- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- e1-1920-874/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- V. D.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 1998-02-12 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (galiojo iki 2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto konfiskavimu; remiantis BK 47¹ straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 1999-03-10 pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 1999-10-07 paleistas lygtinai neatlikus 11 mėn. 3 d. laisvės atėmimo bausmės;
2) 2019-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – areštu 25 paroms; 2019-03-29 paleistas atlikus arešto bausmę;
3) 2020-10-05 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. D. 2020 m. liepos 5 d., apie 00 val. 00 min., prie (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, tyčia, iš asmeninių paskatų pašalinių asmenų akivaizdoje delnu smogė R. M. per pakaušį, po to, besitęsiančio konflikto metu kumščiu vieną kartą smogė R. M.į veido sritį, ko rezultate pastarasis nukrito ant žemės, po to, R. M. atsistojus, jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus, vieną kartą kumščiu smogė R. M.į veido sritį, ko rezultate pastarasis nukrito ant žemės, tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbią aplinkai, aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarka ir nukentėjusiajam R. M. padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, erozijas dešinės akies junginėje, kraujo išsiliejimą po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimą pakaušio srityje, dešinės akiduobės, dešinio žandinio ančio, dešinio skruostikaulio, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžius, atitinkančius nesunkų sveikatos sutrikdymą.
V. D. padarytos veikos yra numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.
V. D. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, įrodyta šiais duomenimis:
V. D., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020-07-04 apie 23 val. su drauge motoroleriu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Jiems sėdint lauke ir laukiant užsakymo, į (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas R. M. Jis buvo blaivus, o R. M. – apsvaigęs nuo alkoholio. Atsisėdęs šalia, R. M. jam pradėjo aiškinti apie jo sūnų, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis, neapsikentęs R. M. elgesio, vieną kartą pastarajam, sėdinčiam ant kėdės, kumščiu smogė į galvos sritį. R. M. po smūgio nuvirto nuo kėdės. Atsistojęs R. M. spyrė jam į galvos sritį. Nenorėdamas toliau konfliktuoti, su drauge nuėjo prie motorolerio ir sėdo važiuoti. R. M. vėl ėmė jam grasinti. Jis sustojo ir, nulipęs nuo motorolerio, ėjo link R. M. pasiaiškinti ko šis nori. Prie (duomenys neskelbtini) durų abu susistumdė. Tada prie jų priėjo 4-5 vaikinai, tarp kurių buvo ir jo sūnus. Su R. M. eidamas prie (duomenys neskelbtini), tarpusavyje konfliktavo bei jis vieną kartą kumščiu smogė R. M. į galvos sritį. R. M. nuvirto ant žemės, o atsistojęs, smogė kumščiu jam į galvos sritį. Tada jis dar kartą smogė R. M. ir šis nuvirto ant žemės. Prie jų pribėgo jo sūnus su draugais ir R. M. prispaudė prie žemės. Jis nebekreipė dėmesio ką vaikinai darė R. M., sėdo su drauge ant motorolerio ir nuvažiavo. Pravažiuodamas prie gulintį R. M. stabtelėjo pažiūrėti ar viskas gerai. Kas vyko toliau, nežino. Jis R. M. mušė todėl, kad šis jam prikaišiojo dėl sūnaus. Konfliktą pradėjo R. M., bet smūgius pirmas sudavė jis. Prisipažįsta primušęs R. M. ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 132-133; 140-141);
nukentėjusiojo R. M. parodymais, kad pretenzijų dėl sužalojimo niekam neturi (b. l. 62, 64);
liudytojo J. J. parodymais, kad 2020-07-05 apie 23 val. 30 min. dirbo (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). Atėjusi (duomenys neskelbtini) S. G. paprašė, kad kita (duomenys neskelbtini) iškviestų GMP, o jį pakvietė į lauką. Išėjęs į lauką, maždaug dviejų metrų atstumu nuo kavinės lauko durų pamatė be sąmonės gulintį iš matymo žinomą R. M. Šalia stovėjęs J. M. bandė R. M. kalbinti. Kas primušė R. M., nematė. Apie 22:30 – 23:00 val. girdėjo prie netoli esančios (duomenys neskelbtini) konfliktuojančius asmenis (b. l. 87-88);
liudytojo A. Y. parodymais, kad 2020 m. liepos 4 d. vakare su drauge U. B. vaikštinėjo po (duomenys neskelbtini) ir susitiko su draugais: R. G., M. D. ir R. J. Visi penki nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad M. D. tėvas konfliktuoja su jam nepažįstamu vaikinu, kaip vėliau sužinojo R. M. Pastarieji konfliktavo ne tik žodžiais konfliktavo, bet ir susistumdė. M. D. tėvas kumščiu smogė R. M. į galvos sritį. Po smūgio R. M. nuvirto ant žemės. Jis stovėjo atokiau ir į konfliktą nesikišo. Atsistojęs R. M. smogė M. D. tėvui. Tada M. D. tėvas dar kartą smogė R. M. ir šis nuvirto. Prie gulinčio R. M. pribėgo M. D., R. G. ir R. J., kurie neleido R. M. atsistoti nuo žemės. Po kurio laiko draugai atsitraukė nuo R. M. ir visi nuėjo link pašto. Jo manymu konfliktas tarp M. D. tėvo ir R. M. įvyko todėl, kad anksčiau R. M. buvo sumušęs M. D. Tuo metu miesto centre buvo ir daugiau žmonių, jam toks žmonių elgesys pasipiktinimo nesukėlė, nes per šventes tai įprasta (b. l. 94-95);
