Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teismo teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, administracinio akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio AVMI pabrėžė, kad pareiškėjas neteikė PVM deklaracijų ir neatliko jokių veiksmų, susijusių su PVM deklaracijų teikimu bei jų patikslinimu laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas Komisijos posėdžio metu neneigė fakto, kad ginčui aktualiu laikotarpiu yra gavęs Pranešimą, tačiau dėl gautų pranešimų gausos neturėjo galimybių su jais susipažinti. Vertina, kad toks jo elgesio pasirinkimas yra paties pareiškėjo valios išraiška. Tvirtino, kad pareiškėjas nepateikdamas PVM deklaracijos FR0600 formos, PVM sąskaitų faktūrų, papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos ir/ar neatsiliepimo į mokesčių administratoriaus prašymą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą, t. y. jog neatlikdamas PVMĮ ir Taisyklėse nustatytų prievolių, pareiškėjas, būdamas PVM mokėtoju, neįrodė, jog vykdo ekonominę veiklą, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) sudarė pakankamą pagrindą, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi, priimti Sprendimą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų.

Pažymėjo, kad priėmus Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų, jam, atitinkamai, pagal PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies reglamentavimą kilo pareiga po 20 dienų po jo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų deklaraciją.

Pažymėjo ir tai, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus. Paaiškino, kad Sprendimas pareiškėjui buvo suformuotas 2023 m. kovo 21 d. automatiniu būdu ir išsiųstas 2023 m. kovo 21 d. jo VMI deklaruotu el. paštu: (duomenys neskelbtini). Paminėjo, kad pareiškėjui Sprendimas buvo įteiktas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, 2022 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. XIV-1658 redakcija) 164 straipsnyje numatytas nuostatas. Tvirtino, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 74 straipsnio 8 dalimi, todėl neteisingai skaičiuoja Sprendimo įteikimo ir pareigų atsiradimo terminus. Tvirtina, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas tinkamai 2023 m. kovo 21 d. ir jame nurodytas šio sprendimo pasekmių įsigaliojimo terminas – 2023 m. kovo 22 d. yra teisingas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2023 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. (17.26-40)RES-50520 „Dėl išregistravimo / neišregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų“ (b. 1. 24), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsniu bei atsižvelgdama į tai, kad PVM mokėtojas nereagavo į siųstą Pranešimą dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų, nepateikė iki nurodyto termino (2023 m. kovo 20 d.) papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos apie vykdomą ekonominę veiklą, nepateikė vieno mokestinio laikotarpio (2022 m. II pusmečio) PVM deklaracijos FR0600, bei nepateikė ir PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninio sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF), nusprendė nuo 2023 m. kovo 22 d. V. K., išregistruoti iš PVM mokėtojų. Pagal PVMĮ 88 straipsnio 1 dalį Panevėžio AVMI Sprendimu pareiškėjui taip pat nurodė per 20 dienų po išregistravimo dienos pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą, pagal patvirtintas Deklaracijų užpildymo taisykles.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyrius 2023 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. (AG4-31/22-2023) (b. l. 52-58) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Komisija vertino, kad pareiškėjas, būdamas PVM mokėtoju, nepateikė 2022 m. II pusmečio PVM deklaracijos bei nepateikė to paties mokestinio laikotarpio PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį, įskaitant ir tai, jog per teritorinio mokesčių administratoriaus Pranešime dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų nurodytą terminą nepateikė papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos ir/ar neatsiliepė į mokesčių administratoriaus prašymą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą. Komisija konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog vykdo ekonominę veiklą, todėl tokiais veiksmais (neveikimu) sudarė pakankamą pagrindą atsakovei, vadovaujantis PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi, priimti Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų. Komisija sprendime vertino, kad priėmus Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtųjų, jam atitinkamai, kilo PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pareiga pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų deklaraciją. Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjas nevykdė PVM mokėtojams PVMĮ reglamentuojamų pareigų, todėl Panevėžio AVMI pagrįstai priėmė skundžiamą aktą.

