- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- eI3-4667-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02073-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Arūnas Kaminskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Vilma Sabaliauskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto spaustuvė“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos ryto spaustuvė“ (toliau – ir UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. AS-37 (toliau – ir Sprendimas) ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-60(7-48/2022) (toliau – ir Komisijos sprendimas).
Skunde teismui nurodo, kad pareiškėjai Departamento sprendimu nustatytas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis (toliau – ir Mokestis) pagal Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą (toliau – ir MUATĮ, Įstatymas). Departamento sprendime nurodoma, o Komisijos sprendime pakartojama, kad pareiškėja deklaracijas už taršą apmokestinamosios pakuotės atliekomis už 2019–2020 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Inspekcija) pateikė laiku, tačiau 2019 m. mokestiniu laikotarpiu nedeklaravo dalies plastikinės (2,071 t.), medinės (18,043 t.) ir plastikinės pakuotės, skirtos savoms reikmėms (3,250 t.) ir būtent tokiu būdu nuslėpė taršą pakuočių atliekomis. Departamentas pareiškėjai priskaičiavo dvigubai padidintą mokėtino Mokesčio dydį – 7 365 Eur, o Komisija sprendimu mokėtino Mokesčio sumą, nekonstatavusi sąmoningos tyčios dėl nuslėptos taršos veiksmų, sumažino perpus, t. y. iki 3 682,50 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais ir nurodo, kad ginčui buvo pateiktas pareiškėjos atstovės UAB „Biosistema“ aplinkos specialistės S. G. paaiškinimas dėl padarytų klaidų, lėmusių neatitikimus už 2019 m. duomenis Mokesčio deklaracijoje. Mokesčio deklaracijoje už 2019 m. buvo klaidingai deklaruotas pakuotės kiekis (klaidingai įvertinti pareiškėjos pirminiai duomenys ir padarytos klaidos atimant eksportuotos pakuotės kiekius iš bendro sunaudoto pakavimui kiekio, dėl to gavosi klaidingi pakuotės išleistos į Lietuvos rinką kiekiai, todėl pakuotės apskaitos ataskaitos už 2019 m. nesutampa su deklaracija už 2019 m.). Departamento nustatyti neatitikimai ir neva nesutvarkyti pakuočių atliekų kiekiai yra informacinės rinkmenos / duomenų įvedimo klaidos pasekmė. Jokių realių nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekių nėra bei nurodytu mokestiniu laikotarpiu nebuvo, taigi, ir Mokesčio mokėjimo prievolė atsirasti neturi pagrindo.
Pareiškėja sutinka ir patvirtina savo (savo atstovės – paslaugų teikėjos) klaidą vedant apskaitą ir pateikiant apskaitos duomenų deklaracijas bei visais prieinamais būdais tiek aktyviai bendraudama su Departamento atstovais (be aktyvaus Departamento atstovų komunikavimo atgal), tiek ginčo nagrinėjime Komisijoje metu siekė paaiškinti, kad susidaręs nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekis yra tik dokumentinio, informacinio suklydimo pagrindu susiformavusi fikcinė tarša, kuriai nėra jokių prielaidų taikyti padidinto tarifo ar standartinio tarifo Mokestį. Taigi, priešingai nei savo sprendime nurodo Komisija, ginčas dėl faktinių aplinkybių tarp ginčo šalių yra – pakuočių atliekų egzistavimo faktas nėra konstatuotinas, todėl ir mokesčio aritmetinis skaičiavimas negali būti vertinamas kaip priimtinas arba nepriimtinas.
Komisija, sistemiškai vertindama Įstatymo teisines nuostatas, iš jų suformulavo prielaidą, kad apskaičiuojant taršos mokestį pakuotės atliekomis, būtų taikomas didesnis tarifas pagal MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatas, turi būti nustatytas apmokestinamos pakuotės atliekų nuslėpimo faktas. Pareiškėjos vertinimu, Komisija visiškai nepagrįstai nevertino MUATĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatyto mokestinio imperatyvo – mokestis turi būti grindžiamas faktiškai per mokestinį laikotarpį Lietuvos Respublikos vidaus tinkai tiektų pakuočių kiekį, tačiau tos aplinkybės, kad atitinkamas pakuočių atliekų kiekio neatitikimas yra tik klaidingo dokumentuose esančių duomenų įvedimo ir savalaikio neištaisymo pasekmė, tačiau ne faktinė tarša – Komisija taip pat nevertino. Būtent šių aplinkybių tinkamas ir teisingas įvertinimas yra absoliutus pagrindas naikinti tiek Komisijos sprendimą, tiek Departamento sprendimą.
