- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-09-21
- Bylos Nr.
- I-7721-244/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė (pirm.), Liudmila Zaborovska (pran.), Egidija Smalakienė
- Pareiškėjas
- A. M., atstovaujamos Mohammad Ahmad El-Merhebi
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Radviliškio rajono policijos komisariatui
- Advokatai
- Laurynas Biekša
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Balčytienės, teisėjų Egidijos Smalakienės, Liudmilos Zaborovskos (pranešėja), sekretoriaujant Linai Jasiulionytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams Mohammad Ahmad El-Merhebi ir advokatui Laurynui Biekšai, atsakovo atstovui Renatai Romančikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. M., atstovaujamos Mohammad Ahmad El-Merhebi, skundą atsakovui Migracijos departamentui prie LR Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Radviliškio rajono policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu prašo (b.l. 4-9) panaikinti Migracijos departamento prie LR VRM 2007m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (15/3-4)8P-452 ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą, kuriame sprendžiant klausimą dėl pilietybės negaliojimo kartu būtų išspręstas ir klausimas dėl pilietybės pripažinimo pagal Pilietybės įstatymą, galiojusį prašymo ir dokumentų padavimo dieną, t. y. 2006 m. kovo 22 d. Paaiškino, kad 2007 m. balandžio 27 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau - VRM) Pilietybės reikalų skyrius priėmė sprendimą „Dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės” Nr. (15/3-4) 8P-452, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas buvo išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai išduoti neteisėtai ir nelaikyti jos Lietuvos Respublikos piliete. Minėtu Migracijos departamento sprendimu buvo panaikinta A. M. Lietuvos Respublikos pilietybė. Dokumentų padavimo metu, t. y. 2006 m. kovo 22 d., pagal Pilietybės įstatymo 1 str. 1 p. A. M teisę į Lietuvos Respublikos pilietybė turėjo, tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti Migracijos poskyriui. Priimdamas sprendimą panaikinti A. M. pilietybę, Migracijos departamentas taip pat turėjo įpareigoti Migracijos poskyrį spręsti A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą pagal dokumentų padavimo metu galiojusio LR Pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą. Migracijos departamentas, nespręsdamas asmens, turėjusio teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, pilietybės pripažinimo klausimo užkirto kelią asmeniui pasinaudoti savo teise - turint JAV pilietybę pripažinimas Lietuvos Respublikos piliete tapo neįmanomas 2006 m. lapkričio 13 d. LR Konstituciniam Teismui (toliau - Konstitucinis Teismas) priėmus nutarimą „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (toliau - Konstitucija). Šiuo nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Pilietybės įstatymo nuostatas, kuriomis buvo numatyta dvigubos pilietybės galimybė asmenims, pripažįstamiems Lietuvos Respublikos piliečiais, kaip asmenų, turėjusių Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., provaikaičiams, ir turintiems kitos valstybės pilietybę. Po šio nutarimo paskelbimo A. M. neteko teisės turėti dvigubą - JAV ir Lietuvos Respublikos - pilietybę. Be to, Migracijos departamentas nepateisinamai vilkino sprendimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą (b.l. 15-18) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad 2001 m. rugsėjo 26 d. Radviliškio rajono policijos komisariato viešosios policijos Migracijos poskyris A. M. išdavė Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Pagal minėto 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį A. M. buvo pripažinta Lietuvos Respublikos piliete, minėta išlyga nebuvo nustatyta. 2006 m. kovo 22 d. A. M. tėvai pateikė Radviliškio migracijos poskyriui Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvos Respublikoje 2005 m. gruodžio 19 d. pažymą, t. y. dokumentą, patvirtinantį, kad jų nepilnametė duktė A. M. nuo gimimo įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, bei dokumentus A. M. prosenelės E. G. turėtai Lietuvos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. įrodyti. Išnagrinėjus 2006 m. kovo 22 d. pateiktus dokumentus nustatyta, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą Radviliškio migracijos poskyris 2001 m. rugsėjo 14 d. sprendimu išsprendė pažeisdamas 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kadangi A. M. nuo gimimo turėjo kitos valstybės - Jungtinių Amerikos Valstijų - pilietybę. Visi reikiami A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti reikalingi dokumentai Migracijos departamentui buvo pateikti 2006 m. birželio 6 d. LR Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti 2006 m. birželio 6 d. posėdyje nutarė rekomenduoti pripažinti, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, o Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai išduoti neteisėtai, ir nelaikyti jos Lietuvos Respublikos piliete bei spręsti jos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį. 2006 m. lapkričio 16 d. įsigaliojo LR Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” (Žin., 2006, Nr. 123-4650), kuriame teismas konstatavo, kad 1991-12-05 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo su vėlesnėmis redakcijomis bei šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja LR Konstitucijos 12 str. 2 d. Nuo 2006 m. lapkričio 16 d. A. M. kaip Jungtinių Amerikos Valstijų pilietės Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas negali būti sprendžiamas.
