- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-31-511-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-00554-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- E. R.
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Kaltinamasis
- E. R.
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų E. G. ( kolegijos pirmininkas), Evaldo Vanago, Bronės Vidzėnienės,
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-10-14 nuosprendžio, kuriuo E. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1d. laisvės atėmimu 2 metams atlikti pataisos namuose. Priteista iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiosios R. R. naudai 4000 neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. R. nuteistas už tai, kad 2012-12-16 apie 0.01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), reikalaudamas lytinių santykių, sudavė kumščiais ir kojomis savo sutuoktinei R. R. į veidą, rankas ir dešinę koją, padarydamas pastarajai poodines kraujosruvas kairio užausio srityje, kaktos kairėje pusėje, kairės akies vokuose, dešinės plaštakos penktajame piršte ir nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, t.y. nežymų svaikatos sutridymą, nuketėjusiajai bandant pabėgti ir pasislėpti vaikų kambaryje po lova, ištraukė ją už plaukų iš po lovos, išraudamas dalį plaukų, ir už plaukų atsitempęs į miegamąjį, užmetęs ant lovos, prieš nukentėjusios R. R. valią, lytiškai su ja santykiavo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. R. prašo pakeisti teismo nuosprendį - ištesinti pagal BK 149 str. ld., o pagal 140 str. 1 d. nubausti laisvės apribojimu 1 metams, pipažinti advokatui už suteiktas paslaugas 2000 Lt poceso išlaidomis ir išieškoti jas iš nukentėjusiosios R. R., o jos civilinį ieškinį dėl neurtinės žalos išieškojimo sumažinti iki 500 Lt. Skunde teigia, jog nuosprendis nepagrįstas. Teismas nuosprendyje nurodė, kad apelianto parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu, nėra nuoseklūs ir vienodi. Ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiosios išžaginimo kaltu neprisipažino, o parodymai nevienodi dėl to, kad ikiteisminį tyrimą atliko tyrėja moteris, tai man buvo nepatogu juos duoti apie lytinį gyvenimą su žmona, dėl to ir pasakė, jog daug įvykio aplinkybių neprisimena. Jis buvo vidutiniškai girtas, dėl to įvykio aplinkybes gerai prisimena ir teisme davė teisingus parodymus. Tuo tarpu nukentėjusioji R. R. buvo stipriai girta, ką pati prisipažino tyrėjai, tačiau tvirtino visas įvykio aplinkybes gerai prisimena, tai juo labiau įvykio aplinkybes prisimena jis. Nukentėjusios R. R. parodymai, kad apeliantas ją išžagino, yra melagingi ir prieštaringi. R. R. ikiteisminio tyrimo metu 2012-12-17 parodymuose nieko nesakė, kad po lytinio akto ji nusimaudė ( b. 1. 6 ). Tik sužinojusi apie tai, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad tepenėliuose ir tampone su R. R. turiniu spermos nerasta, ji papildomos 2013-03-15 apklausos metu ėmė kalbėti, kad ji po lytinio akto nusimaudė ( b.1.23-25 ). Apeliantas teigia, R. R. neištempė iš dukters palovio, bet, kai jai sudavė kelis smūgius į veidą ir ji norėjo pabėgti iš miegamojo kambario, jis tuo metu griebė jai už plaukų ir dalį plaukų išrovė. Tada ji nubėgo į buto saloną, o jis nuėjo į virtuvę, išgėrė skardinę alaus, surūkė cigaretę, po to nuėjo į miegamąjį miegoti. Į vaikų kambarį nebuvo nuėjęs ir iš po lovos žmonos už plaukų neištraukė. Jis jau daugiau kaip 10 mėnesių negyvena šeimoje, dėl to jo mažametės dukters E. R. parodymus, kad jis atėjo į vaikų kambarį visiškai nuogas, uždegė elektros lemputę ir iš palovio už plaukų ištraukė nukentėjusiąją, reikia vertinti kritiškai. Nukentėjusioji galėjo paveikti dukrą, kad ji duotų tokius parodymus, kurie patvirtintų nukentėjusios parodymų teisingumą. Be to, po dukters lova nukentėjusioji negalėjo palysti, nes palovis tik 17 cm. aukščio. Jis dėvėjo apatinius marškinėlius ir trumpikes, o nukentėjusioji dar jam ateinant į miegamąjį gulėjo lovoje su apatiniais drabužiais. Liudytoja K. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. R. jai sakė, kad apeliantas ją primušė, o apie išžaginimą nieko nepasakojo, sakė, kad tik bandė. Liudytoja E. K. neparodė nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kad nukentėjusioji būtų jai sakiusi, kad aš apeliantas nukentėjusiąją išžagino. ( b. I. 30-31 ). Teismo medicinos specialisto 2012-12-18 išvadoje Nr. G 1701/12 ( 05 ) nurodyta, kad R. R. sveikata sutrikdyta nežymiai, o lyties organuose ir jų aplinkoje sužalpjimų nestebama. Tepenėliuose ir tampone su makšties turiniu spermos nerasta ( b. I. 19-20 ). Savo išvadą specialistas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Į teisėjo pateiktą klausimą, ar spermos neradimas ant tepenėlių gali eleminuoti spermos nebuvimą, jei R. R. po lytinio akto nusimaudė po dušu, teismo medicinos specialistas atsakė, kad taip, gali įtakoti, jeigu makštį ji plovė mechaniniu būdu. Specialistas atsakė, jog didesnė galimybė, kad spermatozoidų galėjo nelikti, jei būtų panardinusi apatinę kūno dalį vandenyje, o ar R. R. 2012-12-16 turėjo lytinius santykius, specialistas atsakė, kad objektyvių požymių, jog ji turėjusi lytinius santykius nėra. Teisiamojo posėdžio protokole irgi nėra užfiksuota, kad teismo medicinos specialistas būtų aiškinęs, kad spermos neradimas R. R. makštyje objektyviai nepaneigia lytinio akto fakto, kadangi prieš atvykdama pas ekspertus nukentėjusi maudėsi, t. y. prausėsi po dušu, apsiplovė ir pan., nes jis taip teisiamojo posėdyje neaiškino. Byloje nustatyta, kad R. R. nusiprausė po dušu, dėl to sperma iš jos makšties negalėjo išnykti. Nukentėjusioji parodė, kad jos vyras lytiškai pasitenkino, suleisdamas spermą į makštį, ar kur nors šalia. Tačiau nebuvo paimta nuo lovos paklodė ir ištirta, nors tai buvo ikiteisminio tyrimo organo ir prokuroro pareiga. Todėl byloje nėra įrodymų, kad apeliantas lytiškai santykiavo su nukentėjusiąją, juo labiau prieš jos valią. Tą patvirtina teismo medicinos specialisto aukščiau paminėta rašytinė išvada ir jo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismo išvados aiškiai neatitinka bylos aplinkybių. Apeliantas pripažįsta kaltas, kad sužalojo nukentėjusiąją, bet tai padarė todėl, kad ji nesutiko lytiškai santykiauti ir tuo apeliantą įžeidė, pasakydama, ar jam dar neužtenka moterų Panevėžyje, kur jis dirbo. Dėl to jis nukentėjusiajai atkeršijo. Todėl teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 „ Dėl tesmų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bylose „ 6 p. 2 pastraipa, kuri skelbia, kad, jeigu pieš nukentėjusįjį fizinis smurtas panaudojamas ne pasipriešinimui įveikti, o kitiais tikslais ( pavyzdžiui siekiant atkeršyti dėl asmens nesutikimo lytiškai santykiauti ar dėl įžeidimo arba fizinis smurtas panaudojamas po lytinių santykių ar fizinės aistros aistros tenkinimo), fizinio smurto panaudojimas priklausomai nuo kilusių pasekmių kvalifikuojamas kaip atskiras nusikaltimas ( pavyzdžiui pagal BK 135, 138 ar 140 straipsnį). Ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, vadovaujantis 2011-05-26 įstatymo Nr.XI-14256 str. pagrindu. Kadangi jis savo žmoną R. R. sužalojo nežymiai, tai teismas turėjo pripažinti jį kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu, nes teisiamas pirmą kartą, dirba, gerai charakterizuojamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000-06-16 nutarimo Nr.25 1 p. 2 pastraipa ), o pagal LR BK 149 str. 1 d. išteisinti ir išspręsti kitus nuosprendžio klausimus: vadovaujantis BPK 103 str. 1 d. 6 p. pripažinti jo sumokėtus 2000 lt už suteiktas advokato paslaugas proceso išlaidomis ir jas išieškoti iš nukentėjusiosios, kaip tai numato LR BPK 105 str. 6 p.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais remdamasis pagal BK 149 str. 1 d. pripažino apeliantą kaltu dėl R. R. išžaginimo. Nuosprendyje išdėstyta įrodymų analizė, jų vertinimas ir teismo motyvai, kodėl teismas rėmėsi vienais įrodymais ir jais grindė savo išvadas, bei, kodėl teismas atmetė kitus įrodymus. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais sutinka ir plačiau jų dar kartą nekartoja.
Byloje yra surinkti neabejotini duomenys, jog E. R. ketino lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją R. R., ir šiai nesutinkant, nuteistasis jos atžvilgiu ėmė naudoti fizinį smurtą - ją ėmė mušti, tempti už plaukų. Šioje dalyje nukentėjusosios ir nuteistojo parodymai iš esmės sutampa. Sužalojimų R. R. padarymo faktą patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada ( T.1, b.l. 19-20). Tačiau, kitaip nei parodė nukentėjusioji, nuteistasis neigia po to nukentėjusią išžaginęs.