Visa Komisijos sprendime naudota motyvacinė kryptis ir vertinimas per tyčios ar neatsargumo nuslepiant susidariusią taršą, yra neatitinkančios faktinės ginčo situacijos ir neaktualios šioje byloje. Pareiškėja yra atsakinga ir gali būti sankcionuojama dėl netinkamo dokumentų tvarkymo ar pan., bet pagrindai Mokesčiui kilti, šiuo atveju, neegzistuoja. Pareiškėja į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų pakuočių (jų atliekų) kiekius tinkamai apskaičiavo, pilnai įvykdė su tuo susijusias mokestines prievoles, todėl standartinio dydžio ar net padidinto tarifo dydžio Mokesčio prievolė yra akivaizdžiai neteisinga, neturinti faktinio pagrįstumo ir neatitinkanti nei teisingumo, nei protingumo, nei proporcingumo, nei kitų teisės principų.
Žemesnės instancijos teismas
Departamento sprendimu nustatyta ir Komisijos sprendimu patvirtinta Mokesčio mokėjimo pareiškėjai pareiga, nepriklausomai nuo to, koks mokesčio skaičiavimo tarifas yra pritaikytas, neatitinka MUATĮ keliamų tikslų, ir neturi savo objekto – t. y. faktinių pakuočių, kurios būtų tiektos Lietuvos Respublikos vidaus rinkai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jo netenkinti.
Atsiliepime nurodo, kad 2021 m. gruodžio 23 d. Departamento pareigūnai atliko Bendrovės planinį teminį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis patikrinimą už 2019–2020 metus bei surašė Patikrinimo aktą Nr. PA-8016, kuriame konstatavo, jog pareiškėja 2019 metais nedeklaravo dalies plastikinės (2,071 t), medinės (18,043 t) ir plastikinės pakuotės, skirtos savo reikmėms (3,25 t).
Pažymi, kad pareiškėja pateiktame skunde nepagrįstai teigia, kad paskaičiuotas mokestis neatitinka Įstatymo nustatytų tikslų, kurio tikslas yra ekonominėmis priemonėmis siekti mažinti aplinkos teršimą, riboti aplinką teršiančių medžiagų gamybą ir pardavimą, skatinti naudoti naujas, aplinką tausojančias technologijas, remti tvarią ekonomikos plėtrą, vykdyti atliekų prevenciją ir tvarkymą, skatinti gaminių daugkartinį naudojimą, užtikrinti, kad nebūtų viršyti nustatyti teršalų išmetimo į aplinką normatyvai, taip pat sudaryti sąlygas iš mokesčio už aplinkos teršimą kaupti lėšas aplinkos apsaugos priemonėms įgyvendinti. Viena pagrindinių mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo paskirčių yra skatinti atliekų sutvarkymą.
Akcentuoja, kad pati pareiškėjos atstovė UAB „Biosistema“ pripažįsta, jog rengdama apskaitą už 2019 metus suklydo vertindama pareiškėjos pirminius duomenis. Dėl šios priežasties deklaracija nesutapo su Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – ir GPAIS) apskaita. Nors pareiškėja pati pripažįsta, jog suklydo vertindama duomenis, tačiau tai neatleidžia jos nuo pareigos sumokėti paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu. Pažymi, kad Patikrinimo akte apskaičiuotas ir Komisijos sprendimu patvirtintas pareiškėjos mokestinės prievolės dydis yra nustatytas taikant imperatyvias Įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktų nuostatas. Pagrindų netaikyti šių nuostatų byloje nenustatyta, todėl pareiškėjai neginčijant aritmetinio paskirtos mokestinės prievolės apskaičiavimo, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirta mokestinė prievolė yra neproporcinga ir neadekvati padarytiems pažeidimams.
Pareiškėja turėjo pareigą pateikti teisingus duomenis, pildyti deklaracijas, tačiau šias pareigas vykdė netinkamai. Departamento nuomone, netgi ir pareiškėjos atstovės UAB „Biosistema“ kaltės prižinimas dėl 2019 metų apskaitos klaidų, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos tinkamai ir teisingai vesti apskaitą ir sumokėti Departamento paskaičiuotą mokestį didesniu tarifu. Pareiškėjai, ne vienerius metus veikiančiai kaip ūkio subjektui, kuris privalo deklaruoti visą į vidaus rinką išleistos pakuotės kiekį, privalėjo būti žinomi teisės aktai, susiję su jo vykdoma veikla bei su jai įtvirtintomis pareigomis.