Pagal ABTĮ 26 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja tai, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka apeliacinės funkcijos, tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumą bei teisėtumą, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2023 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (17.26-40)RES-50520 „Dėl išregistravimo / neišregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų“, kuriuo V. K. nuo 2023 m. kovo 22 d. buvo išregistruotas iš PVM mokėtojų bei įpareigotas per 20 dienų po išregistravimo dienos pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą (b.l.5) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2023 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. (AG4-31/22-2023), kuriuo Komisija atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendime nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis PVMĮ 75 straipsniu ir atsižvelgus į tai, kad PVM mokėtojas (pareiškėjas) nereagavo į siųstą Pranešimą ir iki 2023 m. kovo 20 d. prašomų papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos apie vykdomą ekonominę veiklą (vieno mokestinio laikotarpio (2022 m. II pusmečio) PVM deklaracijos FR0600 formos ir PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį) nepateikė, nuo 2023 m. kovo 22 d. pareiškėją išregistravo iš PVM mokėtojų. Inspekcija, vadovaudamasi PVMĮ 88 straipsnio 1 dalimi, šiuo sprendimu pareiškėjui taip pat nurodė, per 20 dienų po išregistravimo dienos VMI pateikti tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos formą (FR0600) (b. l. 24). Taigi, atsakovė pareiškėją iš PVM mokėtojų išregistravo atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes – pareiškėjo PVM deklaracijų ir PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį nepateikimą ir nereagavus į jos siųstą Pranešimą dėl duomenų patekimo, šios aplinkybės yra pagrindinis ginčijamo atsakovės Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas. Dėl šios priežasties būtina įvertinti ar, vadovaujantis Sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais, PVM deklaracijų ir PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį nepateikimas, nereagavimas į Pranešimą, pagrįstai galėjo būti vertinamas kaip pagrindas išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokėtojų atsakovės iniciatyva.

PVMĮ 77 straipsnyje reglamentuojamos PVM mokėtojų prievolės, viena kurių yra prievolė teikti šio įstatymo reikalaujamas PVM deklaracijas, prekių tiekimo į kitas valstybes nares bei kitas nustatytas ataskaitas ir šio įstatymo nustatyta tvarka bei terminais mokėti į biudžetą šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą mokėtiną PVM (1 dalies 3 punktas). Sistemiškai vertinant aptartą teisės normą, sprendžiama, kad ja, t. y. PVMĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata įstatymo leidėjas yra įpareigojęs PVM mokėtojus PVMĮ nustatyta tvarka ir terminais teikti PVM deklaracijas, kitas nustatytas ataskaitas bei į valstybės biudžetą mokėti PVM. Atitinkamai, pažymima, kad prievolės teikti deklaracijas vykdymas detaliau reglamentuojamas PVMĮ 85 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodoma, jog, jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos. Tuo tarpu, prievolę apskaičiuoti ir (arba) mokėti PVM reglamentuoja PVMĮ 71 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodoma, kad prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, išskyrus atvejus, kai šalies teritorijoje tiekiamos tik tokios prekės ir (arba) teikiamos tik tokios paslaugos, už kurias prievolė apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM pagal šio įstatymo 95 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas tenka pirkėjui. Teisinis pagrindas mokesčio administratoriui išregistruoti PVM mokėtoją savo iniciatyva iš PVM mokėtojų reglamentuojamas PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje ir yra siejamas su faktine aplinkybe, kai mokesčių mokėtojas nevykdo ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių.

