Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje T. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajame akte teigiama, kad T. V., 2014-03-14, apie 12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniaus dizaino kolegijos esančioje bibliotekoje iš nukentėjusiajai N.K. K. priklausančio rankinuko, gulėjusio ant kėdės, ištraukė nukentėjusiajai N.K. K. priklausantį nešiojamą 2000 litų vertės kompiuterį APPLE MACBook ir pasišalino, tokiais savo veiksmais pagrobdamas svetimą 2000 litų vertės N.K. K. priklausantį turtą.

Ši baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, taip pat yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą (BPK 234 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuris turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme ir jame turi būti aiškiai nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas) numatantis atsakomybę už padarytą veiką (BPK 219 straipsnio 5 punktas), kad kaltinamas nusikalstama veika asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, kokie šių nusikalstamų veiksmų padariniai (pasekmės), ir kokia baudžiamoji atsakomybė yra numatyta už jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad jis galėtų tinkamai pasirengti gynybai teismo proceso metu.

BK 178 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris pagrobė svetimą turtą, nesant jo veiksmuose nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 straipsnio 2-4 dalyse, kuriose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą svetimo turto pagrobimą. Tiek pranešime apie įtarimą dėl svetimo turto pagrobimo (b.l. 22), tiek kaltinamajame akte nurodoma, kad atsakomybė už kaltinamojo T. V. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, t.y. kaltinamojo T. V. padaryta nusikalstama veika vertinama kaip paprastoji vagystė, padaryta nesant jo nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių. Tačiau BK 178 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Iš T. V. kaltinamuoju aktu inkriminuojamo kaltinimo turinio akivaizdu, kad Vilniaus dizaino kolegijos biblioteka yra viešoji vieta, kurioje turi teisę lankytis daug kitų žmonių, nukentėjusiajai priklausantį kompiuterį kaltinamasis ištraukė (pagrobė) iš nukentėjusiosios rankinės, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamajame akte nurodyta nusikalstama veika gali būti kvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, t.y. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta esant nusikalstamą veiką kvalifikuojantiems požymiais.

Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, keliami kaltinamojo akto surašymui (BPK 219 straipsnis) nėra formalūs, todėl jų vykdymas yra privalomas. Aiškiai klaidingas baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką nurodymas kaltinamajame akte, suvaržė BPK 21 straipsnyje numatytą įtariamojo (kaltinamojo) teisę žinoti, kuo jis yra įtariamas (kaltinamas), ir tuo pažeidė jo teisę į tinkamą gynybą tiek baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo proceso metu. Be to, kaltinamajame akte nurodžius netinkamą baudžiamąjį įstatymą, numatantį atsakomybę už padarytą veiką, tampa neaiškios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir įrodinėtinų nusikalstamos veikos aplinkybių ribos. Iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir įtariamojo (kaltinamojo) T. V. teisės į tinkamą gynybą pažeidimas trukdo nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamoji byla, kaltinant T. V. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, turi būti perduota prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 232 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 234 straipsnio 2 dalimi ir 440 straipsniu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje T. V. kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, perduoti prokurorui, kadangi baudžiamojoje byloje buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir buvo pažeista kaltinamojo teisė į tinkamą gynybą.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimams pašalinti, per kurį prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ir surašyti įstatymo reikalavimus atitinkantį kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.