- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- 1-677-1123/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- G. R.
- Nukentėjusysis
- J. R.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas 2019 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), paskirta bausmė - 10 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės vykdymo metu nevartoti alkoholio ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. R. 2019 m. lapkričio 12 d. apie 20.00 val. bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su žmona J. R. metu, tyčia metė virdulį su verdančiu vandeniu į ją, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. R. kairio dilbio ir plaštakos nugarinio paviršiaus I-II A laipsnio nudegimą, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad viskas įvyko prieš 3 mėnesius, galimai 2019 m. lapkričio 13 d. 20.00 val. vakare, adresu: (duomenys neskelbtini). Visą minėtą dieną jis buvo apsvaigęs. Tą vakarą gėrė alkoholį namuose, išgėrė pora litrų alaus. Priklausomybės alkoholiui jis neturi, bet jam buvo sunkus laikotarpis, depresija ir stresas, jį atleido iš darbo dėl to, kad buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, atėmė licenciją ginklui. Jis gyvena kartu su žmona ir jaunesniąja dukra, kurios įvykio metu nebuvo namie. Įvykio metu žmona buvo virtuvėje. Tikslių aplinkybių jis neprisimena, jam buvo nustatytas gana didelis girtumas, įvykis dėl to ir buvo. Savo kaltę jis pripažįsta, mano, kad pasielgė taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kiek pats atsimena, užkabino arbatinuką, šis nukrito, išsiliejo vanduo ir nudegino žmoną. Jei žmona sako, kad jis tyčia taip padarė, tada taip ir buvo, jis ja pilnai tiki. Mano, kad galėjo taip pasielgti, jis žino, kad išgėręs būna agresyvus, įvykio metu buvo nervingas. Jis labai gailisi ir atsiprašo. Yra pasiryžęs keistis, sutiktų gydytis nuo alkoholizmo.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusioji J. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu G. R. ir pilnamete dukra M. R.. Pagal Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. priimtą nuosprendį G. R. buvo pripažintas kaltu dėl smurto jos atžvilgiu. 2019 m. lapkričio 12 d., apie 19 val. ji grįžo namo, dukters nebuvo namuose, vyras miegojo, jis buvo išgėręs. Ji nuėjo į virtuvę, užsikaitė vandens arbatai. Į virtuvę atėjo vyras ir pradėjo reikalauti valgyti. Tada ji atsakė, kad jis pats gali apsitarnauti, maisto buvo pilnas šaldytuvas. Virdulys buvo kampe ant taburetės, o vyras sėdėjo šalia ant kitos taburetės. Ji priėjo, paėmė virdulį ir padėjo ant stalo. Virdulys apie 2 l talpos, vandens buvo iki 1 litro, maždaug puse virdulio talpos. Ji nusisuko link kriauklės praskalauti puoduko. Praskalavo puoduką ir sukosi link stalo jį padėti ant stalo, puoduką laikė kairėje rankoje. Tada vyras nuo stalo staigiai griebė arbatinį su verdančiu vandeniu ir metė į ją. Viskas įvyko labai staigiai, ji net nesusigaudė nuo skausmo. Pajuto deginantį skausmą kairėje rankoje, arbatinis buvo ant grindų jai prie kojų. Verdantis vanduo apipylė jai kairę ranką iki alkūnės, keli lašai užtiško ir ant kojos. Juto stiprų fizinį skausmą, pradėjo rėkti iš skausmo, šaukė „ką tu padarei“. Vyras tyčia metė virdulį su verdančiu vandeniu į ją, mano, jis įsižeidė, kad liepė jam pačiam apsitarnauti. Jis matė, kad karštas vanduo užtiško jai ant rankos, girdėjo kaip ji šaukė, bet jis apsisuko ir išėjo iš virtuvės. Tada ji nuėjo į vonią ir nudegintą ranką pakišo po šaltu vandeniu. Vyras kelis kartus tyčia, žinodamas kad ji vonioje, išjungė šviesą. Kadangi vyrui paskirta probacija, ji du kartus bandė susisiekti su probacijos pareigūnais, tačiau įsijungdavo autoatsakiklis. 