Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant I. O., institucijos atstovui Jonui Čebeliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo I. O. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo bei bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVMI (toliau- institucija, nagrinėjusi administracinę bylą) įgaliotas pareigūnas I. O. 2007m. vasario 22 d. surašė ATP protokolą Nr.171888 už tai, kad ši, būdama bendrovės UAB „Admirablė“ direktorė, nuo 2006-10-05 iki 2007-01-05 išmokėjo darbuotojai R. G. 1133 Lt darbo užmokesčio (per du kartus: 11 mėn. – 391 Lt, 12 mėn. – 742 Lt), neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko nuo pajamų neapskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis ir nepervestas į biudžetą, pajamos neatspindėtos gyventojų pajamų deklaracijose, taip pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1, Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 5 ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3, 24 str. 1 dalių reikalavimus (b.l.39-40).

I. O., bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad bendrovė turi 4 parduotuves, viso šiuo metu dirba apie 15 darbuotojų. Priimant į darbą su R. G. jokio pokalbio apie papildomą „nelegalų“ uždarbį- 1 proc. nuo apyvartos- nebuvo. Ji neišėjo į darbą ir tik po to padavė prašymus atostogoms ir atleidimui. Kiek ji žino, tikrinimo metu buvo apklausti 3-4 darbuotojai. Pernai gruodžio mėnesį R. G. jai jokio būsimos sesijos tvarkaraščio nerodė, jai paskambinus dėl egzaminų, ji sakė, kad suderins grafiką taip, kad R. G. sausio 8-tą turėtų laisvadienį.

Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, dėl neva prieštaravimų paaiškino, kad visuose dokumentuose pažeidimo laikotarpiai yra vienodi, reikia vadovautis ATP protokolu, kuriuo suformuluotas administracinis kaltinimas, o ne pažyma. Priimant nutarimą jie neturėjo įrodymų dėl neva R. G. šališkumo, atvirkščiai- ji jau nebebuvo susijusi darbo santykiais su darbdave.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja nubausta už tris savarankiškus administracinius teisės pažeidimus: 1) už ATPK172¹ str. 3 d. numatytos veikos, numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia (...) uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių administracijos vadovų ataskaitų ir dokumentų apie įmonės pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimo tvarkos pažeidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą, pelną ir mokesčius pateikimas, siekiant nuslėpti arba nuslepiant mokesčius, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, padarymą. Administracinis kaltinimas suformuluotas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 40 str. 5 punkto reikalavimo, numatančio, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, nesilaikymu; 2) už ATPK 173¹ str. 1 dalyje numatytos veikos, numatančios, jog administracinę atsakomybę užtraukia buhalterinės ūkinių operacijų, piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimas, padarymą. Administracinis kaltinimas suformuluotas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 dalimi, kur įtvirtinta, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 3) už ATPK 173¹¹ str. 1 dalyje numatytos veikos, įtvirtinančios, jog gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams (savininkams) ir jų vyriausiesiems finansininkams nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, padarymą. Administracinis kaltinimas suformuluotas pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 str. 3 ir 24 str. 1 dalimis, atitinkamai numatančias, jog Lietuvos vienetas, (...) vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos; mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas.

Matyti, visi pažeidimai kildinami iš neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimo darbuotojai R. G. fakto, kuriuos pareiškėja neigia iš esmės, teigdama, kad atleista darbuotoja kerštauja.

Tikrosioms įvykio aplinkybėms nustatyti, R. G., teisme apklausta liudytoja, parodė, jog pareiškėjos parduotuvėje, įsikūrusioje prekybos centre „Europa“ ji pradėjo dirbti 2006m. birželio viduryje, 2007-01-05 vakare ji paskambino I. O, kad ši jai suteiktų laisvadienį, nes kitą dieną ji turėjo laikyti egzaminą. Šis prašymas jai neturėjo būti netikėtas, nes dar 2006m. gruodį ji rodė darbdavei sesijos 2007m. sausio mėnesį grafiką, tačiau ši siūlė nerašyti prašymo atostogoms, žadėjo darbo režimą sutvarkyti taip, kad ji galėtų laikyti egzaminus. Dėl prašymo I. O pasakė, kad ji dirbtų sausio 6 ir 7 dienomis, o 8 dieną ji ras jai pakaitą. Ji į darbą neišėjo nuo sausio 6 dienos, nes 6 ir 7 dienomis pagal grafiką jai buvo išeiginės, o nuo 8 dienos padavė prašymą atostogoms, vėliau- prašymą atleisti iš darbo. Liudytoja patvirtino, kad priimant į darbą jai I. O minėjo, kad „popieriuje“ ji gaus nustatytą minimumą, o papildomai- vieną procentą nuo parduotuvės apyvartos. Ji tą nelegalų priedą gavo visą laiką, išskyrus gal būt pirmą- birželio- mėnesį, nes už jį atlyginimo gavo labai nedaug. Ji žino, kad ir kitos dvi pardavėjos nelegaliai gaudavo šį priedą, tačiau jos tylėjo, tai tylėjo ir ji, bet kai su ja buvo taip pasielgta, nusprendė parašyti skundą į VDI.