Šalies argumentai
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos atstovė advokatė Vilma Sabaliauskienė palaikė skunde teismui išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti. Papildomai akcentavo, kad Komisija visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių šioje byloje nėra. Priešingai, ginčas dėl faktinių aplinkybių yra, nes nepagrįstai teigiama, kad pareiškėja turi mokėti Mokestį už pakuotes, kurios į Lietuvos rinka nebuvo išleistos. Jokios taršos nebuvo, nes Bendrovė jokių pakuočių neišleido, o jas eksportavo. Tiesiog buvo padaryta klaida nurodant netikslius duomenis, t. y. nebuvo įvesti eksporto duomenys, todėl toks kiekis pakuočių ir atsirado. Atsakovas rėmėsi apskaitos duomenimis, kuriose ir buvo padaryta klaida. Atsakydama į teismo klausimus nurodė, kad buvo deklaruota tai, kas neįvyko. Šis faktas išaiškėjo patikrinimo metu. Aplinkybes, kad pakuotės buvo eksportuotos, patvirtina teismui pateikta deklaracija už 2019 m., UAB „Biosistema“ specialistės paaiškinimai. Taip pat šiuos argumentus patvirtina ir Bendrovės turimi važtaraščiai, tačiau jų teismui nepateikė dėl didelės apimties.
Pareiškėjos atstovė J. G. paaiškino, kad kolegė, pildydama Bendrovės pateiktus duomenis už 2019 m., neįvertino eksportuotų pakuočių kiekio, todėl atsirado neteisingi duomenys ataskaitoje ir nesutapo su deklaracijos duomenimis. Atsakovui negalėjo to paaiškinti, nes nebuvo komunikavimo. Pažymėjo, kad tokias paslaugas teikia daugeliui įmonių ir jei atsiranda kažkokių neaiškumų, kiti pareigūnai nuosekliai bando išsiaiškinti situaciją ir surinkti visus įrodymus. Atsakydama į teismo klausimą nurodė, kad minėtos pakuotės iškeliavo eksportui. Pareiškėjos atstovės teigimu, atsakovo atstovai tyrimo metu nebendradarbiavo ir jokių įrodymų iš pareiškėjos neprašė.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjos skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Nurodė, kad negali teismui atsakyti, ar atliekant patikrinimą pareiškėjų minimos aplinkybės dėl pakuočių eksporto buvo vertintos. Atsakydama į pareiškėjos atstovės advokatės klausimus nurodė, kad buvo vadovautasi pirmine pateikta pakuočių ataskaita. Neatitikimo priežasčių įvardinti negalėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 9 d. pranešimu Nr. (7.8)-AD5-12847 atsakovas pranešė pareiškėjai, kad pradeda planinį teminį Bendrovės patikrinimą, kurio dalykas (tikslas) – mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2019–2020 m. Pranešime nurodoma, kad patikrinimo metu bus vadovaujamasi GPAIS vedama pakuočių apskaita, pateiktomis ataskaitomis ir metinėmis suvestinėmis už minėtą mokestinį laikotarpį. Paprašė Bendrovės pateikti pranešime nurodytus dokumentus.
UAB „Biosistema“ (atsakinga už pareiškėjos dokumentų rengimą pagal sutartį) 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. 20210721/1 pateikė atsakovui jo prašomą informaciją.
2022 m. rugsėjo 23 d. UAB „Biosistema“ elektroniniu laišku išsiuntė duomenis, pagal kuriuos buvo paruošta apskaita GPAIS.
Departamento atstovė 2021 m. spalio 27 d. laišku informavo, kad nesutapimai yra ir 2019 m. apskaitoje, ir deklaracijoje dėl savų reikmių. Ir paklausė, ar yra savų reikmių paralelinė ataskaita. Pareiškėjos atstovė, atsakydama į šį paklausimą 2021 m. spalio 29 d. elektroniniame laiške nurodė, kad savų reikmių pakuotės apskaita GPAIS sistemoje už 2019 metus buvo padaryta pagal savų reikmių pakuotės atliekų perdavimus atliekų tvarkytojams, pagal suruoštus nurašymo aktus. Deja skaičiai su deklaracija nesutampa, nes deklaracijoje yra užfiksuoti tikslūs plastikinės, PET ir medinės importuotos savų reikmių pakuotės kiekiai, pagal įsigytų prekių sąskaitas, kurie nebuvo perduoti mūsų darbuotojai, ruošusiai apskaitą GPAIS sistemoje už 2019 m.
