- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- e2YT-4225-476/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00236-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Pareiškėjas
- V. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankas
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. Ž. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž. po B. Ž. mirties priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2018 m. kovo 19 d. mirė jos įtėvis J. Ž.. Pareiškėja kreipėsi į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pasikreipusi ji sužinojo, kad jos tėtis nebuvo kreipęsis dėl palikimo priėmimo po sutuoktinės B. Ž., mirties. Ji būdama vienintelė J. Ž. įpėdinė pagal įstatymą, žinodama, jog po B. Ž. mirties įtėvis J. Ž. valdė visą jos turtą kaip savo, išsaugojo jį iki savo mirties, kreipiasi siekdama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas po B. Ž. mirties buvo priimtas faktinio valdymo būdu.
Pareiškėjos įtėviai J. Ž. ir B. Ž. sudarė santuoką 1967 m. rugsėjo 2 d. Sutuoktiniai kartu žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini)bendromis lėšomis statė gyvenamąjį namą, sandėlį, ūkinį pastatą, sandėlį, šulinį. Šie statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre J. Ž. vardu 1975 m. gruodžio 31 d. Aktu valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui pagrindu. 1995 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 956 Dėl žemės sklypo suteikimo J. Ž. Raseinių rajone J. Ž. buvo nuspręsta suteikti 3,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir perduota neatlygintinai jų nuosavybėn, jų naudojamus namų valdų ir asmeninio ūkio žemės sklypus. Atkūrus nuosavybės teises J. Ž. nuosavybėn buvo perduoti ir Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruoti žemės sklypai.
2009 m. kovo 15 d. mirus B. Ž. jos sutuoktinis J. Ž. likusį turtą pradėjo valdyti visa apimtimi. Kadangi sutuoktinės vardu viešuosiuose registruose įregistruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nebuvo, J. Ž. būdamas senyvo amžiaus, neturėdamas teisinio išsilavinimo, manydamas, jog papildomų veiksmų priimant po sutuoktinės mirties likusį palikimą atlikti nereikia, nei į notarų biurą, nei į teismą nesikreipė, o visą turtą tiesiog pradėjo valdyti kaip savo. J. Ž. tvarkė, prižiūrėjo likusį namą, išsaugojo jį iki savo mirties, mokėjo visus mokesčius ir vykdė visus su nekilnojamuoju turtu susijusius įsipareigojimus. J. Ž. be palikto nekilnojamojo turto po sutuoktinės mirties išsaugojo kai kuriuos jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, pensininko pažymėjimą. Kita B. Ž. įpėdinė buvo ji, tačiau nei ji, nei joks kitas asmuo nėra kreipęsis į notarų biurą dėl B. Ž. palikimo priėmimo, nes buvo laikoma, kad palikimą po jos mirties priėmė J. Ž.. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą laiką niekas nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo, todėl laikytina, kad palikimo kiti asmenys nepriėmė.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad mirusios B. Ž. turtas paveldėjimo teise valstybei galėtų pereiti tik tuo atveju, jeigu palikėja neturėtų įpėdinių. Sutiko, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismo nuožiūra.
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos B. Ž. palikimo perėjimą valstybei. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsniu palikimas gali būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs 2018-03-19), ir B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusi 2009-03-15), buvo sutuoktiniai (santuoką sudarė 1967-09-02). B. Ž. ir J. Ž. buvo pareiškėjos V. Ž. įtėviai. Iš 2018-07-12 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypas, esantis Gandro g. 4, Taurupio k., Raseinių r., kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. Ž.. 1995 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos Respublikos Kauno apskrities valdytojo įsakymu Nr. 956 Dėl žemės sklypo suteikimo J. Ž. Raseinių rajone J. Ž. buvo nuspręsta suteikti 3,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 2004 m. spalio 27 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Raseinių r.) Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę ir perduota neatlygintinai jų nuosavybėn jų naudojamus namų valdų ir asmeninio ūkio žemės sklypus. Atkūrus nuosavybės teises J. Ž. nuosavybėn buvo perduoti ir Nekilnojamojo turto registre jo vardu įregistruoti šie žemės sklypai: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių kvitų matyti, kad J. Ž. po B. Ž. mirties mokėjo mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu. Iš 2018-06-20 Raseinių rajono 1-ojo notaro biuro rašto matyti, kad mirus B. Ž., paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo priėmimo po jos mirties niekas nesikreipė.
Pareiškėjos pareiškime nurodytais paaiškinimais bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad J. Ž. po sutuoktinės B. Ž. mirties (duomenys neskelbtini)priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti: tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos nuolat gyveno tame pačiame name, rūpinosi namu ir mokėjo visus mokesčius bei vykdė visus su nekilnojamuoju turtu susijusius įsipareigojimus. J. Ž. be palikto nekilnojamojo turto, po sutuoktinės mirties, išsaugojo kai kuriuos jos asmeninius daiktus, nuotraukas, dokumentus, pensininko pažymėjimą, jų sutuoktuvių liudijimą, palikėjos gimimo liudijimą, pareiškėjos įvaikinimo liudijimą. Taigi, jis su palikėjos turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkas, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 448 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, kadangi jos yra mažesnės už minimalią (3 Eur) valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)), po jo sutuoktinės B. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėjęs faktiškai jį valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.