ATPK 256 str. 3 dalis numato, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinimas bendrovėje mokant neapskaitytą darbo užmokestį iš esmės grindžiamas vienos buvusios darbuotojos paaiškinimu (b.l.44), nors išties tiek operatyvaus patikrinimo pažymoje (b.l.41-43), tiek ATP protokole (b.l.39-40) kalbama apie apklaustus neįvardintus darbuotojus. Gi pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp bendrovės vadovės ir pardavėjos R. G. galėjo susiklostyti priešiški santykiai, nes pastaroji, dirbusi vienoje iš bendrovės parduotuvių pardavėja nuo 2006-06-13 dienos, 2007-01-05 dieną administracijai pateikė prašymą tą pačią dieną ją atleisti iš darbo, 2007-01-08 dieną du prašymus: išleisti ją nuo 2007-01-08 kasmetinių atostogų, o nuo 2007-01-22 dienos- atleisti ją iš darbo, vėliau atleidimo datą pakeitė į 2007-01-29 dieną (b.l.27-29), jai 2007-01-08 raštu buvo atsakyta, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus apie tai prieš dvi savaites, o prašymą suteikti atostogas buvo siūloma pateikti prieš savaitę, kad būtų galima surasti pakaitinį darbuotoją (b.l.30). Bendrovės darbuotojų paaiškinimuose teigiama, kad R. G. jau nuo 2007-01-08 dienos neišėjo į darbą, todėl 2007-01-12 dieną buvo atleista už vienkartinį šiurkštų darbo sutarties pažeidimą (b.l.21-25). Tokioje situacijoje manyti, kad pakanka įrodymų I. O. patraukti atsakomybėn, būtų nepagrįsta, todėl nutarimas, nesurinkus pakankamų įrodymų apie aptariamą veiką, naikintinas, o bylą perduotina nagrinėti iš naujo papildomam aplinkybių tyrimui atlikti. Iš tikrinimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad bendrovė įvairiose vietose turi kelias parduotuves, joje dirba apie dvidešimt darbuotojų (b.l.41-43,45-52), kuriuos būtina apklausti, įskaitant ir kitus darbo sutartis nutraukusius darbuotojus.

Dėl pareiškėjos teiginio, jog institucija atsisakė priimti medžiagą, kuri patvirtintų pareiškėjos teiginius dėl darbuotojos kerštavimo pasakytina, jog iš protokolo matyti, kad jame pareiškėja įrašė savo nesutikimo su jai keliamu administraciniu kaltinimu motyvus, tačiau jokių pretenzijų apie norimus pateikti ir nepriimtus dokumentus nepažymėjo, jokio rašytinio prašymo prijungti kokią medžiagą byloje nėra, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad institucija nepagrįstai atsisakė rinkti byloje reikalingus įrodymus. Antra vertus, skundo nagrinėjimas teisme yra ATP bylos nagrinėjimo tąsa, kurio metu teismas šiuos įrodymus priėmė ir įvertino.

Pareiškėja skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Dėl šio prašymo pasakytina, jog skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja Administracinių bylų teisenos įstatymo aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 str. 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnis, kuris nenumato galimybės pareiškėjui priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos tik nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. Be to, prie šio prašymo nepridėti išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Taigi, toks prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 4p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-04-05 nutarimą, kuriuo I. O. (asm. k. (duomenys neskelbtini) skirta 2000 Lt bauda, panaikinti, bylą grąžinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai papildomam bylos aplinkybių tyrimui atlikti.

Prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.