Šios PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos turinys yra konkretizuotas PVMĮ nuostatų įgyvendinimą reglamentuojančiame poįstatyminiame teisės akte Įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais/išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų ir Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo registravimą patvirtinančio sertifikato išdavimo taisyklių 28 punkte. Šių Taisyklių 28 punkte numatyta, kad, mokesčių administratoriaus iniciatyva, prieš tai įvertinus PVM mokėtojų ekonominės veiklos pobūdį (mokesčių administratorius privalo kiekvieną kartą prieš priimdamas sprendimą, įvertinti mokesčių mokėtojo ekonominę veiklą, kaip ji suprantama pagal PVMĮ 2 straipsnio 8 dalį), PVM mokėtojai gali būti išregistruojami, kai nevykdo ekonominės veiklos ir/ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių; išvada turi būti pagrįsta mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma ir jų pakankamumas yra vertinamas kiekvienoje konkrečioje situacijoje, remiantis turimais duomenimis, išvardintais šių Taisyklių 12.1 – 12.13 punktuose. Taisyklių 28.1 punkte numatyta, kad mokesčių administratoriui turint duomenų, kad PVM mokėtojas du mokestinius laikotarpius iš eilės (kai mokestinis laikotarpis yra mėnuo), o tais atvejais, kai mokestinis laikotarpis yra ketvirtis arba pusmetis, PVM mokėtojas nepateikė vieno mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos ar PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį arba pateiktose PVM deklaracijose ir/ar PVM sąskaitų faktūrų registruose deklaruoti tik nulinių reikšmių duomenys, taip pat mokesčių administratoriui turint duomenų, numatytų Taisyklių 28.5 punkte, kad per pranešime dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų nurodytą terminą PVM mokėtojas nepateikė papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos ir/ar neatsiliepė į mokesčių administratoriaus prašymą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą, PVM mokėtojai gali būti išregistruojami mokesčių administratoriaus iniciatyva. Taisyklių 34 punktas numato, kad, mokesčių administratorius, nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, nurodytas Taisyklių 28.1-28.4 punktuose, Taisyklių 24 punkte nustatytu būdu informuoja PVM mokėtoją apie numatomą išregistravimą mokesčių administratoriaus iniciatyva; jeigu PVM mokėtojas dėl numatomo išregistravimo iš PVM mokėtojų per pranešime nurodytą terminą pateikia papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą, tai mokesčių administratorius, ją įvertinęs ir nustatęs, kad PVM mokėtojas mokesčių administratoriaus iniciatyva negali būti išregistruotas arba pateiktos papildomos informacijos nepakanka nustatyti, kad PVM mokėtojas vykdo ekonominę veiklą, apie tai Taisyklių 24 punkte nustatytu būdu informuoja PVM mokėtoją; jeigu PVM mokėtojas per pranešime nurodytą terminą nepateikia papildomos informacijos ir negalima nustatyti, ar jis vykdo ekonominę veiklą, jis išregistruojamas iš PVM mokėtojų. Taisyklių 35 punkte nurodoma, kad mokesčių administratorius, nustatęs ir įvertinęs aplinkybes, nurodytas Taisyklių 28.5-28.13 punktuose, be išankstinio įspėjimo priima sprendimą išregistruoti ir Taisyklių 24 punkte nustatytu būdu apie šį sprendimą informuoja mokesčių mokėtoją.

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčių administratorius prieš priimdamas sprendimą dėl konkretaus mokesčių mokėtojo išregistravimo iš PVM mokesčių mokėtojų turi surinkti faktinius duomenis dėl aplinkybių, kurios būtų pagrindas išregistruoti PVM mokėtoją.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio AVMI prieš priimdama Sprendimą, vadovaudamasi Taisyklių 34 punktu, 2023 m. kovo 13 d. pranešimu Nr. (17.26-40) RES-45352 (b. l. 86), pareiškėjui pranešė, kad mokesčio administratoriaus duomenimis jis nevykdo ekonominės veiklos ir neįgyja prekių iš kitų valstybių narių ir/ar neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Šiuo pranešimu Panevėžio AVMI paprašė mokesčių mokėtoją iki 2023 m. kovo 20 d. pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių. Pranešimu pareiškėjas taip pat buvo informuotas apie tai, jog prašomos informacijos nepateikus, mokesčių administratoriaus iniciatyva pareiškėjas bus išregistruotas iš PVM mokėtojų. Taigi, pareiškėjas Pranešimu buvo įspėtas pateikti ne tik informaciją apie veiklos vykdymą ir prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių, bet ir įspėtas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų. Tai, kad pareiškėjas nesidomėjo ir neskaitė iš mokesčių administratoriaus gautų pranešimų, yra paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelis, sukeliantis atitinkamas pasekmes, todėl jo argumentas, kad nebuvo tinkamai informuotas apie išregistravimą iš PVM mokėtojų, atmetamas kaip nepagrįstas.

Iš Taisyklių 28 punkte įtvirtintų teisės normų struktūros bei sistemos ir jų turinio matyti, kad ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymas, kaip savarankiškas išregistravimo iš PVM mokėtojų registro pagrindas, gali būti patvirtintas bet kuria (bet kuriomis) iš Taisyklių 28.1 – 8.13 punktuose išvardintų aplinkybių (vienos ar kelių tokių aplinkybių buvimu).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius pareiškėją išregistravo iš PVM mokėtojų atsižvelgiant į tai, kad jis nepateikė vieno mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos ar PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį (Taisyklių 28.1 punktas) ir per Pranešime nurodytą terminą nepateikė papildomų duomenų ir/ar dokumentų, ir/ar informacijos ir/ar neatsiliepė į mokesčių administratoriaus prašymą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą (Taisyklių 28.5 punktas).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus poziciją, turėjo pateikti konkrečius, pagrįstus faktiniais duomenimis paaiškinimus dėl ekonominės veiklos vykdymo fakto iki Sprendimo priėmimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1356/2013).