112 telefonu pagalbos neskambino, norėjo tik pranešti probacijai, kad vyras nesilaiko nustatytų sąlygų, nuolat geria. Vyras nuėjo miegoti. Jai ištino ranka, ji patamsėjo. Nutarė kreiptis skubios pagalbos pas medikus. Sulaukė dukters ir kartu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Jai buvo diagnozuota kairės plaštakos ir dilbio 1/2A laipsnio nudegimai. Kadangi jai labai skaudėjo, 13 dieną nuėjo į (duomenys neskelbtini) polikliniką pas chirurgą, ją apžiūrėjo, išdavė nedarbingumo pažymėjimą. Lapkričio 14 d. kreipėsi į teismo medikus abdukcijai. Apie sužalojimus pranešė (duomenys neskelbtini) ligoninės personalas, ji pati neskambino. Vyras tyčia metė virdulį į ją, nes jis būna labai ūmaus būdo kai girtas, o kai neteko darbo nuolat geria. Naktimis išeina ir mieste vartoja alkoholį, dienom perka alkoholį parduotuvėje. Arbatinis negalėjo jam iškristi iš rankų, nes jis nesiruošė gerti arbatos, o tiesiog stvėrė arbatinį ir metė į ją. Civilinio ieškinio vyrui nereikš. Vyras apie 20 metų piktnaudžiauja alkoholiu, bet kai dirbo tai susitvarkydavo ir eidavo į darbą, o kai neteko darbo jis nuolat geria. Ji nori, kad vyras būtų gydomas nuo alkoholizmo. Kai vyras negirtas, šeimoje viskas būna tvarkoje, jis darbštus, bendravimo problemų ir smurto tada nėra. Bet paskutiniu metu jis nuolat geria (b. l. 20, 24).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 12 d., 23.40 val. (duomenys neskelbtini) slaugytoja A. pranešė, kad 2019 m. lapkričio 12 d., apie 21.25 val., į ligoninę kreipėsi J. R., kuriai diagnozuota kairės plaštakos ir dilbio 1/2 laipsnio nudegimai. Paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 12 d., apie 20.00 val., namuose, ginčo metu, sutuoktinis apipylė verdančiu vandeniu (b. l. 8).
2019 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, pridėtos nuotraukos (b. l. 12-17).
2019 m. lapkričio 12 d. J. R. medicinos dokumentų išraše Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad traumos data 2019 m. lapkričio 12 d., 20.30 val. Skausmas 5 balai. J. R. nurodė, kad namuose vyras apipylė kairę plaštaką ir dilbį verdančiu vandeniu. Diagnozuota kairio dilbio ir plaštakos paviršiaus I-IIA nudegimas (b. l. 52-53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. G 4084/2019(01) nurodyta, kad J. R. padaryta kairio dilbio ir plaštakos, nugarinio paviršiaus, I-II A laipsnio nudegimas, galimai užduotyje nurodytomis ir tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis, užduotyje nurodytu laiku 2019 m. lapkričio 12 d.. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 55).
2020 m. sausio 3 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas vaizdo įrašas vaizdo įrašas „VID_20191113_002444“, pridėtas prie Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo J. L. 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 30 sek. Įjungus vaizdo įrašą matoma moteris šviesiais plaukais, pilka palaidine. Jos kairė ranka sutvarstyta. Nustatyta, kad tai nukentėjusioji J. R.. Pasakoja, kad pasidėjo arbatinuką su užvirintu vandeniu ant stalo ir nuėjo prasiskalauti puoduko, ji nespėjo, netikėtai metė tiesiog, ne taip pylė tiesiog metė (moteris rankomis rodo kaip vyras tai padarė) ant jos su verdančiu vandeniu. Čia pūslės tokios (moteris šiek tiek atraitojo kairę rankovę ir rodo iki alkūnės sutvarstytą ranką bei kur atsirado pūslės)“. Moteriškas balsas klausia „fizinį skausmą patyrėt?“. J. R. atsako „taip“ (b. l. 56).
