- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eI2-11620-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08173-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriuo prašo teismo: panaikinti 2023-08-23 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimą Nr. 23S135969, dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo E. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kaip nepagrįstą.
Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su atsakovo Migracijos departamento Sprendimu Nr. 23S135969 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo, kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2023-12-09, nes asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės. Nurodo kad Sprendimas buvo priimtas neobjektyviai, neišsamiai bei neteisingai įvertinus faktines aplinkybes, dėl ko jis yra nepagrįstas.
Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas nurodant , kad Migracijos departamento duomenimis, UAB „Monreta“ darbo sutartį su užsieniete, kuriai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 40 str. 1 d. 41 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal UTPĮ 441 str. nuostatas), nutraukė 2022-12-23, jokiose kitose Lietuvos įmonėse minėta užsienietė iki šiol neįdarbinta, todėl, Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 50 str. 1 d. 18 p., panaikino E. S. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde nurodo, kad pradėjo dirbti UAB ,,Monreta“ pagal pasirašytą darbo sutartį ir iš savo pusės sąžiningai atliko darbą ir kurį laiką viskas buvo gerai, tačiau 2022 m. vasarą mirė bendrovės akcininkas A. B., todėl pareiškėjai buvo pranešta, kad reikės kurį laiką palaukti, kol pasikeis įmonės vadovybė ir atėjus naujai vadovybei, darbai bus tęsiami. Kadangi pareiškėja pirmą kartą atsidūrė tokioje situacijoje, kai dirbant bendrovėje miršta akcininkas, ji neįsivaizdavo, kaip tokiu atveju keičiasi įmonės vadovybė, kaip yra perimama įmonės veikla bei kokios procedūros vykdomos, dėl ko sąžiningai laukė, kol viskas grįš į buvusią padėtį ir kurį laiką net ėjo į darbą, tačiau negavo atlyginimo.
Pareiškėja tikėjosi, jog netrukus visi procesai pasibaigs ir ji ir toliau galės dirbti, tačiau praėjus kuriam laikui, sužinojo, kad ji yra atleista iš darbo. Sužinojusi apie atleidimą, pareiškėja liko priblokšta, nes ji nesitikėjo, kad įmonė nevykdys veiklos ir atleis ją iš darbo, kai buvo aiškiai pažadėta, kad po visų procedūrų ji galės grįžti dirbti. Dėl nuo pareiškėjos visiškai nepriklausančių priežasčių – bendrovės akcininko mirties, ji liko be darbo ir jai reikėjo laiko susiprasti ir rasti naują darbdavį. Jeigu darbdavys nebūtų delsęs ir būtų pranešęs, kad įmonės veiklos niekas neperims ir ji sustabdys veiklą, pareiškėja nebūtų tiek laiko laukusi ir iš karto būtų pradėjusi ieškoti naujo darbdavio, tačiau šiuo atveju pareiškėja buvo suklaidinta ir atsidūrė sunkioje ir nepavydėtinoje situacijoje.
Pareiškėjos vertinimu, susiklosčiusi situacija, kai darbuotojas iš esmės lieka be darbo mirus darbdavio akcininkui, turi būti pripažįstama, kaip svarbi ir objektyvi bei nepriklausanti nuo pareiškėjos valios, dėl ko yra visiškai nesąžininga automatiškai naikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.
Šiuo atveju, Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjai apie tai, jog jai bus panaikintas leidimas laikinai gyventi bei nesuteikė jokio protingo termino, per kurį pareiškėja galėjo rasti naują darbdavį ir būtų jį pakeitusi, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą. Kadangi pareiškėja iš savo pusės viską atliko tinkamai ir buvo sąžininga, šiuo atveju leidimo laikinai gyventi panaikinimas neatitinka proporcingumo principo. Pažymi, kad gero administravimo principo nesilaikymas, be kita ko, nesuteikimas asmeniui galimybių pateikti paaiškinimus ir dokumentus, susijusius su priimamu jo atžvilgiu sprendimu, yra pakankamas pagrindas viešojo administravimo subjekto sprendimą pripažinti neteisėtu. Gero administravimo principas apima viešųjų paslaugų prieinamumą ir teisę būti išklausytam.
Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, nesuteikė pareiškėjai jokios galimybės paaiškinti situacijos, nesuteikė jo protingo termino surasti ir pakeisti darbdavį, o tik atsiuntė jai priimtą Sprendimą. Pareiškėja neginčija, kad jos darbo sutartis, sudaryta su UAB ,,Monreta“ nutrūko, tačiau šiuo atveju atsakovas nevertino to fakto, jog tokios priežastys atsirado dėl darbdavio akcininko mirties ir pareiškėja niekaip negalėjo jų objektyviai numatyti.
Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas, vadovaudamasis gero administravimo principu, prieš priimdamas Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi, turėjo suteikti galimybę pareiškėjai pateikti paaiškinimus bei privalėjo leisti pareiškėjai ištaisyti trūkumus ir surasti naują darbdavį, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas pareiškėjos atžvilgiu yra neproporcinga priemonė.
Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas yra neišsamus ir nemotyvuotas, neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis; administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, neobjektyviai įvertino pareiškėjos situaciją, t. y. tai, jog ji pradėjo dirbti UAB ,,Monreta“ ir pagrįstai tikėjosi išsaugoti ilgalaikius darbo santykius, tačiau dėl darbdavio akcininko mirties liko be žadėto darbo ir nors sąžiningai laukė, kol galės vėl grįžti į darbą, vietoje to buvo atleista ir palikta likimo valiai, nors galėjo nesunkiai įsidarbinti pas kitą darbdavį, todėl šios aplinkybės turėjo būti pripažintos, kaip svarbios ir objektyvios, nesudarančios pagrindo leidimo laikinai gyventi panaikinimui.
Nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas bei nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis žmogaus pagrindines teises bei proporcingumo principą, o taip pat prieštaraujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principams, todėl jis privalo būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėja 2020-10-23 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Monreta“ pagrindu. Šiuo pagrindu pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini).Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja iš UAB „Monreta“ buvo atleista 2022-12-23, jokiose kitose Lietuvos įmonėse pareiškėja iki šiol nedirba.
Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis, priėmė 2023-08-23 sprendimą Nr. 23S135969 panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 str. 1 d. 6 p. numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja ,teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė darbdavį UAB „Monreta“, dėl pasikeitusių aplinkybių (akcininko mirtis ir sustabdyto darbo) pareiškėja neinformavo Migracijos departamento. Pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.
Pareiškėja nuo jos darbo sutarties nutraukimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (daugiau kaip 6 mėnesius) į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėja nevykdė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos, todėl jo leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai ir proporcingai.
Nesutinka su pareiškėjus skundu, kad Migracijos departamentas nepranešė pareiškėjai apie tai, kad bus panaikintas leidimas laikinai gyventi, nes Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui įspėti užsienietį prieš priimant jam nepalankų sprendimą.
Taip pat nesutinka su pareiškėjos skundo argumentais, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą, nesuteikė pareiškėjai jokios galimybės paaiškinti situacijos, nesuteikė protingo termino surasti ir pakeisti darbdavį. Įstatymas nenumato pareigos Migracijos departamentui apklausti užsienietį ar prašyti patikslinti aplinkybes, ar pateikti papildomus paaiškinimus prieš priimant jam nepalankų sprendimą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu.
Motyvuojamoji dalis
Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Manome, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.
Mano, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2020-10-23 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo UAB „Monreta“ pagrindu. Šiuo pagrindu jai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr.(duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2023-12-09. Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti VSDFV informacinėje sistemoje ir nustatyta, kad pareiškėja iš UAB ‚Monreta“ buvo atleista 2022-12-23, kitose Lietuvos įmonėse ji nedirba. 2023-08-23 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr.23S135969 panaikinti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.
Departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjos leidimą laikinai gyventi remiantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 18 punkto pagrindu, nes asmuo turi bedarbio statusą ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės.
UTPĮ 50 straipsnis numato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų.
Pareiškėja, teikdama prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kaip darbdavį nurodė UAB „Monreta“. Apie tai, kad pasikeitė aplinkybės, mirus akcininkui ir sustabdžius jos darbą, ji neinformavo atsakovo. Įstatymo 40 str. 5 d. nurodyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančiomis šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja nuo 2022-12-23 (jos atleidimas iš darbo) iki sprendimo priėmimo 2023-08-23 (daugiau nei 6 mėn.) į atsakovą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo, nepateikė prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi.
Pareiškėja paaiškina, kad Sprendimas negali būti priimtas skubotai, dėl to iki priimto sprendimo, įgaliotas Departamento inspektorius turėjo pareiškėją pakviesti pateikti paaiškinimą, kas nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5317-415/2017), be to, teigia, kad gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokiam sprendimui priimti, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas nurodo, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.
Laikytina, kad Sprendimas nebuvo priimtas skubotai ir, kad pareiškėja nesilaikė jai UTPĮ numatytų pareigų. Pažymėtina, jog atsakovo Sprendimas neužkerta kelio jai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu ji atitiks vieną iš UTPĮ įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pateikus Departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi suteikimo kitu pagrindu.
Teismas nurodo, jog paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjos atleidimą, Departamentas taikė imperatyvias UTPĮ nuostatas. Departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Departamento Sprendimas paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimo tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132-133 straipsniais
nusprendžia:
Pareiškėjos E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.