Panevėžio AVMI prielaidas, sąlygojusias išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų, patvirtina į bylą pateikti įrodymai: Panevėžio AVMI 2023 m. kovo 13 d. pranešimas Nr. (17.26-40) RES-4535 (b. l. 86), kuriuo mokesčių administratorius paprašė pareiškėją pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių bei informavo pareiškėją apie tai, jog laiku nepateikus prašomos informacijos, bus išregistruotas iš PVM mokėtojų; atsakovės į bylą pateiktas Elektroninio deklaravimo sistemos išrašas (b. l. 96, Komisijos b. l. 19), kurio duomenys patvirtina, kad pareiškėjas jokių veiksmų, susijusių su PVM deklaracijų teikimu bei jų patikslinimu laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2023 m. gegužės 12 d. neatliko; Vilniaus AVMI 2023 m. vasario 7 d. pareiškėjui surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. VMI-01-ANR_N-1083-2023 (b. l. 89-90), už tai, kad 2023 m. vasario 7 d. 16 val. 30 min. nustatyta, kad V. K., vykdantis individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė PVM deklaracijos FR0600 formos už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito pusmečio pirmo mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2023 m. sausio 25 d., tuo pažeidė PVMĮ 85 straipsnio 1 dalies nuostatas; už tai, kad būdamas registruotu PVM mokėtoju Lietuvos Respublikoje, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Posistemį už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį, kurie turėjo būti pateikti mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito pusmečio pirmo mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2023 m. sausio 20 d., tuo pareiškėjas pažeidė PVMĮ 78 straipsnio 5 dalies, MAĮ 42-2 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta, kad PVM mokėtojai, kaip jie apibrėžti PVMĮ, mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka privalantys tvarkyti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų apskaitą, privalo pateikti VMI gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis, ir Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.2 punkto, kuriame numatyta, kad fizinio asmens mokestinio laikotarpio registrų duomenys VMI privalo būti pateikti – iki kito pusmečio pirmo mėnesio 20 dienos (jeigu fizinis asmuo teikia kalendorinio mėnesio PVM deklaraciją – iki kito mėnesio 20 dienos), nuostatas.

Teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas VMI būtų pateikęs paskutinio mokestinio laikotarpio (2022 m. II pusmečio) PVM deklaracijos FR0600 formą ar PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų per Posistemį, kaip ir nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų atsiliepęs į atsakovės Pranešimą ir pateikęs papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikęs dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas neįrodė, jog vykdė ekonominę veiklą, lemiančią jo, kaip PVM mokėtojo, statusą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant PVMĮ 75 straipsnio 4 dalį ir Taisyklių nuostatas, ne kartą pažymėta, kad išregistravimui iš PVM mokėtojų mokesčių administratoriaus iniciatyva yra svarbus pats ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo faktas, kuriam patvirtinti mokesčių administratorius ir privalo nustatyti atitinkamas aplinkybes. Nurodyti teisės norminiai aktai nenumato, jog, siekdamas išregistruoti PVM mokėtoją iš PVM mokėtojų registro dėl ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo, mokesčių administratorius privalo papildomai tirti ir ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdymo priežastis, taip pat nenustato jokių kriterijų tokioms priežastims ir jų juridinei reikšmei įvertinti. Būtent ekonominės veiklos (prekių teikimo ar paslaugų teikimo) vykdymas yra esminė įsiregistravimo ir buvimo PVM mokėtoju sąlyga, įtvirtinta PVMĮ 71 straipsnio 1 dalyje (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1960 redakcija), todėl asmenys, kurie buvo įregistruoti PVM mokėtojais, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių nebevykdo anksčiau pradėtos ekonominės veiklos (ją nutraukė, sustabdė ir pan.) pagrįstai gali būti išregistruojami iš PVM mokėtojų registro, jei tik nustatomos Taisyklių 47.1 (Taisyklių nuostata, atitinkanti Taisyklių 28 punktą) punkte išvardintos aplinkybės (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-823/2008).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė, atsižvelgdama būtent į tai, jog pareiškėjas laiku nepateikė nei PVM deklaracijų nei gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų į Posistemį už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį bei per Pranešime nurodytą terminą nepateikė papildomų duomenų ir neatsiliepė į mokesčių administratoriaus prašymą pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą, pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad V. K. nevykdo ekonominės veiklos ar prekių įsigijimų iš kitų ES valstybių narių (Taisyklių 28.1, 28.5 punktai, PVMĮ 75 straipsnio 4 punktas). Panevėžio AVMI priimdama Sprendimą įvertino, kad pareiškėjas nepateikė 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. gruodžio 31 d. mokestinio laikotarpio PVM deklaracijų ar gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų, nepateikė Pranešimu prašomų duomenų, todėl vertino, kad pareiškėjas nevykdė ekonominės veiklos. Remiantis tuo kas aptarta, spręstina, kad mokesčių administratorius iki Sprendimo priėmimo neturėjo duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų vykdęs ekonominę veiklą, kas yra pagrindas PVM mokėtojo išregistravimui.

