Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. E., jo įstatyminiam atstovui R. E., gynėjui advokatui Jurijui Koreckiui (Jurij Koreckij),

nukentėjusiajam P. R., jo įstatyminei atstovei, civilinei ieškovei, nukentėjusiajai L. R.,

V. E., a/k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, LR pilietis, nevedęs, gyv. Klaipėda, (duomenys neskelbtini), išsilavinimas - pagrindinis, nedirbantis, Vadovaujantis LR BK 93 str. 2012-10-11 Klaipėdos miesto apylinkės teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl nusikalstamos veikos, numatytos pagal LR BK 180 str.1 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., 294 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį, tai yra jis, 2012-08-14 apie 20.30 val., prie Baltijos gimnazijos, Baltijos pr. 51, Klaipėdos m., savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, nurodė P. R. grąžinti ginčijamą 100 litų skolą ir jos negavęs sudavė pastarajam kumščiu vieną kartą į veidą, ne mažiau keturis kartus į galvą, o šiam nukritus ant žemės, spyrė vieną kartą į galvą bei pamatęs, kad iš nukentėjusiojo striukės kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas „Nokia X300“, jį užvaldė bei tokiais savo veiksmais V. E. padarė P. R. poodines kraujosruvas dešinėje akiduobėje, kairiame skuoste, viršutinėje lūpoje ir pakaušio kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį užvaldė P. R. motinai L. R. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia X300“ 300 litų vertės.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. E. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas ir parodė, kad neprisimena už ką P. R. jam buvo skolingas. Kai jis pareikalavo atiduoti skolą ir P. R. pasakė, kad neturi, jis sudavė apie 2 smūgius P. R. į galvą ir kai šis nuo smūgio nugriuvo ant žemės jis pamatė kaip P. R. iš kišenės iškrito mobilaus ryšio telefonas „Nokia X300“, tada jis telefoną pasiėmė, o vėliau pardavė šioje byloje esančiam liudytojui R. B.. Neigia, kad P. R. nukritus ant žemės spyrė jam į galvą. Nesutinka su pareikšto 4000 Lt civilinio ieškinio dydžiu, parodė, kad sutiktų sumokėti 1500 Lt.

Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis nukentėjusysis P. R. parodė, kad iš V. E., kurio pravardė yra V., buvo pasiskolinęs 10 litų. 2012-08-14 prie Baltijos gimnazijos susitiko su V. E., kad atiduotų skolą. V. E. pasakė, kad 10 litų skola dėl procentų išaugo iki 100 litų. Jis turėjo su savimi 20 litų ir juos pasiūlė V. E., tačiau pastarasis pasakė, kad mažai ir jam sudavė smūgius, tiksliai negali pasakyti kiek, nes dengėsi nuo smūgių. Nuo smūgių nukritus ant žemės iš kišenės iškrito mamos telefonas „Nokia X300“, kurį V. E. pasiėmė ir pasakė, kad atiduos tada kai atgaus skolą. Dėl sumušimo skaudėjo galvą, yra sutrikusi atmintis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis nukentėjusysis P. R. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, jis su V. E. buvo parduotuvėje, kuri yra Ketvergiuose. Būnant parduotuvėje jis paprašė V., kad jam jis paskolintų 10 litų. V. jam padavė 10 litų ir sutarė su juo, kad kai jis turės pinigų jam atiduos, tačiau tikslaus laiko nesutarė. Apie jokius procentus nekalbėjo. Įvykio dieną susitarė susitikti su V. E., kad gražintų skolą ir paprašė mamos 20 litų, jai paaiškino, jog buvo pasiskolinęs iš draugo 10 litų bei 10 litų norėjo V. duoti, kad pastarasis gražintų jo dviratį, kurį sakė jog turi, nors tiksliai nežino ar V. tikrai turėjo jo dviratį. Atėjęs į sutartą vietą prie Baltijos mokyklos, Baltijos pr. 41, Klaipėda, pamatė, kad V. laukia jo su dviem vaikinais, kurių jis nepažįsta. V. priėjo prie jo arčiau, o vaikinai pasiliko apie 5 m. atstumu. Jis padavė V. 20 litų kupiūrą ir pasakė, jog čia už skolą. Pastarasis pasakė „kokia skola“, „skola jau 100 litų, nes užaugę procentai“. Jis atsakė, kad V. neprisigalvotų, kokie dar 100 litų. Tada V. priėjęs prie jo arčiau, sudavė vieną smūgį iš kumščio į lūpą. Jis po smūgio atsitraukė, tada priėjęs arčiau V. sudavė iš kumščių į galvą ne mažiau 4 smūgius. Po šių smūgių nukrito ant žemės, o V. jam sudavė iš kojos vieną smūgį į galvą. Po šių smūgių kėlėsi nuo žemės ir jam iš bliuzono kišenės iškrito mobilus telefonas ,,Nokia X300“. V. greitai pakėlė nuo žemės jo telefoną, ištraukė SIM kortelę, kurią padavė jam į rankas ir pasakė „kai bus pinigai, tada gražinsiu telefoną ir dviratį“. Nurodė, kad jis lauks iki penktadienio, o jei ne, bus blogai. Dar pasakė, jog jei kam nors pasakys apie tai, tai jį suspardys. Likę du vaikinai į pokalbį nesikišo, nieko nesakė ir nieko nedarė (b.l.16-18).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2012-08-14 sūnus P. R. pasakė, kad draugui yra skolingas 10 litų ir paprašė iš jos 20 litų skolai gražinti, kuriuos gavęs jis išėjo, o už pusvalandžio grįžo namo sumuštas ir be telefono. Nepavykus su V. E. tėvais susitarti taikiai kreipėsi į policiją. Prašė priteisti 4000 litų žalos atlyginimą, iš kurių 250 litų už atstovavimo išlaidas, o likę už moralinę žalą, nes sūnus buvo sumuštas, jam skauda galvą, reikėjo pirkti vaistus, dėl įvykio jam buvo grasinama. Vėliau teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio reikalavimus sutiko sumažinti iki 1000 litų moralinei žalai atlyginti ir 250 litų už advokato išlaidas, iš viso prašė iš kaltinamojo priteisti 1250 litų.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. R. parodė, kad 2012-08-14 apie 21.30 val., jai būnant namuose, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., parėjo sūnus P. R. ir pasakė, kad jį apiplėšė. Prieš tai sūnus apie 20.00 val. jos paprašė, kad ji jam duotų 20 litų, nes jis buvo skoloje vienam vaikinui 10 litų. Be to, sūnus pasakė, jog tas vaikinas turi jo dviratį, kuris buvo pavogtas 2012 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, iš bendrojo naudojimo rūsio. Kaip atlygį už dviratį, Paulius norėjo duoti vaikinui 10 litų. Sūnus P. grįžęs į namus papasakojo, jog jis vaikinui atidavė 20 litų, o šis pasakė, jog jis yra skoloje jau 100 litų. Nurodė, kad jį sumušė ir paėmė mobilų telefoną, kai jis iškrito iš jo bliuzono kišenės. Vaikinas jam pasakė, jog kai bus pinigai, tada atiduos telefoną ir dviratį. Pamatė, kad sūnui Pauliui sumušta lūpa, galvoje buvo du gumbai. Taip pat nurodė, kad telefoną ,,Nokia X300“ jai atidavė draugė, o ji padovanojo sūnui (b.l.9-10).

Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio kaltinamojo V. E. įstatyminis atstovas jo tėvas R. E. parodė, kad sutinka su bendros sumos 1250 litų dydžio civiliniu ieškiniu, kurį atlygintų per pusę metų, taip pat sutinka atlyginti išlaidas ligonių kasai už P. R. gydymą.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. B. parodė, kad telefoną ,,Nokia X300“ už 50 litų pirko iš matymo pažįstamo žmogaus, kurio pravardė yra V., jį sutiko prie lombardo, Šilutės pl. 40a, Klaipėdos m., nežinojo, kad telefonas yra vogtas, tačiau tai nebuvo V. E., nes pastarojo nepažįsta. Vėliau telefoną pats užstatė į lombardą.

