566-553, kuriuo leista rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo stogą, teisėtumo ir pagrįstumo ta prasme, kad sprendimas dėl stogo rekonstrukcijos buvo priimtas be namo savininkų balsų daugumos.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad D. A. L. firmai gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis priklauso administracinės patalpos namo 1 aukšte, bei 50/100 negyvenamosios patalpos - neįrengtos palėpės, o S. P. nuosavybės teisėmis priklauso butas Nr. 2 antrame aukšte, 31/100 dalys neįrengtos palėpės, o J. V. priklauso butas Nr. 1 antrame aukšte ir 19/100 dalys neįrengtos palėpės.
Gyvenamajame name esančių butų savininkės ir negyvenamosios patalpos (palėpės) bendrasavininkės S. P. ir J. V. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išduoti statybos leidimą daugiabučio gyvenamojo namo dalies (stogo) rekonstrukcijai. Pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą buvo numatyta pakeisti esamą susidėvėjusią čerpių dangą į cinkuotą, neprofiliuotą skardą, nekeičiant esamos stogo konstrukcijos, išsaugant dekoratyvinius elementus, sutvarkant ir pakeičiant susidėvėjusius stogo konstrukcijos elementus (supuvusias gegnes, grebėstus). Suderinus pateiktą projektą ir išnagrinėjus visą projektinę dokumentaciją, 2009 m. lapkričio 23 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3GR566-663 daugiabučio gyvenamojo namo dalies - stogo – rekonstravimui (bl. 62-72).
Gyvenamasis namas, esantis ( duomenys neskelbtini ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastatas (bl. 16). LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl, pagal pastato teisinės registracijos duomenis, gyvenamasis namas atitinka LR daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 2 str. 2 d. nustatytą sąvoką.
LR statybos įstatymo 23 str. 6 d. nurodyti dokumentai, kuriuos turi pateikti asmuo, norėdamas gauti statybos leidimą, o 2 p. nustatyta, jog turi būti pateikti dokumentai, nurodyti šio įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p. Pagal 20 str. 2 d. 3 p. reikalingas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, kai statinys rekonstruojamas arba kapitališkai remontuojamas, taip pat daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas (jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip), kai rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektai. Iš Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. turinio spręstina, kad rekonstruojant statinio bendrąją nuosavybę reikalingas statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimas, o rekonstruojant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektą reikalingas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas.
Iš pareiškėjo skundo akivaizdu, jog jis pripažįsta aplinkybę, kad stogas priskirtinas prie bendrų namo konstrukcijų. Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad namas ( duomenys neskelbtini ), nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų) pastatas, ginčijamu statybos leidimu leista rekonstruoti daugiabučio gyvenamojo namo stogą, t. y. namo bendrojo naudojimo objektą, darytina išvada, kad buvo gautas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sutikimas Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. prasme (bl. 78), o aplinkybė, kad palėpės trys bendraturčiai nebuvo susitarę, kuris atstovaus šią patalpą priimant sprendimą dėl bendro naudojimo objektų priežiūros bei eksploatacijos, nėra reikšminga.
Teismas taip pat sutinka su trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija, kad kartu su statinio projektine dokumentacija buvo pateiktas 2009 m. rugsėjo 17 d. statinio defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog statinio apžiūros metu nustatyta, jog pastogėje telkšojo balos, vanduo per gelžbetoninę perdangą sunkėsi į antrojo aukšto butus, butuose Nr. 1 ir Nr. 2 kiekviename kambaryje lietaus vandens surinkimui buvo pastatyti kibirai (bl. 7, 87). CK 4.83 str. 2 d. 1 p. numatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisė imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Atsižvelgiant į esamą padėtį - gyvenamosioms patalpoms daromą žalą dėl nekokybiškos stogo dangos, kurią patvirtina projektavimo bendrovės pateikti paaiškinimai (bl. 90) ir eksperto išvada (bl. 108-117), šių patalpų savininkės teisėtai ir pagrįstai ėmėsi priemonių, siekdamos suremontuoti gyvenamojo name stogą.
Kitos skunde nurodytos aplinkybės, jog po rekonstrukcijos nebelieka tūrinių švieslangių, dėl ko pasikeis palėpės fizinės eksploatacinės savybės, t.y. pasikeis palėpės tūris, bei apšvietimas, jokiais įrodymais nepagrįstos, tuo labiau, kad palėpės įrengimas šiuo techniniu projektu nebus sprendžiamas, o gyvenamojo namo techniniai rodikliai nesikeis (bl. 7).
Patikslintame skunde neįvardijama, kokių aukštesnių teisės aktų (statybos leidimo išdavimo, savivaldybės administracijos direktoriaus veiklos srityse ir pan.) reikalavimų nepaisė savivaldybės administracijos direktorius priimdamas sprendimą dėl statybos leidimo išdavimo. Jų nenustatyta ir bylos nagrinėjimo metu, nėra kitų pagrindų ir procedūrinių pažeidimų, pripažintų svarbiais ir suponuojančiais skundžiamo teisės akto panaikinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str.).
Pažymėtina ir tai, kad pagal Statybos įstatymo 23 str. 9 d. (redakcija galiojusi skundžiamo teisės akto priėmimo metu) numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija atlieka patikrinimą ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui).
Pastaroji taisyklė suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) neturi diskrecijos teisės statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Savivaldybės administracijos direktorius saistomas Komisijos sprendimu. Jis turi veikti taip, kaip nurodyta: išduoti statybos leidimą arba jo neišduoti.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje Nuolatinė statybos komisija 2009 m. lapkričio 18-19 d. nusprendė statinio stogo rekonstrukcijai išduoti statybos leidimą (bl. 64-65), kas ir buvo padaryta 2009 m. lapkričio 23 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.