Mokesčių administratorius nustatęs, kad pareiškėjas ekonominės veiklos, taip pat ir įsigijimų iš kitų ES valstybių narių nevykdo, Sprendimu išregistravo jį iš PVM mokėtojų registro, pagrįstai.

Be to, nustatyta, kad Sprendimu Panevėžio AVMI, vadovaudamasi PVMĮ 88 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui nurodė per 20 dienų po išregistravimo dienos pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą.

PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu apmokestinamasis asmuo buvo išregistruotas (paties prašymu ar mokesčio administratoriaus iniciatyva) iš PVM mokėtojų, po 20 dienų po išregistravimo jis privalo pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų arba likviduojamo asmens PVM deklaraciją ir joje šio įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti visas likusias prievoles, susijusias su PVM apskaičiavimu ir sumokėjimu. Sistemiškai vertinant PVMĮ 75 straipsnio 4 dalį bei šia teisės norma sukuriamas teisines pasekmes, kurios įstatymo leidėjo valia formalizuojamos PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje, expressis verbis įtvirtinančioje išregistruoto PVM mokėtojo pareigą po 20 dienų po jo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų deklaraciją, kuri, kaip nurodoma skundžiamame Sprendime, yra patvirtinta VMI viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų bei jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“, sudaro pagrindą išvadai, kad, atsakovei priėmus Sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtųjų, jam, atitinkamai, kilo PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pareiga po 20 dienų po jo išregistravimo iš PVM mokėtojų pateikti specialią išregistruojamo iš PVM mokėtojų deklaraciją. Teismo vertinimu Panevėžio AVMI Sprendimu pagrįstai pareiškėjui nurodė per 20 d. po išregistravimo dienos pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistravimo (likvidavimo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formą pagal Deklaracijų užpildymo taisykles.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus AVMI 2023 m. gegužės 8 d. pareiškėjui buvo surašytas Administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-01-ANR_P-1430-2023 (b. l. 93-94) už tai, kad 2023 m. gegužės 8 d. 6 val. 02 min. V. K., teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI nepateikė išregistruojamo – likviduojamo asmens paskutinio mokestinio laikotarpio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų bei paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos FR0600 formos už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. kovo 21 d. mokestinį laikotarpį, kuri turėjo būti pateikta per 20 dienų po asmens išregistravimo iš PVM mokėtojų dienos (iki 2023 m. balandžio 11 d.), tokiu būdu V. K. pažeidus PVMĮ 88 straipsnio 1 dalies, MAĮ 42-2 straipsnio 1 dalies ir Duomenų tvarkymo taisyklių 31 punkto nuostatas. Iš pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Administracinio nusižengimo byloje Nr. EII-698-990/2023 (b. l. 98-101) matyti, kad pareiškėjui už šį pažeidimą buvo paskirta 200 eurų dydžio baudą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs V. K. skundą, Vilniaus AVMI 2023 m. gegužės 31 d. nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatavęs, kad V. K. pateikti PVM deklaracijas PVMĮ 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu kils tik įsiteisėjus Sprendimui.