Byloje esančiame alkotesterio rodmenų kvite užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 13 d., 00.58 val. G. R. nustatytas 1,34 promilės girtumas (b. l. 59).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad G. R. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teismo posėdyje savo kaltę pripažino, sutiko, kad jis padarė kaltinime jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. apdegino žmoną J. R. verdančiu vandeniu, išsiliejusiu iš mesto arbatinuko, nors pats tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, nes tuo metu buvo girtas, tačiau sutinka, kad žmona sako tiesą, jog jis tai padarė tyčia. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys, aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiosios J. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji detaliai ir nuosekliai nupasakojo įvykio aplinkybes; vaizdo įrašo apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad J. R. tyrėjai nurodo iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir apklausose; J. R. medicinos dokumentų išrašas bei specialisto išvada, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai po įvykio buvo diagnozuotas kairio dilbio ir plaštakos, nugarinio paviršiaus, I-II A laipsnio nudegimas, kuris galėjo būti padarytas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog byloje esančiais įrodymais įrodyta, jog kaltinamasis G. R. 2019 m. lapkričio 12 d. apie 20.00 val. bute adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilės neblaivumas), tyčia metė virdulį su verdančiu vandeniu į J. R., tuo padarydamas savo šeimos nariui – žmonai J. R. kairio dilbio ir plaštakos nugarinio paviršiaus I-II A laipsnio nudegimą, vertinamą nežymių sveikatos sutrikdymu. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo vertinimu, kaltinamojo girtumas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (tai patvirtino ir pats kaltinamasis), todėl ši aplinkybė sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – yra darbingas, bet šiuo metu niekur nedirbantis, nors iki (duomenys neskelbtini) stabiliai dirbo (duomenys neskelbtini) (b. l. 65), neregistruotas užimtumo tarnyboje (b. l. 66), baustas administracine tvarka, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, įvykio metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (b. l. 63-64), teistas vieną kartą už dviejų analogiško pobūdžio nusikaltimų padarymą, pastarąją nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo (b. l. 67-68).
Teismas, įvertinęs tai, kad G. R. ankstesniu teismo nuosprendžiu už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą paskirta bausmė – laisvės apribojimas, įpareigojant G. R. nevartoti alkoholio ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nesulaikė jo nuo pastarosios nusikalstamos veikos padarymo, jis nepadarė išvadų ir vėl sumušė savo sutuoktinę, tokiu būdu, padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, atsižvelgdamas į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis sistemingai smurtauja prieš savo sutuoktinę, todėl daro išvadą, kad kitos švelnesnės rūšies bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta jos vidurkio dydžio laisvės atėmimo bausmė.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teismo posėdžio metu išreiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo padarytos nusikalstamos veikos ir nurodė esantis pasiryžęs keistis bei sutinkantis gydytis nuo alkoholizmo, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pažada daugiau nenusikalsti, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, darytina išvada, kad realus bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo pasiryžimą gydytis nuo alkoholizmo ir gyventi visavertį gyvenimą, taigi, yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. R. paskirta bausmė mažintina trečdaliu.
Kaltinamasis G. R. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė neatlikęs jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu (įsiteisėjusiu 2019 m. rugsėjo 24 d.) paskirtos 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirta ir likusi neatlikta laisvės apribojimo bausmė yra mažesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, bausmės bendrintinos prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu G. R. paskirtos ir likusios neatliktos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir paskiriant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamasis G. R. 2019 m. lapkričio 13 d. 00.50 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 84), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi jam paskirtas suėmimas nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 94-96). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas G. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas (15 dienų).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. R., paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 23,12 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios J. R. gydymo (b. l. 28-29). Taip pat baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį dėl 82,75 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajai J. R. išmokėtų valstybinio socialinio draudimo lėšų jos laikinojo nedarbingumo (dėl patirtų sužalojimų) laikotarpiu (b. l. 39-41).
Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis G. R. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala tiek Vilniaus teritorinei ligonių kasai, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, tiek Vilniaus teritorinės ligonių kasos, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini visiškai ir priteistini atlyginti iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad abu šie ieškiniai yra padengti, tačiau teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Byloje esantis kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, esantis voke, prisegtame prie bylos viršelio – paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, subendrinti paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, paskirti galutinę bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3, 6, 7, 8 ir 10 punktais, atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį:
1. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje;
2. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;
4. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t.y. alkoholinių gėrimų;
5. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti G. R. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 27 d. (15 dienų), vieną kardomojo kalinimo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. R., palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš G. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 23,12 Eur (dvidešimt tris eurus 12 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš G. R. 82,75 Eur (aštuoniasdešimt du eurus 75 cnt) turtinei žalai atlyginti.
Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.