Vertindamas apelianto padarytą veiką, teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios R. R. parodymais. Nukentėjusiosios parodymų esmę sudaro tai, jog nuteistasis E. R. reikalavo nukentėjusiosios su juo lytiškai santykiauti, tačiau jai geruoju nesutikus, ėmė mušti, o pabėgus į vaikų kambarį ir bandant po lova pasilėpti nuo nuteistojo, jis ją jėga išsitempė už plaukų į kitą kambarį bei, numetęs ant lovos, atliko su ja lytinį aktą, įvedant lytinę varpą į makštį. Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, atitinka byloje nustatytą įvykio seką ir situaciją, parodymų esmė vienoda tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nuo pat 2012-12-17 pareiškimo-protokolo pateikimo. Kad atsibudusi nuo triukšmo matė, kaip nuteistasis nuogas nukentėjusiąją už plaukų ištempė iš po lovos vaikų kambaryje, patvirtina nepilnametės liudytojos E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Abejoti šiais parodymais nėra pagrindo. Triukšmas iš Riselių namų naktį girdėjosi ir pas kaimynus, ką patvirtina liudytojų K. B. ir E. K. parodymai. E. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog R. R. jai sakiusi, kad naktį ištraukės iš po lovos už plaukų, E. R. ją privertė atlikti lytinį aktą ( T.1, b.l. 32-33). Skunde nurodomas paties įvykio nemačiusių, bet apie jį iš nukentėjusiosios R. R. girdėjusių liudytojų K. B. ir E. K. parodymų pažodinis traktavimas apelianto naudai, nepaneigia nei įvykio sekos, nei veikos teisinio vertinimo. Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, jog E. R. padarė BK 149 str. 1 d. numatytą veiką, už kurią yra nuteistas. Perkvalifikuoti E. R. veiką kaip nukentėjusiosios nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. ir to pagrindu švelninti bausmę, nėra pagrindo.
Vertindamas įrodymus teismas pagrįstai pasisakė, jog E. R. parodymai nėra nuoseklūs. Kritiškai vertintini E. R. argumentai, jog jis anksčiau davė neteisingus parodymus dėl to, jog ikiteisminį tyrimą atliko tyrėja moteris, tai jam buvo nepatogu duoti parodymus apie lytinį gyvenimą su žmona. Šiame kontekste pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad dėl girtumo jis nakties įvykių neprisimena ( T.1, b.l. 37-38, 42-43). Taigi apeliantas nedavė parodymų nei apie savo lytinį gyvenimą, nei apie smurtavimą. Vėlesnį dalinį padarytų nusikalstamų veiksmų pripažinimą, tačiau neigiant nukentėjusiosios parodytą išžaginimo faktą, teismas vertina kaip apelianto pasirinktą gynybos taktiką.
Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų grindžiama tuo, jog po įvykio pas nukentėjusiąją makšties turinio tepinėlyje nerasta spermijų, nerasta lytinių organų sužalojimų. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien šios aplinkybės dar nepaneigia išžaginimo fakto, patvirtinto kitais aptartais bylos duomenimis. Specialisto paaiškinimus apeliantas traktuoja sau naudinga linkme. Šiame kontekste pažymėtina, jog iš nukentėjusiosios R. R. parodymų teisme neseka, jog tokių nuteistojo nurodytų požymių po išžaginimo būtinai turėjo likti, ir ne tik dėl to, jog pagal nukentėjusiosios parodymus ji važiuodama pas teismo medicinos ekspertą po įvykio jau buvo nusimaudžiusi. Iš nukentėjusiosios paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu taip pat matyti, jog ji nurodė, kad po to , kai buvo sumušta, nutempta už plaukų ir numesta ant lovos, žaginama ji nebesipriešino, nes bijojo, be to, nežino ar nuteistasis baigė lytinį aktą, ir, ar į jos lytinus organus suleido spermą. Todėl prausimosi ypatumų nagrinėjimas apeliaciniame skunde nevertintinas kaip svarūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų nuteistojo skunde dėstomą versiją.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas motyvavo neturtinės žalos nukentėjusiajai priteisimą, prašomą priteisti sumą sumažino iki 4000 litų. Atsižvelgus į aptartų kriterijų bei teismų praktiką panašiose bylose, nukentėjusiajai priteista 4000 litų neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė.
Kadangi skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, kartu nėra pagrindo iš nukentėjusiosios išieškoti nuteistajam šio turėtas išlaidas už paslaugas gynėjui apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.