Sprendžiant dėl Sprendimo teisėtumo, taip pat vertinama jo atitiktis formaliųjų administracinio sprendimo turiniui keliamų reikalavimų, kuriuos nustato VAĮ 10 straipsnis, atžvilgiu. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas, šiuo metu galiojančios redakcijos – 4 punktas ) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 4–6 punktuose nustatyta, kad administraciniame akte turi būti nurodytas atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad tai reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Nepaisant to, kad atsakovė Sprendime nekonkretizavo PVMĮ 75 straipsnio dalies, tačiau priimant Sprendimą jo sudėtine dalimi buvo PVM mokėtojui adresuotas Pranešimas, iš kurio matyti, kad pareiškėjui buvo nurodyta, jog Pranešimas grindžiamas PVMĮ 75 straipsnio 4 dalimi. Sprendime buvo nurodyta ne tik teisinė kvalifikacija bet ir ją, patvirtinantys faktiniai duomenys. Pažymėtina, kad Sprendime nurodyti sprendimo priėmimo pagrindai, Sprendimo turinys aiškus, jame konkrečiai nurodyta, kokiu pagrindu konstatuotas faktas, jog pareiškėjas nevykdo ekonominės veiklos, nurodyta nuo kada konkrečiai pareiškėjas išregistruojamas iš PVM mokėtojų, išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodė jokių argumentų, kuriais skundžiamo Sprendimo teisėtumo klausimą išimtinai būtų siejęs su netinkamai ir/ar neaiškiai pagrįsta teisės norma. Teismas neįžvelgia Sprendimo nesuderinamumo su VAĮ 10 straipsnio reikalavimais.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad Panevėžio AVMI Sprendime, nurodydama jog jis iš PVM mokėtojų išregistruojamas nuo 2023 m. kovo 22 d., pažeidė teisės aktų galiojimo laike principą.

Atsakovė nurodė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo suformuotas automatiniu būdu ir išsiųstas 2023 m. kovo 21 d. jo VMI deklaruotu el. paštu: (duomenys neskelbtini).

Pagal MAĮ 1 straipsnio 1 dalį šis įstatymas apima mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. MAĮ 164 straipsnyje numatyta, kad dokumentai mokesčių mokėtojui gali būti įteikiami tokiais būdais: tiesiogiai įteikiant; siunčiant registruotu laišku; telekomunikacijų galiniais įrenginiais; viešai paskelbiant. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad telekomunikacijų galiniais įrenginiais dokumentai siunčiami mokesčių mokėtojo nurodytu elektroninio pašto adresu ir patvirtinami teisės aktų nustatyta tvarka; dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Be to, Taisyklių 33 punkte numatyta, kad informacija apie priimtą Sprendimą FR0518, taip pat visa kita informacija apie išregistravimą iš PVM mokėtojų yra pateikiama Taisyklių 24 punkte nustatytu būdu, kuriame įtvirtinta, kad informacija apie priimtą Sprendimą, Sprendimo dėl išregistravimo/neišregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų FR0518 formą, patvirtintą šiuo įsakymu, ir pranešimą, taip pat visa kita informacija apie registravimą PVM mokėtoju ir/ar išregistravimą iš PVM mokėtojų, ir/ar registrinių duomenų keitimą yra pateikiama per Mano VMI. Nustatyta, kad pareiškėjui Sprendimas el. paštu buvo išsiųstas 2021 m. kovo 21 d. 15 val. 20 min. (Komisijos b. l. 20). Teismas konstatuoja, kad Sprendimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. kovo 21 d. tinkamai, jame nurodytas pasekmių įsigaliojimo terminas – pareiškėjo išregistravimas iš PVM mokėtojų nuo 2023 m. kovo 22 d., nepažeidžia MAĮ nuostatų ir nėra pagrindas panaikinti Sprendimą.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad PVM niekada nebuvo susigrąžinamas / atskaitomas ir tik papildydavo biudžetą; 2022 metais pateikus PVM deklaracijos FR0600 formą bei patikslintą PVM deklaraciją, Panevėžio AVMI neperskaičiavo ir negrąžino jo permokėto PVM; patikslinus gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2021 metus Panevėžio AVMI nesumažino ir negrąžino permokėtų mokesčių, taip pat nepateikė pareiškėjo patikslintų duomenų VSDFV dėl ko pareiškėjas permokėjo ir VSD ir PSD mokesčius ir iki šiol negali jų susigrąžinti, nesusiję su pareiškėjo skundo reikalavimais, neįtakojo Sprendimo priėmimo, todėl teismas detaliau jų nevertina ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl anksčiau nurodytų aplinkybių turi teisę kreiptis tiesiogiai į mokesčių administratorių.

Kadangi pareiškėjo skundžiamas 2023 m. kovo 21 d. Panevėžio AVMI sprendimas Nr. (17.26-40)RES-50520 „Dėl išregistravimo / neišregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų“ atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti skunde nurodytais motyvais.

Iš esmės analogiškos pozicijos, priimdama sprendimą netenkinti pareiškėjo skundo dėl ginčijamo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo, laikėsi ir Komisija, todėl konstatuotina, kad Komisijos 2023 m. birželio 23 d. sprendimas Nr. 21RE4-(AG4-31/22-2023) taip pat teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.