Iš lombardo UAB Amikas, esančio adresu Šilutės pl. 40a Klaipėdoje, buvo paimta sutartis Nr.29744 iš kurios matyti, kad R. B. į lombardą 2012-10-18 pridavė mobiliojo ryšio telefoną Nokia X3, iš kur telefonas buvo išimtas ir pagal priklausomybę buvo grąžintas nukentėjusiajai L. R., kaip tas pats telefono aparatas, kurį kaltinamasis 2012-08-14 buvo neteisėtai užvaldęs ir nepilnamečio nukentėjusiojo P. R. (b.l. 54-58).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. G. parodė, kad buvusio įvykio aplinkybių šiuo metu tiksliai nepamena ir patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu per apklausą duotus parodymus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas E. G. parodė, kad jis 2012-08-14 apie 20.30 val., prie „Baltijos“ gimnazijos žaidė futbolą su V. E. ir R.. Taip pat pažįsta ir P. R., jį pažįsta ir V. E.. Iš pažįstamų girdėjo, kad P. pavogtas mobilus telefonas. Kas iš jo jį pavogė, nežino. Nurodė, kad 2012-08-14 apie 20.30 val., nebuvo sutikęs P. R., jokio konflikto nematė. Jam V. E. jokio telefono nesiūlė įsigyti. (b.l.61-62).

Asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis P. R. asmens atpažinimo metu, atpažino kaltinamąjį V. E. kaip asmenį, kuris jį sumušė prie „Baltijos“ gimnazijos bei pagrobė telefoną ,,Nokia X300“ (b.l.103-106).

Iš specialisto išvados Nr.G1618/12(03) matyti, kad nukentėjusiajam P. R. padarytos poodinės kraujosruvos dešinėje akiduobėje, kairiame skuoste, viršutinėje lūpoje ir pakaušio kairėje pusėje, dėl to nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l.28).

2012-08-27 V. E. apklausiamas įtariamuoju nurodė savo anketinius duomenis, tame tarpe ir savo mobilaus ryšio telefono Nr. 863610123 (asmens duomenys – 9 lapas).

Iš gautos informacijos iš ryšių tinklo operatoriaus UAB „Bite Lietuva“ abonentinių numerių (duomenys neskelbtini) (įtariamojo) ir (duomenys neskelbtini) (nukentėjusiojo) išeinančių ir įeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinių matyti, kad abu abonentai 2012-08-14 vienas kitam skambino ir rašė SMS. (b.l.84-91, 96).

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas yra priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Turto prievartavimas ir plėšimas, yra nusikaltimai nuosavybei, kurių rūšinis objektas – nuosavybė, o papildomas objektas gali būti sveikata, laisvė, orumas ir kt. Atskiriant objektyviuosius šių nusikaltimų požymius, svarbu pažymėti tai, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia ginama teise – reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo, o plėšimo atveju, svetimas turtas užvaldomas be jokio teisėto pagrindo, panaudojant smurtą. BK 294 straipsnyje yra išskiriamos dvi savarankiškos alternatyvios savavaldžiavimo sąlygos: pirmoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tas, kas savavaldžiavo, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Psichinė ir fizinė prievarta yra būdinga ne tik savaldžiavimui, bet ir turto prievartavimui bei plėšimui, tačiau pastariesiems dviem nusikaltimams būdinga tai, kad panaudojęs psichinį ar fizinį smurtą kaltininkas užvaldo svetimą turtą (plėšimas) ar reikalauja perduoti svetimą turtą, teisę į turtą, ar atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti (turto prievartavimas). Savavaldžiaudamas kaltininkas yra įsitikinęs, kad vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad jeigu paimdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kaltininkas mano, kad atsiima savo turtą, ar yra įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens turtines teises, tokioje veikoje nėra BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties. Minėti veiksmai vertintini, atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius bei kitas veikos aplinkybes, ir turi būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis reikalavo, kad nukentėjusysis P. R. sugrąžintų jam skolą su priskaičiuotais procentais. Siekiant šio tikslo, prieš nukentėjusįjį buvo vartojamas smurtas, paimtas jo mobilaus ryšio telefonas Nokia X300. Atlikdamas minėtus aktyvius veiksmus kaltinamasis savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, įgyvendino savo subjektinę teisę, dėl nukentėjusiajam paskolintų pinigų susigražinimo. Jo tyčia nebuvo nukreipta į nukentėjusiajam P. R. priklausančio turto prievartavimą ar jo užvaldymą, panaudojant fizinį smurtą, todėl darytina išvada, kad kaltininko veikoje nėra svetimo turto prievartavimui ir plėšimui būtinų požymių, todėl kaltinamojo veiksmai turi būti kvalifikuoti tik pagal LR BK 294 str. 2 d., o pagal LR BK 180 str. 1 d. kaltinamasis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos sudėties požymių(LR BPK 305 str. 5 d. 1 p.), ( Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys 2K-462-2008, 2K-167-2008, 2K-765-2007, 2K-524-2006). Dėl šių aplinkybių, iš kaltinimo turi būti pašalinta ir aplinkybė, kad jis panaudodamas fizinį smurtą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

V. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teisiamajam V. E., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiui (LR BK 80-93 str.), atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teisiamasis įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkio nusikaltimų kategorijos. Nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis ir neteistas. Taip pat teisiamasis nedirba, nesimoko, po nusikalstamų veikų padarymo vieną kartą jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą plėšimą LR BK 93 str. tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam V. E. skirtina LR BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – areštas.

Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo P. R. įstatyminė atstovė L. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo V. E. ir jo įstatyminio atstovo R. E. priteisti 4000 litų neturtinei žalai atlyginti dėl P. R. patirtų sužalojimų ir 250 litų už atstovavimo išlaidas, iš viso 4250 litų. Nurodo, kad įvykio metu P. R. patyrė sužalojimus dėl kurių reikėjo gydytis, kentėti fizinį skausmą, patyrė fizines ir dvasines kančias, emocinius išgyvenimus, kurių pasekmes jaučia iki šiol. Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškinio reikalavimus sumažino iki 1000 litų neturtinei žalai atlyginti ir 250 litų už advokato išlaidas, iš viso 1250 litų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis P. R. dėl V. E. nusikalstamų veikų metu jam padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad buvo sumažinti civilinio ieškinio reikalavimai teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 1000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju nėra per didelė ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl iš kaltinamojo V. E. nepilnamečio nukentėjusiojo P. R. naudai priteistina 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir nukentėjusiajai bei P. R. įstatyminei atstovei L. R. 250 litų už advokato išlaidas, kurias patvirtina byloje esantis advokato pinigų priėmimo kvitas, o kaltinamajam V. E. neturint turto žalai atlyginti ji priteistina iš jo įstatyminio atstovo R. E. (LR BPK 109-113 str., LR CK 6.276 str. 2 d.).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo už P. R. gydymo išlaidas, kadangi už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 86,87 Lt. (b.l. 32-34). Šis civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas kaltinamojo V. E. kaltės įrodymais bei pateikta rašytine medžiaga, todėl tenkintinas pilnai ir iš kaltinamojo V. E. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteistina 86,87 Lt už P. R. gydymo išlaidas, o kaltinamajam V. E. neturint turto žalai atlyginti, ji priteistina iš jo įstatyminio atstovo R. E..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. E. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje jį nuteisti ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį – 25 paromis arešto. Bausmę paskirti atlikti areštinėje ir ją vykdyti nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo jo faktinio sulaikymo dienos.

Kaltinamajam V. E. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. E. pagal LR BK 180 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos sudėties požymių (LR BPK 305 str. 5 d. 1 p.).

Tenkinti nepilnamečio nukentėjusiojo P. R. įstatyminės atstovės L. R. civilinį ieškinį ir iš V. E. nepilnamečio nukentėjusiojo P. R. naudai priteisti 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir P. R. įstatyminei atstovei L. R. 250 litų už advokato išlaidas, o nepilnamečiui nuteistajam V. E. neturint turto žalai atlyginti, ją priteisti iš jo įstatyminio atstovo R. E..

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį ir iš V. E. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 86,87 Lt už P. R. gydymo išlaidas, o nepilnamečiui nuteistajam V. E. neturint turto žalai atlyginti, ją priteisti iš jo įstatyminio atstovo R. E..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per šį apylinkės teismą.