Tretysis suinteresuotas asmuo Radviliškio rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą (b.l. 68-69) paaiškino, kad, jeigu, nagrinėjant A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą, tėvai būtų pateikę, dokumentą, įrodantį, jog ji nuo gimimo yra Jungtinių Amerikos Valstijų pilietė, ji nebūtų pripažinta Lietuvos Respublikos piliete. Ji neatitiko galiojusio 1991-12-05 Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 1 str. 1 d. 1 p. reikalavimų. Minėti asmenys galėjo pateikti dokumentus tik A. M. prosenelės E. G. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei įrodyti. Tuomet A. M. būtų išduotas tik leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje. Nustačius, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas buvo išspręstas, pažeidžiant 1991-12-05 priimto Pilietybės įstatymo reikalavimus ir dėl to neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, Radviliškio migracijos poskyris, 2006-04-05 surašė išvadą ir išsiuntė Migracijos departamento prie LR VRM Pilietybės reikalų skyriui parengti sprendimo projektą dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės. Išvadoje buvo išdėstyta ir buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad A. M. atitinka galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą, 23 straipsnio 1 dalį, nes jos prosenelė (pagal motiną) E. G. buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 metų birželio 15 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pagal LR 1991 m. gruodžio 5 d. priimto LR Pilietybės įstatymo 9 str. 1 p. vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė, esant skirtingai tėvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje (1997-07-16 redakcija). Pagal LR Pilietybės įstatymo 1 str. 3 d. Lietuvos Respublikos pilietis vienu metu negali būti kitos valstybės pilietis, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus (1997-07-16 redakcija).
Byloje nustatyta, kad 2001 m. rugsėjo 14 d. Radviliškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyris priėmė sprendimą “Dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės”, kuriuo nusprendė pripažinti A. M. Lietuvos Respublikos piliete pagal LR Pilietybės įstatymo 9 str. 1 d. ir išduoti jai Lietuvos Respublikos pasą (b.l. 25). 2001-09-14 pareiškėjos tėvas M. A. M. sprendžiant dukters pilietybės klausimą nurodė paaiškinime, kad dėl dukters JAV pilietybės į JAV ambasadą nesikreipė (b.l. 19). Jai 2001-09-26 buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas. 2006-03-22 A. M. tėvai kreipėsi į Radviliškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyrį su prašymu peržiūrėti A. M. pilietybės klausimą ir pateikė Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvos Respublikoje 2005 m. gruodžio 19 d. pažymą, kad jų nepilnametė duktė A. M. nuo gimimo įgijo Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę, kurią įgijo gimimu. A. M 2005-12-20 JAV ambasadoje išduotas JAV piliečio pasas. Pareiškėjos tėvai pateikė Migracijos poskyriui dokumentus A. M. prosenelės E. G. turėtai Lietuvos pilietybei iki 1940 m. birželio 15 d. įrodyti (b.l. 29, 31, 37-41). 2006-04-05 Radviliškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyris surašė išvadą Nr. 81-IN-85 “Dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės”, kurioje buvo išdėstyta, kad A. M. atitinka galiojančio LR Pilietybės įstatymo 1 str. 1 p., 23 str. 1 d., nes jos prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d., ir išsiuntė Migracijos departamento prie LR Pilietybės reikalų skyriui parengti sprendimo projektą dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės (b.l. 27-28). LR Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti 2006 m. birželio 6 d. posėdyje nutarė rekomenduoti pripažinti, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, o Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai išduoti neteisėtai, ir nelaikyti jos Lietuvos Respublikos piliete bei spręsti jos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą pagal tuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, nes jos prosenelė buvo Lietuvos Respublikos pilietė iki 1940 m. birželio 15 d. (b.l. 61). Pagal 2002-09-17 LR Pilietybės įstatymo 1 str. 1 p. Lietuvos Respublikos piliečiai yra asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai (jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo).