Pareiškėjai 2021 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (7.8)-AD5-25250 buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktas Nr. (7.8)-PA-8016 (toliau – ir Patikrinimo aktas).
Pareiškėjos atstovė 2022 m. sausio 19 d. pateikė atsakovui pastabas dėl Patikrinimo akto. Pastabose nurodoma, kad apskaičiuojant į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistų ir išvežamų į užsienio rinką pakuočių kiekius, pareiškėją atstovavusi specialistė, neatsižvelgė į visus Bendrovės 2020 m. sausio 31 d. atsiųstus pirminius duomenis, padarė klaidų atimant eksportuotos pakuotės kiekius iš bendro sunaudoto pakavimui kiekio, dėl to gavosi klaidingi pakuotės išleisto į Lietuvos rinką kiekiai, ir todėl pakuotės apskaitos ataskaita už 2019 m. nesutampa su mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija už 2019 m. Papildomai pateikė specialistės paaiškinimą. Nurodė, kad pripažįsta, jog Bendrovės 2019 m. pakuotės apskaita nesutampa su 2019 m. mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija, dėl klaidingai padarytos pakuočių apskaitos, o ne dėl tyčinio noro nuslėpti taršos mokestį.
Departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. AS-37, kuriuo nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.
Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, 2022 m. kovo 14 d. (gavimo Komisijoje data) su skundu kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti arba pakeisti Sprendimą arba perduoti skundą nagrinėti atsakovui iš naujo.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį tenkino iš dalies. Pakeitė Sprendimą ir vietoj nurodymo sumokėti 7 365 Eur mokestį už aplinkos teršimą plastikinės pakuotės atliekomis, nurodė sumokėti 3 682,5 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Komisijos ir Departamento sprendimus.
Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
MUATĮ (redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kiek tai susiję yra su apmokestinamąja pakuote, be kita ko, nustatyta: mokesčio objektas – pripildyta pakuotė – nurodyta šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 3 straipsnio 3 punktas); mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis moka gaminių gamintojai ir importuotojai (MUATĮ 4 straipsnio 3 dalis); gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį (MUATĮ 5 straipsnio 6 dalis); apmokestinamosios pakuotės rūšys ir mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis tarifai pateikti šio įstatymo 4 priedėlyje (MUATĮ 6 straipsnio 8 dalis); fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pagal šį įstatymą privalo mokėti mokestį už aplinkos teršimą, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka tvarko teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą. Mokestis už aplinkos teršimą apskaičiuojamas ir mokamas Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka (MUATĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalys); mokestis už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis mokamas pagal faktiškai per mokestinį laikotarpį tiektą Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį (MUATĮ 8 straipsnio 4 dalis); mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas yra atsakingas už teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitos tvarkymą ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijoje pateiktus duomenis (MUATĮ 8 straipsnio 6 dalis); Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą (MUATĮ 9 straipsnio 1 dalis); už išmestą iš stacionarių taršos šaltinių normatyvus viršijantį teršalų kiekį ar nuslėptą teršalų ir (ar) sunaudotų degalų, sąvartyne pašalintų atliekų ir (ar) apmokestinamųjų gaminių bei pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės kiekį mokestis už aplinkos teršimą mokamas taikant didesnį tarifą (MUATĮ 9 straipsnio 3 dalis); mokestis už aplinkos teršimą, taikant didesnį tarifą, apskaičiuojamas nuslėptą apmokestinamųjų gaminių bei apmokestinamosios pakuotės kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 3 ar 4 priedėlyje, ir koeficiento 2 (MUATĮ 9 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek Departamentas, tiek Komisija sprendė, kad pareiškėja 2019 m. nedeklaravo dalies plastikinės, medinės ir plastikinės pakuotės, skirtos savos reikmėms, t. y. pareiškėja išleido į Lietuvos Respublikos vidaus rinką apmokestinamąsias pakuotes. Komisija sprendime nurodo, kad ginčo dėl šių aplinkybių nėra. Pareiškėja skunde teismui bei pareiškėjos atstovė teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai nesutiko su tokia Komisijos pozicija ir pabrėžė, kad ginčas būtent dėl šių faktinių aplinkybių ir yra, t. y. pareiškėja teigia, kad pakuotės į Lietuvos Respublikos vidaus rinką nebuvo išleistos, nes jos buvo eksportuotos. Nesutapimas tarp apskaitos duomenų ir deklaracijos už 2019 m. duomenų atsirado, nes apskaitą tvarkiusi pareiškėjos atstovė suklydo. Šiems savo argumentams pagrįsti pareiškėjos atstovė nurodo darbuotojos pateiktą paaiškinimą ir 2019 m. deklaraciją. Taigi, pareiškėja ginčija ne tik Departamento nurodytą sumokėti mokestį padidintu tarifu, bet iš esmės apskaičiuotą mokestį, kuri nurodė sumokėti Komisija.