Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-06-16 · Civilinė byla Nr. 2A-264-278/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-16
Bylos Nr.
2A-264-278/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.)
Ieškovas
F. L.
Atsakovas
I. P., A.R. P.
Advokatai
Lidija Blinkevičienė, Jonas Milčius

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-264-278/2009

teisėja Birutė Mėlinauskienė Procesinio sprendimo kategorija:

(S)121.15;121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 16 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),sekretoriaujant Vilmai Daukšienei,dalyvaujant ieškovei F. L., jos atstovėms L.Blinkevičienei, adv. O.Laurišienei,atsakovams I. P., A.R. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės F. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-107-223/2009 pagal ieškovės F. L. ieškinį atsakovams I. P., A. R. P., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Aukštaitijos vandenys“ dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, ieškovės ir jos atstovių bei atsakovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė nurodė, kad per kaimynų Salių žemės sklypą, esantį Darbo a.2, Panevėžio m., jiems sutinkant, 1991 metais, savo lėšomis ji nutiesė vandentiekio vamzdžius iš miesto vandentiekio į savo gyvenamąjį namą, esantį Darbo a. 3, Panevėžio m.. Atsakovai A.R. ir I. P. be jos sutikimo, savo žemės sklype, virš vandentiekio vamzdžių, 2006-07-26 pradėjo garažo statybą. Po statomu garažu nebuvo įrengta vandentiekio tinklų apsauga, dėl ko gali įvykti avarija ir ieškovei nebus garantuotas tinkamas vandens tiekimas. Prašė teismą įpareigoti atsakovus I. P. ir A.R. P. įrengti vandentiekio tinklų, einančių nuo miesto vandentiekio per atsakovų žemės sklypą, esantį Darbo a. 2, Panevėžio m. , į gyvenamąjį namą, esantį Darbo a. 3, apsaugą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad vamzdynų, esančių atsakovų bei ieškovės sklypuose savininkas yra tretysis asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“. Teismas konstatavo, kad ieškovė nėra inžinierinių tinklų savininkė ar naudotoja, pačiais vamzdžiais nesinaudoja, o tik iš trečiojo asmens perka jo tiekiamą vandenį, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl jos pažeistų nuosavybės teisių, nes ji tokių teisių neturi (CK 4.93str., 4.98 str.). Teismas nurodė, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ neįgaliojo ieškovės veikti jos vardu ir reikšti ieškinį jų interesais, todėl ieškovė yra netinkamas ieškovas, nes nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio subjektas ir neturi reikalavimo teisės atsakovų atžvilgiu, o netinkamas ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą. Be to, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad UAB „Aukštaitijos vandenys“ turi teisę spręsti kaip ir kokiu būdu turi būti apsaugoti jų vandentiekio tinklai. Nurodė, kad ieškovė reikalauja, jog atsakovai įrengtų vandentiekio apsaugą, tačiau iš byloje esančių dokumentų ir šalių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad ieškovė ginčija įrengtos apsaugos tinkamumą. Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ statinio projekte nustatė atsakovų statybos darbams atlikti būtiną sąlygą, kuria nurodoma po statiniu patenkantį vandentiekį iškelti arba įrengti apsauginį (ištisinį dėklą). Atsakovų atlikta vamzdynų apsauga bendrovę tenkina, nes iš byloje esančio darbų patikrinimo akto matyti, kad ieškovės reikalavimu buvo atliktas vamzdyno atkasimas ir UAB „Aukštaitijos vandenys“ konstatavo, jog atlikti darbai atitinka projekto, statybinių norminių dokumentų reikalavimus ir todėl leidžiama vykdyti tolimesnius statybos darbus. Teismas nurodė, kad nors ieškovė teigia, kad atsakovai, neįrengdami jos reikalaujamos apsaugos, pažeidžia teises gauti švarų ir tinkamą naudoti vandenį ir kyla grėsmė dėl galimo vandentiekio trūkimo, tačiau tai nėra teisinis argumentas, nes atsakovai netiekia ieškovei vandens ir nėra atsakingi nei už jo tiekimą, nei už jo kokybę. Teismas darė išvadą, kad ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas ir pareikštas netinkamo ieškovo netinkamam atsakovui, o bylos nagrinėjimo metu ieškovė nesutiko, kad būtų pakeistas atsakovas ir ieškovas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė F. L. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, neskyrė ieškovės prašymu ekspertizės, kad būtų nustatyta ar vandentiekio vamzdžių apsauga įrengta tinkamai ir atitinka galiojančių įstatymų reikalavimus, nes atsiliepimu į ieškinį atsakovė pripažino, jog vamzdžių apsauga neįrengta. Teigia, kad paslepiamų darbų patikrinimo aktas yra neteisingas, surašytas atgaline data, UAB „Aukštaitijos vandenys“ apie tokius darbus neinformuoti. Apeliantė nurodo, kad leidimas atsakovams vykdyti statybas virš vandentiekio tinklų neturėjo būti išduotas, nes tai prieštarauja Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 199 p. 1 p.p. nuostatoms kurios nurodo, jog vandentiekio tinklų zonose galima statyti statinius tik tuo atveju, kai vandentiekio tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės yra nustatę sąlygas, kurių laikantis nurodytų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti darbus. Mano jog šiuo nutarimu nustatyta teisė vykdyti statybos darbus tik apsaugos zonose, bet ne ant pačių inžinerinių tinklų vamzdynų. Apeliantė nurodo, jog, vykdydami statybas ant vamzdyno, atsakovai pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir savo bei trečiojo asmens, tai pat valstybės interesus, nes statybos vykdomos ten, kur jų negalima vykdyti. Teigia, jog nesant vandentiekio tinklų, einančių per atsakovų žemės sklypą į žemės sklypą Darbo a. 3, Panevėžio m., įrengtos apsaugos, trūkus vandentiekio vamzdžiui, ieškovė, atsakovai ir kiti Darbo aikštės geriamojo vandens vartotojai liks be vandens. Bus būtina nugriauti garažą, o tretysis asmuo privalės likviduoti avarijos padarinius. Tokiu būdu bus pažeistos jos teisės, todėl nesutinka su teismo teiginiu, kad ji yra netinkama ieškovė. Be to, teigia, kad 125 m vandentiekio vamzdynų, einančių per jos ir atsakovų žemės sklypus ir gatvę, savo lėšomis įsirengė ji ir buvę gyvenamojo namo bei žemės sklypo Darbo a. 2 savininkai. Nuosavybės teisių į vamzdynus Nekilnojamojo turto Registrų centre neįregistravo, nes tai padaryti nebuvo būtina, todėl mano, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2003-10-02 įsakymu 206 m vandentiekio tinklų, esančių Darbo a., Panevėžyje, jų tarpe ir jos bei kaimynų lėšomis įrengti 125 m, be pagrindo buvo pripažnti UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybe ir tai pažeidžia ieškovės interesus. Nurodo, kad I. ir A. R. P. yra tinkami atsakovai byloje, nes ant vandentiekio vamzdyno vykdo garažo statybas, todėl jie privalo įrengti ir vandentiekio tinklų apsaugą. Teigia, jog teismo išvada, kad ji nesutiko pakeisti atsakovų tinkamais yra nepagrįsta, nes bylos nagrinėjimas truko beveik metus laiko, tačiau nei viename posėdyje tokia teise pasinaudoti jai nebuvo siūloma.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-03-16 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nors apeliantė nurodo, kad ji yra ginčo dalies vandentiekio tinklų bendrasavininkė ir iš jos šis turtas paimtas be jos ir kitų asmenų valios, tačiau šio klausimo pirmosios instancijos teisme nekėlė, nuosavybės teisių neginčijo. Vandentiekio, kaip nekilnojamojo turto objekto, nuosavybės teisės yra įregistruotos trečiojo asmens UAB „Aukštaitijos vandenys“ vardu ir nekilnojamojo turto registre nurodyti duomenys yra laikomi teisingais iki jie nebus nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad ieškovė neteisingai skunde aiškina LR Vyriausybės 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 patvirtintas Specialiųjų žemės ir miško naudojimų sąlygų nuostatas. Šios nuostatos taikomos tik toms teritorijoms, tiems žemės