Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Martynos Lukauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamosios vietos nedeklaravusi, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teista:

1) 2011 m. gegužės 13 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2012 m.vasario 21 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį 1 metų laisvės apribojimo bausme;

3) 2014 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį galutine 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

4) 2017 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

5) 2024 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 74 MGL dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. (toliau – ir kaltinamoji) turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gegužės 16 d. apie 13.51 val., IĮ „D“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo prekybos salėje esančios lentynos paėmė akinius nuo saulės „YSL SL M119 BLAZE“, kurių vertė 700 eurų, ir paslėpusi juos rūbe, kurį nešėsi rankoje, bei nesumokėjusi už prekę, išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu slaptai pagrobė IĮ „D“ priklausantį 700 eurų vertės turtą.

Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjo parodymu protokolu (ePolicija) IĮ „D“ parduotuvės vedėja V. S. pranešė, kad 2024 m. gegužės 16 d., 14.00 val., į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), įėjo nežinoma moteris, trumpai pasisukiojo ir išėjo. Tada buvo pastebėta, kad dingo akiniai Saint Laurent, kurių kaina 700 eurų. (el. b. l. 1-4)

2024 m. gegužės 16 d. IĮ „D“ pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. balandžio 16 d., apie 14.00 val., iš parduotuvės „D“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogti YVES SAINT LAURENT ženklo akiniai, kurių vertė 700 eurų. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (el. b. l. 124)

2024 m. liepos 31 d. IĮ „D“ nurodo, kad elektroniniu laišku, kuriame nurodyta, kad rašant pareiškimą buvo padaryta klaida, t. y. neteisingai nurodyta vagystės data. Elektroniniame laiške nurodoma, kad vagystė įvyko 2024 m. gegužės 16 d., o ne 2024 m. balandžio 16 d. (el. b. l. 146-147).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos J. P. 2024 m. liepos 8 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 8 d., 13.09 val., telefonu bendrauta su įmonės IĮ „D“ įgaliota atstove V. S., kuri nurodė, kad akinių nuo saulės „YSL SL M119 BLAZE“ savikaina yra 279 eurų, o pardavimo kaina yra 700 eurų. (el. b. l. 80-81)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 22 d. apklausta V. V. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Dėl jai pareikšto įtarimo nori pasakyti, kad šiuo metu tiksliai neatsimena, galimai 2024 m. gegužės 16 d. apie pietus, galimai apie 14.00 val., ji buvo parduotuvėje „D“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), kur užėjus į parduotuvės salę, priėjo prie lentynos, kurioje buvo akiniai nuo saulės, kur paėmė 1 vnt. akinių, YSL įmonės, kurių kainos neatsimena, kuriuos paslėpė po su savimi turėtą, rankoje laikytą megztinį ir su akiniais išėjo iš parduotuvės nesumokėjusi už juos. Akinius ji pavogė sau, savo naudojimui, kadangi turi problemų su akimi, todėl privalo nešioti akinius nuo saulės, o tuo metu neturėjo lėšų jų įsigyti, todėl pavogė. Šiuo metu ji yra oficialiai nedirbanti, tačiau vaikščioja pas žmones, jiems padeda ir taip uždarbiauja. Per savaitę uždirba apie 200 eurų, todėl parduotuvei padarytą žalą galėtų išmokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį. Taip pat turi sugyventinį A. P., kuris šiuo metu dirba užsienyje, Norvegijoje ir jai padeda finansiškai. Dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariama, ji savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi. (el. b. l. 88-91)

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 28 d. liudytoja apklausta V. S. nurodė, kad 2024 m. gegužės 16 d., apie 14.00 val., dirbo (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „D“ vyr. pardavėja. Tuo metu į salę užėjo šviesių, vidutinio ilgio plaukų, apie 180 cm ūgio, apkūni, vidutinio amžiaus moteris. Ar moterį galėtų atpažinti iš veido bruožų – nežino, gerai neįsidėmėjo. Užėjusi moteris apžiūrinėjo parduotuvės prekes, parduotuvės salėje užtruko kelias minutes. Apsižiūrėjusi moteris iš parduotuvės salės išėjo. Vagystės iškart nepastebėjo. Po 10 minučių pasigedo parduotuvės prekės – akinių nuo saulės, kurių vertė 700 eurų. Akiniai buvo parduotuvės salėje, nuo lauko įėjimo/išėjimo durų, po kaire, ant viršutinės lentynos, t. y. toje vietoje, kur apsižiūrinėjo moteris. Peržiūrėjus parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo, kad akinius pavogė minėta moteris. Tuo metu parduotuvėje dirbo dar darbuotojos, tačiau jos vagystės fakto nematė. (el. b. l. 41-43)

2024 m. liepos 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš IĮ „D“ įgaliotos atstovės V. S.. Vaizdo įraše pažymėta įrašo data: 2024-05-16; laikas nuo 13:49:10 iki 13:52:52. Kamera: „KAM 7“. Vaizdo įraše matosi patalpa, kurioje yra lentynos su daiktais: drabužiais, rankinėmis. Vaizdo įrašo 13:50:50 laiku į patalpą užeina šviesių, ilgų plaukų moteris, kuri vilki rožines kelnes, baltą maikę, akinius nuo saulės, per petį užsimetusi rankinuką ir rankose nešasi šviesų rūbą. Vaizdo įraše moteris apeina patalpą ir vaizdo įrašo 13:51:21 laiku kaire ranka nuo lentynos nuima juodos spalvos objektą ir paslepia jį rūbe, kurį nešėsi rankose. Paslėpusi objektą, vaizdo įrašo 13:51:31 laiku moteris išeina už vaizdo kameros objektyvo (iš patalpos). Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota. (el. b. l. 47-49)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. S. 2024 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą, nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė V. V.. (el. b. l. 58)

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. V., 2024 m. gegužės 16 d, apie 13.51 val., IĮ „D“ priklausančioje parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo prekybos salėje esančios lentynos paėmė akinius nuo saulės „YSL SL M119 BLAZE“, kurių vertė 700 eurų, ir paslėpusi juos rūbe, kurį nešėsi rankoje, bei nesumokėjusi už prekę, išėjo iš parduotuvės. Tokiu būdu slaptai pagrobė svetimą, IĮ „D“ priklausantį 700 eurų vertės turtą.

Kaltinamoji prisipažino padarę nusikalstamą veiką, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kita bylos rašytinė medžiaga. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamoji, darydama inkriminuotą veiksmą, suprato, kad grobia svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia.

Paskelbus kaltinamajai apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, su bausmės rūšimi, jos dydžiu ir įpareigojimais sutinka.

BK 178 straipsnio 1 dalis numato viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, nustatytas sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamoji V. V. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta iš savanaudiškų paskatų. Kaltinamojos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką ji padarė budama recideviste. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji praeityje teista, bausta už administracinius teisės pažeidimus, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir skirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

Baudžiamojoje byloje IĮ „D“ pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamoji su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko ir raštu įsipareigojo žalą atlyginti iki 2025 m. sausio 1 d. Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. V. laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

IĮ „D“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. V. IĮ „D“ naudai priteisti septynis šimtus eurų (700 eurų) žalai atlyginti.

V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti V. V., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos; laikytis nustatytų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įrenginio praradimą ar pastebėtą gedimą;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el.p. vilnius@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Išaiškinti V. V., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.