liudytojos Z. K. parodymais, kad 2020-07-04 apie 23 val. su sugyventiniu V. D. motoroleriu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Lauke prie staliuko laukiant kol pagamins maistą, prie jos sugyventinio priįjo jai nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo R. M., ir pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji suprato, kad tai tas pats asmuo, kuris buvo primušęs jos sugyventinio sūnų. R. M. buvo agresyviai nusiteikęs, moralizavo jos sugyventinį. Neapsikentęs moralizavimo, V. D. ėmė konfliktuoti žodžiais, po to, atsistojo ir plaštaka sudavė R. M. per pakaušį. Pastarasis po smūgio nuvirto nuo kėdės. Atsistojęs R. M. spyrė V. D. į galvos sritį. Sulaukę kebabų, nuėjo prie motorolerio ir sėdo važiuoti. R. M. vėl pradėjo V. D. grasinti. Tai išgirdęs V. D. sustojo ir, nulipęs nuo motorolerio, nuėjo link R. M. Susitikę prie (duomenys neskelbtini) durų, abu susistumdė. Matė kad prie jų priėjo V. D. sūnus M. D. su draugais. V. D. einant link jos, iš paskos eidamas R. M. vis grasino, todėl V. D. vieną kartą kumščiu smogė R. M. į galvos sritį. Po smūgio R. M. nuvirto ant žemės. Atsistojęs R. M. smogė kumščiu V. D. į galvos sritį. Tada V. D. dar kartą smogė R. M. ir šis nuvirto ant žemės. Prie gulinčio R. M. pribėgo M. D. su draugais. Kas vyko toliau nebematė, nes sėdo ant motorolerio ir išvažiavo į namus. Pravažiuojant pro gulintį R. M., V. D. stabtelėjo pažiūrėti ar viskas gerai. Konfliktą išprovokavo R. M. Tuo metu prie (duomenys neskelbtini) buvo ir daugiau žmonių, nes tuo metu vyko miesto šventė. Ji pasipiktino ne sugyventinio V. D., o R. M. elgesiu (b. l. 100-101);
liudytojos U. B. parodymais, kad 2020 m. liepos 4 d. vakare su draugu A. Y. susitiko su draugais: R. G., M. D. ir R. J. Visi penki apie vidurnaktį nuėjo prie (duomenys neskelbtini). Matė, kaip jai nepažįstamas vyriškis konfliktuoja su kitu vaikinu, kaip vėliau sužinojo R. M. Ji sėdėjo nugara nusisukusi į konfliktuojančius vaikinus ir tik kartais pažiūrėdavo kas vyksta. Matė, kad vyriškiai tarpusavyje susistumdė, kas vyko toliau nežiūrėjo, nes jai buvo gėda, aplinkui buvo ir nepažįstamų žmonių. Po kurio laiko A. Y. ją pašaukė ir ji atsisukusi pamatė ant žemės gulintį R. M. Po kurio laiko sužinojo, kad ten mušėsi M. D. tėvas. Tuo metu miesto centre buvo ir daugiau žmonių. Jai toks elgesys pasipiktinimo nesukėlė, nes prie (duomenys neskelbtini) savaitgaliais dažnai taip būna (b. l. 106-107);
2020-07-08 Šiaulių AVPK Joniškio RPK viršininko tarnybiniu pranešimu dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo (b. l. 10-11);
2020-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad muštynės vyko šalia (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje (b. l. 17-21);
2020-08-06 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas pranešimo bendrojo pagalbos centrui turinys (b. l. 31-32);
2020-07-09 apžiūros protokolu, kuriame aprašytas vaizdo kamerų įrašo turinys (b. l. 36-43);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 996/2020(04), kurioje nurodyta, kad R. M. poodinė kraujosruva dešinės akies aplinkiniuose minkštuosiuose audiniuose, erozijos dešinės akies junginėje, kraujo išsiliejimas po dešinės akies jungine, odos nubrozdinimas pakaušio srityje, dešinės akiduobės, dešinio žandinio ančio, dešinio skruostikaulio, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžiai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 79-80).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą V. D. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje. Už šias veikas kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmės rūšis yra numatyta nusikalstamų veikų sankcijose.
Prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšis bei jos dydis, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja paskirti būtent tokią bausmės rūšį bei jos dydį, kokią nurodo prokuroras. Visais atvejais tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, įvertinęs visus joje esančius duomenis, tarp jų ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia dėl bausmės rūšies bei jos dydžio nuteistajam parinkimo. Prokurorė prašo skirti kaltinamajam įpareigojimą bausmės atlikimo metu nevartoti alkoholio, tačiau toks įpareigojimas, teismo nuomone, nėra šiuo atvejus tikslingas, nes nusikaltimus V. D. įvykdė būdamas blaivus. Teismo nuomone, kaltinamajam tikslinga paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi, be to, veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. V. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokurorės siūlomos bausmės rūšies bei dydžio (b. l. 149, 151-153).
Kaltinamojo asmenybė – V. D. teistas (b. l. 114-117), ir esant neišnykusiam ir nepanaikintas teistumui, padarė naujus tyčinius nusikaltimus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). V. D. baustas ir administracine tvarka (b. l. 119-122), dirba (b. l. 123-125).
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmės kaltinamajam skirtinos atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. Kadangi byla baigta, priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė bendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme.
Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjo 2020-07-28 nutarimu V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-145), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, 425 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje bei BK 284 straipsnyje ir nubausti:
pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. D. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. D. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. spalio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skirti V. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų – alkoholio, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti V. D., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.