- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- 1A-161-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-0-00198-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu –1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2014 m. spalio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria subendrintos bausmės paskirtos 2014 m. vasario 7 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžiais ir nustatytos galutinės subendrintos ir neatliktos bausmės dalies – 10 mėn. 17 d. pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis – 6 mėnesiai ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams 17 dienų, ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė savo chalato vidinės pusės siūlėje tris paketėlius, kurių viename buvo kanapės, kurių gryna masė 0,0966 g, kitas paketėlis su psichotropine medžiaga sintetiniu kanabinoidu - ADB-FUBINACA, kurio gryna masė 0,0017 g, trečiame paketėlyje dvi psichotropinės medžiagos - MDMA tabletės, kurių gryna masė 0,3211 g, kol 2018-09-14 apie 8.10 val.(duomenys neskelbtini), šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė pareigūnas.
2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį R. M. atžvilgiu konstatavo, jog kaltinamojo R. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. M. prašė pakeisti šį Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. spalio 16 d. nuosprendį, jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį ir skirti švelnesnę bausmę.
3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos visos aplinkybės turinčios reikšmės priimtam nuosprendžiui. Nuteistojo teigimu 2018 m. rugsėjo 14 d. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama neplaninė krata ir pareigūnų paliepimu jis bei kiti nuteistieji turėjo palikti gyvenamąją vietą. Nors per kratą patalpoje privalo likti nors vienas nuteistasis, tačiau taip nebuvo padaryta, visi nuteistieji buvo išprašyti lauk. Taip pat atliekant kratą ji nebuvo filmuojama ar kitaip registruojama. Jo įsitikinimu, pareigūnai jam matant privalėjo galimai rastą narkotinę medžiagą įdėti į voką su specialiu kodu bei užklijuoti, duoti jam pasirašyti ir tik tada siųsti ekspertizei, tačiau taip nebuvo padaryta. Taip pat nebuvo atliktas testas iš karto po kratos nustatyti ar jis yra vartojęs narkotines medžiagas. Apelianto įsitikinimu, byla yra sufabrikuota, nes nėra nustatytos aplinkybės turinčios reikšmės bylai.
3.2. Nuteistojo manymu, jam inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje turėtų būti perkvalifikuota į BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi rastų, kaip teigia pareigūnai, galimai narkotinių medžiagų kiekis buvo mažas ir nesiekė nei 0,5 gramo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog į pirmosios instancijos teismo posėdį jis buvo pristatytas išsigandęs, neadekvatus, sužalotas bei apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, tai įrodo pranešimai, kuriuos užregistravo (duomenys neskelbtini) pataisos namų darbuotojai. Grįžus jam į pataisos namus po pirmosios instancijos teismo posėdžio, padarytas testas parodė narkotinių medžiagų buvimą jo organizme. Nuteistojo teigimu, jis buvo nevaldomas, nesuprantantis ką daro ir kur randasi. Tą pačią dieną pataisos namuose, jam buvo užregistruoti sužalojimai dėl nosies deformacijos, viršutinės lūpos sutinimo. Dėl nurodytų aplinkybių jis per pirmosios instancijos teismo posėdį nesugebėjo atsikirsti ir duoti papildomų, naujų parodymų, jis buvo priverstas laikytis pirminių parodymų.
3.3. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis turi seserį, brolį, mamą ir sunkia širdies liga sergantį tėtį, kurie jo laukia ir kuriems yra reikalinga jo pagalba. Nuteistojo teigimu, jis nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio ir yra pasiryžęs save pakeisti bei pradėti naują gyvenimą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams bei prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, priešingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog sprendžiant R. M. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad R. M. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nenustatė visų aplinkybių turinčių reikšmės bylai bei nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra. Apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti ir atmetami. R. M. kaltę, jog jis neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas R. M. apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat jo kaltę patvirtina baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta medžiaga, o teismas savo išvadas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.
9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Aukštesniojo teismo vertinimu R. M. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas R. M. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais jo paties pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (b. l. 53-54, 66), nuteistojo kaltė taip pat įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie pirmosios instancijos teisme buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal BPK 273 straipsnį.
10. Apklaustas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis R. M. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį pripažino visiškai bei paaiškino, kad pataisos namų prausyklos patalpose radęs tris paketėlius, įtaręs, kad ten gali būti narkotinės medžiagos (anksčiau jis yra vartojęs narkotines medžiagas), pasiėmė, tikslu pats jas suvartoti. Paketėlius jis įsidėjo į chalatą, t. y. jame esamą išplyšusią skylę, kurį, atlikę kratą, ryte nuo kėdės paėmė pareigūnai. Nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą. Tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoju ikiteisminiame tyrime apklaustas L. N. ((duomenys neskelbtini) Kriminalinės žvalgybos specialistas) parodė, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. nuo 6 val. iki 17 val. jis atlikinėjo neplaninę kratą (duomenys neskelbtini) brigados nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje. Krata vyko su kinologu ir šunimi. Šuniui kažką užuodus ant nuteistojo R. M. lovos gulinčio chalato, jis nedelsiant ėmė chalatą tikrinti. Chalato vidinės pusės siūlėje jis užčiuopė kažką kieto, o jame praardžius skylę, rado paslėptus paketėlius su augalinės kilmės medžiaga ir vieną paketėlį su dviem žalsvos spalvos tabletėmis. Jis nedelsiant apie įvykį informavo KŽS viršininką. Iškvietus nuteistąjį R. M. į kriminalinės žvalgybos skyriaus kabinetą, pastarasis atvirai pripažino, kad rasti draudžiami daiktai yra jo ir jų niekam platinti neketino (b. l. 14-15). Iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pareigūnų L. N., N. S. atliktos neplaninės kratos (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamojoje patalpoje (byloje pateiktas 2018-09-14 kratos protokolas Nr. 42-15780) matyti, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. atliktos neplaninės kratos metu ant 4 lovos, kurioje miega nuteistasis R. M., buvo rastas rudos spalvos chalatas, o jame rasti 2 paketėliai su augalinės kilmės rudos spalvos medžiaga, galimai narkotine medžiaga ir popierinis paketėlis, kuriame buvo žalsvos spalvos 2 tabletės, galimai narkotinės (b. l. 8). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. M. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat grindė ir įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 9-12), Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1953 (18). Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo R. M. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Ir nors nuteistojo teigimu, byloje nėra nustatytos visos aplinkybės turinčios reikšmės bylai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kurių pakako R. M. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, jog nuteistasis, prašydamas iš naujo nagrinėti bylą bei pakeisti nuosprendį sušvelninant jam paskirtą bausmę, nenurodė jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, nustatinėti ar jie atitinka faktines bylos aplinkybes bei skundžiamą nuosprendį keisti.
11. Atmestinas kaip nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad R. M. į pirmosios instancijos teismo posėdį buvo pristatytas išsigandęs, neadekvatus, sužalotas bei apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, dėl ko jis per pirmosios instancijos teismo posėdį nesugebėjo atsikirsti ir duoti papildomų, naujų parodymų, kad jis buvo priverstas laikytis pirminių parodymų. Kaip matyti iš byloje esančio pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nuteistasis jokių prašymų ar pastabų dėl savo sveikatos būklės nepateikė, sutiko duoti parodymus apie jam žinomas bylos aplinkybes, savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino bei gailėjosi. Nei byloje dalyvaujančiam nuteistojo gynėjui, nei kitiems proceso dalyviams jokių abejonių dėl nuteistojo sveikatos būklės, teisiamojo posėdžio metu, nekilo. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės dėl jo neadekvačios būklės teismo posėdžio metu, aukštesniojo teismo vertintinos kaip deklaratyvios ir nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.
12. Nesutiktina ir su apeliaciniame skunde pareikštu prašymu, nuteistajam R. M. inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, kadangi pas jį rastų galimai narkotinių medžiagų kiekis buvo mažas ir nesiekė nei 0,5 gramo. Pažymėtina, jog BK 259 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už neteisėtą gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nedidelio kiekio narkotinių ar psichotroponių medžiagų neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. kovo 10 d. įsakymo Nr. V-337, kuriuo buvo pakeistos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų", rekomendacijose įtvirtinta, kad nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos MDMA yra - 0,2 g. Byloje esanti 2018 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvada Nr. 11-1953 (18) patvirtina, kad pas nuteistąjį R. M. rastose dviejuose MDMA tabletėse psichotropinės medžiagos gryna masė yra 0,3211 g, kas sudaro pagrindą konstatuoti, jog R. M. veika pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota tinkamai.
13. Apeliaciniame skunde kritikuojami pareigūnų veiksmai atlikti kratos metu nuteistojo gyvenamojoje vietoje. Teigiama, kad pareigūnai atlikdami kratą jos nefilmavo, be to, nebuvo atliktas testas po kratos nustatyti ar jis yra vartojęs narkotines medžiagas. Pareigūnai jam matant privalėjo galimai rastą narkotinę medžiagą įdėti į voką su specialiu kodu ir užklijuoti, duoti jam pasirašyti ir tik tada siųsti ekspertizei. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokią kritiką atmeta konstatuojant, jog ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis R. M., manydamas jog pareigūnų veiksmai buvo atlikti pažeidžiant pabaudžiamojo proceso nuostatas ar tvarką, iki kol ikiteisminis tyrimas neužbaigtas, turėjo teisę šiuos veiksmus skųsti prokurorui ar aukštesniajam prokurorui, tačiau jis to nepadarė. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, jokių esminių procesinių pažeidimų nenustatyta.
14. Priešingai nei mano nuteistasis, teisėjų kolegija, išanalizavusi visą bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.
14.1. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
14.2. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas R. M. už šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė realią 1 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir skyrė bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Ir nors apelianto teigimu, teismas priimdamas jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį paskyrė per griežtą bausmę, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta. Atsižvelgė į nuteistojo asmenybę - anksčiau teistas, nusikalto atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, kas rodo kaltinamojo pavojingumą, nes jis tinkamų išvadų nedaro ir linkęs daryti naujus nusikaltimus, į tai, kad nuo 2017 m. jis buvo epizodiškai gydomas nuo priklausomybės narkotikams, (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip nuteistasis netinkamai atliekantis bausmę. Teismas įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad R. M. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, atliekamas pataisos namuose. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl bausmė nėra per griežta, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo nei keisti, nei naikinti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,
nutarė:
nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.