- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-10-16
- Bylos Nr.
- I-7148-968/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01044-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. V. su skundu (b. l. 1, 2) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2012-02-12 iki 2015-02-09 buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:
Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas su dar 3 asmenimis. Kamerų plotas buvo apie 8 m², todėl vienam asmeniui numatyta kameros ploto norma buvo ženkliai pažeista. Dėl to pareiškėjas patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją.
Kamerose buvo tik dvi kėdės, buvo tarakonų, tačiau Lukiškių TI-K administracija ignoravo prašymus dezinfekuoti kameras. Kamerose taip pat nebuvo tinkamo apšvietimo, buvo pažeidžiamos nustatytos dieninio ir naktinio apšvietimo normos.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 9–15) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat viršijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą.
Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų tvarkymą ir valymą atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Lukiškių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Tualetas nuo likusios kameros ploto turi būti atskirtas sienele, kuri turi būti ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.
Dalis pareiškėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, dalį ginčo laikotarpio pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala.
Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
1. Šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti 2 500 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2012-02-12 iki 2015-02-09 periodiškai buvo laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.
2. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, 871/02).
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).
3. Remiantis šioje byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas: 2012-12-14 atvyko į Lukiškių TI-K, buvo uždarytas į kamerą Nr. 118, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-02-20, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-11 asmenų; 2012-02-21 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-02-28 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-02-29 išvyko į Kretingos areštinę; 2012-03-08 atvyko iš Kretingos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 6 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-03-12, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-12 asmenų; 2012-03-13 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-04-03 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 123, kurios plotas 7,42 m², kurioje buvo 4 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², kurioje buvo 3 asmenys; 2012-04-04 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-04-13 atvyko iš Kretingos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2012-04-14 perkeltas į kamerą Nr. 399, kurios plotas 31,61 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-04-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 5-10 asmenų; 2012-04-17 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-05-29 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2012-05-30 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2012-06-07 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 5 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-06-11, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 7-10 asmenų; 2012-06-12 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2012-07-10 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2012-07-11 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2012-07-25 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 4 asmenys; 2012-07-26 perkeltas į kamerą Nr. 400, kurios plotas 40,40 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2012-07-30, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-9 asmenys; 2012-07-31 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2013-02-12 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 111, kurios plotas 7,45 m², kurioje buvo 5 asmenys; 2013-02-13 išvyko į Kretingos areštinę; 2013-02-20 atvyko iš Kretingos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2013-02-21 perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas 34,71 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-25, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-15 asmenų; 2013-02-26 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2013-03-19 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurios plotas 7,49 m², kurioje buvo 2 asmenys; 2013-03-20 išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2013-03-27 atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo uždarytas į kamerą Nr. 114, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-03-28 perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas 34,71 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-04-01, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 2-13 asmenų; 2013-04-02 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2013-04-09 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 122, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 6 asmenys; 2013-04-10 išvyko į Klaipėdos areštinę; 2013-04-12 atvyko iš Klaipėdos areštinės, buvo uždarytas į kamerą Nr. 117, kurios plotas 7,31 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-04-13 perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas 34,71 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-04-15, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 11-14 asmenų; 2013-04-16 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2013-04-30 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 121, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 5 asmenys, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 268, kurios plotas 7,30 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-05-06, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2013-05-07 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2013-09-03 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 106, kurios plotas 7,38 m², kurioje buvo 1 asmuo; 2013-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 254, kurios plotas 34,71 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2013-09-16, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 4-9 asmenys; 2013-09-17 išvyko į Alytaus pataisos namus; 2015-01-27 atvyko iš Alytaus pataisos namų, buvo uždarytas į kamerą Nr. 210, kurios plotas 7,00 m², kurioje buvo 1 asmuo, vėliau perkeltas į kamerą Nr. 383, kurios plotas 7,22 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2015-02-03, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 1-3 asmenys; 2015-02-04 perkeltas į kamerą Nr. 318, kurios plotas 7,81 m², šioje kameroje buvo laikomas iki 2015-02-09, kameroje šiuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys.
Taigi pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2015-02-09 Lukiškių TI-K buvo laikomas 84 dienas.
4. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 m². Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiškia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui minimalus plotas, būnant Lukiškių TI-K, buvo užtikrintas 47 dienas. Vadinasi, 37 dienas Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m² gyvenamąjį plotą.
5. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).
Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieš Lietuvą, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.
6. Pareiškėjas teigia, kad dėl įstatymų reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų patyrė dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją. Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 37 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.
Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Teismo nuomone, šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lukiškių TI-K administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.
Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą, dalyką ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintą minimalią tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje vienam asmeniui turinčią tekti kameros ploto normą – 3,6 m² – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat tai, kad kameros plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkantis plotas periodiškai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo ženkliai pažeista.
7. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose buvo tik dvi kėdės, t. y. kameros nebuvo tinkamai įrengtos.
Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Į byla pateiktoje Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje Nr. 24-1184 „Dėl A. V. skundo“ (b. l. 24) taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos 2 kėdutės arba 2 suolai.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo atveju konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.
8. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog kamerose buvo tarakonų, tačiau Lukiškių TI-K administracija ignoravo prašymus dezinfekuoti kameras.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Analogiškos aplinkybės yra nurodytos ir Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje Nr. 24-1184 „Dėl A. V. skundo“ (b. l. 24).
Atsakovės atstovas, pagrįsdamas savo teiginius, prie skundo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (b. l. 138–141), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (ši sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (b. l. 143). Šios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimą į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybą“ (b. l. 142) įsipareigojo vieną kartą per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ Lukiškių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (b. l. 144–146). Šios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimą. Byloje pateikti atliktų darbų aktai (b. l. 124–137) patvirtina, kad 2012 m. sausio – liepos mėnesiais, 2013 m. sausio, kovo, balandžio, rugsėjo mėnesiais Lukiškių TI-K kamerose (įskaitant kameras Nr. 106, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118, Nr. 121, Nr. 122, Nr. 123, Nr. 210, Nr. 254, Nr. 268, Nr. 318, Nr. 399 ir Nr. 400, kuriose periodiškai buvo laikomas pareiškėjas) bei kitose patalpose buvo atliekama graužikų ir vabzdžių kontrolė. Atsakovės atstovas taip pat pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs patikrinimus graužikų ar kitų buitinių parazitų nenustatė (b. l. 44–45, 49–51, 79–83, 94–96).
Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija ignoravo prašymus dezinfekuoti patalpas, tačiau teikdamas skundą nepridėjo įrodymų pagrindžiančių jo teiginius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentas, kad kamerose yra tarakonų, o administracija į prašymus dezinfekuoti patalpas nereaguoja, atmestinas, kaip nepagrįstas.
9. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinami dieninės ir naktinės apšvietos reikalavimai, buvo tamsu. Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė šiuos jo teiginius patvirtinančių įrodymų, nedetalizavo kuriose kamerose ir kada tai buvo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl apšvietos reikalavimų Lukiškių TI-K kamerose nesilaikymo būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-03 rašte Nr. 13-15(2.1)-2-2490 (b. l. 8) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs A. V. skundų dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, gyvenamosiose patalpose natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, o mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas).Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).
Atsakovės atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-564 (b. l. 55–57), 2012-05-30 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-586 (b. l. 64–66), 2012-07-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-815 (b. l. 38–39), 2012-07-12 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-817 (b. l. 44–45), 2012-08-27 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-965 (b. l. 46–48), 2012-09-06 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1021 (b. l. 27–35), 2012-09-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1131 (b. l. 67–70), 2012-10-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1235 (b. l. 60–61), 2012-11-08 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1295 (b. l. 71–74), 2012-11-21 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1370 (b. l. 49–51), 2012-11-21 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1371 (b. l. 52–54), 2012-12-19 patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-13.16-1549 (b. l. 75–76), 2013-03-06 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-154 (b. l. 118–120), 2013-05-17 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-523 (b. l. 100–102), 2013-05-20 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-533 (b. l. 103–105), 2013-05-28 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-584 (b. l. 79–84), 2013-06-07 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-647 (b. l. 85–87), 2013-09-30 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1145 (b. l. 92–93), 2013-11-05 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1363 (b. l. 94–96), 2013-12-18 patikrinimo aktą Nr. 13(13.3)-13.16-1677 (b. l. 109–111). Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų kamerose Nr. 106, Nr. 116, Nr. 117, Nr. 118, Nr. 123, Nr. 254, Nr. 318, Nr. 399, Nr. 400, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta, kad dieninės ir naktinės apšvietos reikalavimai iš esmės nebuvo pažeisti. Apšvietos reikalavimų pažeidimai buvo nustatyti tik kameroje Nr. 254 (neatitikimai nustatyti 2012-09-05, 2012-09-06, 2013-02-26, 2013-03-06 ir 2013-03-28 patikrinimų metu, pašalinti 2013-09-03 (pareiškėjas kameroje Nr. 254 buvo laikomas nuo 2013-02-21 iki 2013-02-25, nuo 2013-03-28 iki 2013-04-01, nuo 2013-04-13 iki 2013-04-15 ir nuo 2013-09-04 iki 2013-09-16); kameroje Nr. 117 (neatitikimai nustatyti 2012-05-16 ir 2012-05-28 patikrinimų metu, pašalinti 2012-10-11 (pareiškėjas kameroje Nr. 117 buvo laikomas 2012-02-28, 2012-07-25 ir 2013-04-12); kameroje Nr. 123 (neatitikimai nustatyti 2012-05-17 ir 2012-09-28, pašalinti 2012-12-19 (pareiškėjas kameroje Nr. 123 buvo laikomas 2012-04-03). Daugiau duomenų, kad pareiškėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sąlygos neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra.
Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad dalį ginčo laikotarpio Lukiškių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų apšvietimo reikalavimų.
10. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų mastą ir trukmę, pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K trukmę, t. y. kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas itin trumpais laikotarpiais (dažniausiai nuo 1 iki 6 dienų), taip pat Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl laikotarpiu nuo 2012-02-14 iki 2015-02-09 padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 260 Eur, todėl pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 260 Eur suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. V. (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.