2007 m. balandžio 27 d. Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyrius priėmė sprendimą „Dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės” Nr. (15/3-4) 8P-452, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas buvo išspręstas pažeidžiant 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai išduoti neteisėtai ir nelaikyti jos Lietuvos Respublikos piliete (b.l. 11-12).
A. M nuo gimimo turėjo kitos valstybės - Jungtinių Amerikos Valstijų – pilietybę. Vadovaujantis LR Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., nustačius, kad asmens Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas išspręstas pažeidžiant LR Pilietybės įstatymo reikalavimus ir dėl to neteisėtai išduoti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai, šis klausimas sprendžiamas iš naujo, kas buvo ir padaryta, t. y. Migracijos departamentas prie LR VRM 2007-04-27 sprendimu pagrįstai nusprendė nelaikyti pareiškėjos Lietuvos Respublikos piliete, nes A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimą Radviliškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyris 2001-09-14 sprendimu “Dėl A. M. Lietuvos Respublikos pilietybės išsprendė pažeisdamas 1991 m. gruodžio 5 d. priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 str. 3 d. reikalavimus. Tačiau ji nėra laikoma netekusia Lietuvos Respublikos pilietybės pagal LR Pilietybės įstatymo 18 str. 1 d. 2 p., t. y. įgijus kitos valstybės pilietybę.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimu pripažinta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punktas (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai yra ir tie šiame punkte nurodyti asmenys, kurie turi ir kitos valstybės pilietybę, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio 2 daliai; Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 1 straipsnio 1 punkto (2002 m. rugsėjo 17 d. redakcija) nuostata “jeigu šie asmenys, jų vaikai, vaikaičiai ar provaikaičiai nerepatrijavo” prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas konstatavo, jog 1991-12-05 priimto LR Pilietybės įstatymo su vėlesnėmis redakcijomis bei šiuo metu galiojančio LR Pilietybės įstatymo nuostatos dėl dvigubos pilietybės prieštarauja LR Konstitucijos 12 str. 2 d. Todėl įsigaliojus minėtam nutarimui, t. y. nuo 2006 m. lapkričio 16 d., A. M. kaip JAV pilietės Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas negali būti sprendžiamas. Todėl pareiškėjos reikalavimas pripažinti ją Lietuvos Respublikos piliete, kaip asmens, turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. provaikaitę atmestinas. Atsakovas pagrįstai ir teisėtai informavo pareiškėjos tėvus, kad sprendimas dėl jų dukters Lietuvos Respublikos pilietybės galės būti priimtas pateikus dokumentus, patvirtinančius, jog ji nėra kitos valstybės pilietė. Be to, atmestinas pareiškėjos argumentas, jog Migracijos departamentas vilkino sprendimo priėmimą. Pagal LR Pilietybės dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2006 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 312, 74 punktą, dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal Pilietybės įstatymo 21 straipsnio 5 dalį, asmens Lietuvos Respublikos pilietybės pagal Pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo straipsnio 5 dalį turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 1 metus nuo reikiamų dokumentų pateikimo Vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai dienos. Tokia įgaliota institucija, remiantis Vidaus reikalų ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-154, yra Migracijos departamentas, kuris visus reikiamus A. M. dokumentus gavo 2006 m. birželio 6 d. (b.l. 60), o sprendimą dėl pareiškėjos Lietuvos Respublikos pilietybės priėmė 2007 m. balandžio 27 d., vienerių metų dokumentų nagrinėjimo terminas pažeistas nebuvo.
Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos teisingai nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai jas ištyrė ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjos tėvas M. A. M. 2001 m. suklaidino Radviliškio migracijos poskyrį dėl dukters JAV pilietybės tariamo neturėjimo. Dėl to Radviliškio migracijos poskyrio sprendimu A. M., būdama JAV piliete, buvo pripažinta Lietuvos Respublikos pilietė, nors ji negalėjo būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliete.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos A. M. , atstovaujamos Mohammad Ahmad El-Merhebi, skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.