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką bylose dėl mokesčio už aplinkos teršimą, pareigos tinkamai apskaičiuoti ir deklaruoti į aplinką išmesto teršalų kiekio neįvykdymas negali automatiškai lemti apmokestinamųjų gaminių nuslėpimo. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui, būtent – mokesčio mokėtojo elgesio modelio – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo fakto konstatavimui, būtina taip pat nustatyti, jog mokesčių mokėtojas sąmoningai tyčia siekė konkretaus neteisėto rezultato – apmokestinamųjų gaminių kiekio nuslėpimo. Tokias aplinkybes, be laiku neatliktos pareigos deklaruoti apmokestinamųjų gaminių kiekius, patvirtintų inter alia (be kita ko) apgaulingas apskaitos tvarkymas, apskaitos dokumentų klastojimas, trukdymas mokesčių administratoriui atlikti įstatyme nustatytas pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-431-822/2019; 2018 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1422-525/2018; 2015 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-768-438/2015).
Ginčo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja teigia, kad pakuočių į vidaus rinką neišleido, tačiau suklydo vedant apskaitą, kad susidaręs nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekis yra tik dokumentinio, informacinio suklydimo pagrindu susiformavusi fikcinė tarša, nes realių nesutvarkytų pakuočių atliekų kiekių nėra ir nurodytu mokestinių laikotarpiu nebuvo.
Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, šalių paaiškinimus ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad pareiškėjos minimos aplinkybės – buvo suklysta vedant duomenis apskaitoje – nebuvo nei Departamento, nei Komisijos įvertintos. Šias teismo išvadas patvirtina ir atsakovo atstovės paaiškinimai teisminio nagrinėjimo metu, t. y. atsakydama į teismo klausimą atstovė nurodė, jog negali teismui paaiškinti, ar atliekant patikrinimą pareiškėjos minimos suklydimo aplinkybės buvo vertintos. Negalėjo paaiškinti ir aplinkybių, susijusių su pareiškėjos argumentu dėl pakuočių eksporto. Taip pat negalėjo atsakyti į pareiškėjos atstovės klausimą, ar nustatytas neatitikimas tarp apskaitos duomenų ir deklaracijos duomenų buvo klaida. Taigi, šie paaiškinimai tik patvirtina, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl suklydimo nebuvo analizuojamos ir vertinamos. Teismo įsitikinimu, atsakovas, gavęs pareiškėjos pastabas dėl Patikrinimo akto ir pateiktą paaiškinimą dėl suklydimo, turėjo juos įvertinti ir aiškintis aplinkybes dėl pakuočių eksporto aplinkybių.
Pažymėtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiga nustatyti sąlygas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui tenka atsakovui, kuris, manydamas esant pagrindą taikyti tokią priemonę, paprastai negali apsiriboti vien faktų, susijusių su neteisingu apmokestinamosios pakuotės apskaitos vedimu ir mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimu, nustatymu.
Mokesčių administravimo įstatymo 132 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnas nustatė mokesčių įstatymų pažeidimų, patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto (jei jos buvo pateiktos). Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis nustato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Teismo vertinimu, Departamentas, priimdamas Sprendimą, šių paminėtų nuostatų nesilaikė, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, Sprendimas yra naikintinas, o atsakovas įpareigotinas iš naujo įvertinti 2021 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-8016. Atitinkamai naikinamas ir Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. sprendimas Nr. S-60(7-48/2022).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto spaustuvė“ skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. S-60(7-48/2022).
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. AS-37 ir įpareigoti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos iš naujo įvertinti 2021 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktą Nr. (7.8)-PA-8016.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.