sklypams, kuriuose yra atitinkamais kompetentingais valdymo organų sprendimais nustatytos specialios naudojimo sąlygos ir šios sąlygos yra įregistruotos viešuose registruose. Ieškovė teismui nepateikė duomenų leidžiančių padaryti pakankamą prielaidą, kad jos teisės dėl atsakovų garažo statybų gali būti pažeistos. Vien tik tas faktas, kad statinys pastatytas ant vandentiekio tinklų, kuriais tiekiamas vanduo ir ieškovei, nesukuria jai teisės reikalauti įpareigoti atsakovus įrengti vandentiekio per atsakovų žemės sklypą einančio vandentiekio apsaugą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai neįvykdė jiems nustatytų reikalavimų vykdant garažo statybą. Nurodo, kad ši aplinkybė yra nustatyta anksčiau tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-174-739/2007 ir joje nustatyti prejudiciniai faktai iš naujo neįrodinėjami. Atsakovai teigia, jog ekspertizei atlikti nebuvo jokio teisinio pagrindo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad vandentiekio apsauga įrengta netinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai ir atsakovai I. P. ir A.R. P. žemės sklypo Darbo a. 2, Panevėžio m. dalyje, kurioje įrengti požeminiai vandentiekio tinklai, 2006 metų liepos mėnesį pradėjo priestato ir garažo statybą (1 t., b.l. 9, 37-69). Ieškovė nurodė, kad vykdant garažo statybą ant vandentiekio tinklų, kuriais vanduo patenka ir į jos gyvenamąjį namą, nebuvo iškeltas vandentiekis ir nebuvo įrengtas apsauginis (ištisinis dėklas). Nurodo, jog vandentiekio vamzdžiai gali trūkti, todėl bus sudėtinga likviduoti avarijos pasekmes ir ieškovės gyvenamojo namo gyventojai bei patys atsakovai liks be geriamojo vandens. Nors ieškovė F. L. nurodo, kad atsakovams negalėjo būti išduotas leidimas priestato statybai, vykdomai ant vandentiekio tinklų, tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad statybos teisėtumo ir jų atlikimo klausimai jau yra išspręsti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-03-23 sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs (2t., b.l. 189-191). Minėtame sprendime konstatuota, jog leidimas atsakovų vykdomai statybai išduotas pagrįstai. Šiame sprendime nurodoma, kad statinio projekte UAB „Aukštaitijos vandenys“ nustatė statybos darbams atlikti būtiną sąlygą, kuria atsakovai buvo įpareigoti po statiniu patenkantį vandentiekį iškelti arba įrengti apsauginį (ištisinį dėklą) bei konstatuota, kad atsakovai tinkamai įvykdė nurodytus reikalavimus (1t., b.l. 65, 2t., b.l. 186-190, 228-232, 3t., b.l. 28-37). Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 2 punkto nuostatos nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Nagrinėtoje byloje dalyvavo tie patys asmenys, todėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės pakartotinai neįrodinėtinos ir negali būti ginčijamos. Duomenų, kad dėl kokių tai priežasčių šiuo metu faktinė situacija yra pasikeitusi ir dėl to būtina sustiprinti vandentiekio apsaugą bei skirti ekspertizę, tikslu nustatyti šios apsaugos buvimą ar jos patikimumą, ieškovė teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą byloje skirti ekspertizę. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad aplinkybę, jog vandentiekio vamzdynui apsauga yra įrengta, pakartotinai patvirtino šioje byloje apklausti vamzdyno apsaugos darbus atlikęs B. C., turintis teisę atlikti darbus, susijusius su įvairių vamzdynų montavimu ir kt. darbais bei liudyt. Z. D., atlikusi vandentiekio įvėrimo į futliarą kontrolinę-geodezinę nuotrauką (3t., b.l. 77, 95,105). Esant minėtoms aplinkybėms konstatuotina, jog įrodymų, kad atsakovų veiksmais yra pažeidžiamos F. L. teises, teismui nepateikta (CPK 178 str.). Be to, F. L. prašė teismą vandentiekio apsaugą įpareigoti įrengti atsakovus A.R. P. ir I. P., tačiau iš bylos dokumentų matyti, kad minėtų vandentiekio tinklų savininkas yra tretysis asmuo UAB „Aukštaitijos vandenys“ (2t. b.l. 19, 3t., b.l. 60-61, 92). Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjos 2008-08-28 nutarties matyti kad teismas savo iniciatyva minėtą asmenį įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu (3t., b.l. 57). Nors apeliantė teigia, kad 125 metrus vandentiekio tinklų einančių per žemės sklypus Darbo a. 2 ir Darbo a. 3, Darbo a. 4, Panevėžio m., savo lėšomis įsirengė šių žemės sklypų ir namų savininkai, todėl Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2003-10-02 įsakymu Nr. A-614 206 metrai vandentiekio tinklų, esančių Darbo a., jų tarpe ir jos lėšomis įrengta vandentiekio dalis, nepagrįstai pripažinta UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybe, tačiau duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys yra nuginčyti, teismui nepateikta. Teikti ieškovei F. L. kokybišką vandenį, o tuo pačiu užtikrinti jo pastovų tiekimą ieškovei ir kitiems Darbo a. Panevėžio m. gyventojams yra įsipareigojusi UAB „Aukštaitijos vandenys“, todėl įvykus vandentiekio trasos, kuria teikiamas vanduo ieškovei, gedimui už savalaikį gedimo pašalinimą ir įsipareigojimų F. L. vykdymą yra atsakingas tretysis asmuo, privalantis sąžiningai vykdyti savo įsipareigojimus paslaugų gavėjams (CK 6. 200 str.). Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovų žemės sklype esantys vandentiekio tinklai nuosavybės teise priklauso jai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovei F. L., reikalaujant užtikrinti vandentiekio trasos saugumą, reikalavimas yra pareikštas ne tam atsakovui. Nors F. L. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlė jai pakeisti atsakovų tinkamu atsakovu ir tuo pažeidė CPK nuostatas, tačiau ta aplinkybė, kad Darbo a. 2 žemės sklypo ir namų valdos savininkai I. P. ir A. R. P. nėra tinkami atsakovai byloje, ieškovei buvo žinoma ne tik iš atsakovų bei trečiojo asmens UAB „Aukštaitijos vandenys“ pateiktų atsiliepimų į ieškinį, kuriuose nurodoma, jog minėtų tinklų savininkas yra tretysis asmuo ir ieškinys pateiktas netinkamiems atsakovams, bet ir iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2006-09-27 rašto F. L. bei Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006-09-28 atsakymo ieškovei (2t., b.l. 9,10, 3t., b.l. 24-26, 60-61). Šią aplinkybę patvirtina ir F. L. 2008-10-22 adresuotas trečiojo asmens raštas (3t. b.l. 92). Iš 2008-10-30 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovės atstovė L.Blinkevičienė pripažino, kad ginčo vamzdymai yra UAB „Aukštaitijos vandenys“ nuosavybė, tačiau teigė, jog nėra brėžinių, nurodančių kokia dalis jų priklauso ieškovei. Trečiojo asmens atstovas prijungimui prie bylos teismui pateikė vandentiekio ir nuotekų tinklų priklausomybės ribų planą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovei buvo žinoma kas yra vandentiekio tinklų savininkai. Be to, ieškovė byloje naudojosi kvalifikuota teisine pagalba - byloje ją atstovavo teisininkai, dukra advokatė Lidija Blinkevičienė bei advokatas Jonas Milčius, tačiau nei ieškovė, nei jos atstovai neprašė teismo, kad netinkamas atsakovas būtų pakeistas tinkamu, todėl teismas, nesant ieškovės prašymo dėl netinkamos šalies pakeitimo, bylą išnagrinėjo iš esmės pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus atsakovams A.R. P. ir I. P., nes teisė pasirinkti atsakovą priklauso ieškovui (3t., b.l. 16, 48, 70-75, CPK 45 str.). Kolegija sutinka su apeliantės teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo, jog ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo, nes F. L. yra vandenį teikiančios bendrovės atlygintinų paslaugų gavėja ir turi teisę reikalauti užtikrinti kokybiškų paslaugų gavimą, tačiau reikalavimą dėl vamzdynų tinkamumo ji turi teisę pareikšti tik UAB „Aukštaitijos vandenys“.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškinys pareikštas atsakovams negali būti tenkinamas, todėl naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Romualdas JanuškaRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė