Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1490-43/2008 pagal ieškovo Š. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Fortuna Baltica“ ir A. F. dėl sutarties pripažinimo nutraukta, baudos priteisimo ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo A. F. ieškovui 510 800 vienetų UAB „Fortuna Baltica“ 1 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų. Palankaus ieškovui teismo sprendimo priėmimo atveju sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas arba pasidaryti negalimas, jeigu iki sprendimo priėmimo pasikeistų bendrovės akcijų nuosavybės teisės subjektai arba akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisių įgyvendinimo turinys, t. y. atsakovo A. F. nuosavybė į turimas akcijas būtų perleista kitiems asmenims arba teisės valdyti akcijas, jomis naudotis ir disponuoti būtų suvaržytos ar kitaip apsunkintos, arba pasikeistų nurodytų akcijų vertė. Todėl būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo tinkamo įvykdymo grėsmei pašalinti teismas nusprendė areštuoti atsakovui A. F. priklausančios 510 800 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Fortuna Baltica“ akcijų, uždraudžiant atsakovui disponuoti šiomis akcijomis, balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priimti nutarimus dėl įstatų pakeitimo, įstatinio kapitalo didinimo, įstatinio kapitalo mažinimo (išskyrus, kai tai numatyta įstatyme), vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas, bendrovės likvidavimo ir reorganizavimo, pelno paskirstymo, ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, taip pat dėl kitų subjektų prievolių, kurių dydis didesnis kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo bei garantavimo. Be to, teismas nurodė, jog ieškovas ieškiniu reikalauja iš atsakovo A. F. priteisti 151 001 Lt dydžio baudą. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, todėl jo atžvilgiu ieškovo reikalaujama suma yra didelė. Teismas nurodė, jog yra grėsmė teismo sprendimo įvykdomumui, nes atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo šio reikalavimo dalyje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl teismas taikė uždraudė atsakovui A. F. disponuoti nekilnojamuoju ir kilnojamuoju 151001 Lt vertės turtu. Teismas taip pat nurodė, jog patenkinus ieškovo reikalavimus gali būti taikoma restitucija. Atsakovui A. F. priklauso 80 procentų UAB „Fortuna Baltica“ akcijų, todėl būdamas UAB „Fortuna Baltica“ direktoriumi jis turi galimybę disponuoti visu įmonės turtu, t.y. kyla reali grėsmė, kad turtas, į kurį ieškovui buvo suteiktos išimtinės teisės, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas – restitucija gali pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šių aplinkybių teismas nutarė areštuoti uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu - atsakovo UAB „Fortuna Baltica“ butą, esantį Vilniuje, garažo boksą, esantį Vilniuje ir 10 Lt nominalios vertės 12 673 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Žalgirio loto“ akcijų areštas.

Atsakovui nuosavybės teise priklauso ne 510 800, o 438 800 UAB „Fortuna Baltica“ akcijų, nes 72 000 vienetų akcijų, gavus ieškovo sutikimą, 2007 m. balandžio 11 d. buvo perleistos įmonei PDF Italia s.r.l. Todėl teismas negalėjo areštuoti 510 800 vienetų akcijų. Ieškovas reikalauja akcijų prikimo-pardavimo sutartį pripažinti nutraukta. Patenkinus tokį reikalavimą, iš ieškovo atsakovui turėtų būti grąžinta 255 01 Lt suma, o iš atsakovo ieškovui 151 001 Lt bauda, t.y. iš ieškovo gali būti ieškoma suma didesnė, nei iš atsakovo ir ieškovas liks skolingas atsakovui. Todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovo turto 151 001 Lt sumoje.Ieškovas pateikė ieškinį teismui, kai atsakovas jam pareiškė pretenziją dėl prievolių nevykdymo. Teismo draudimas priimti nutarimus akcininkų susirinkimuose dėl bendrovės valdymo neleidžia atsakovui efektyviai valdyti įmonę, vykdyti jos veiklos plėtrą, dėl ko patiriami nuostoliai. Atsakovas yra investavęs į įmonę daugiau, nei yra sumokėjęs už akcijas, t.y. 320000 Lt kurie laikytini atsakovo nuostoliai, todėl užtikrintinas atsakovo nuostolių atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Atsakovas neskundžia laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų atsakovo butui, garažo boksui ir UAB „Žalgirio loto“ akcijoms, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo 510 800 vienetų akcijų, nes atsakovui nebepriklauso 72 000 vienetų akcijų. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, jog teismas areštavo 510 800 vienetų akcijų, priklausančių atsakovui. Taigi pirmosios instancijos teismo akcijų areštas siejamas ne su visomis akcijomis, bet su atsakovui priklausančiomis akcijomis. Antstolis, vykdydamas nutartį turi teisę areštuoti atsakovui priklausančias akcijas, kurių maksimalus kiekis 510 800 vienetų. Tačiau jei atsakovui priklauso mažesnis akcijų kiekis, antstolis galės areštuoti mažesnį atsakovui priklausančių kiekį akcijų kiekį, tačiau negalės areštuoti daugiau nei 510 800 vienetų akcijų. Todėl apelianto argumentai, jog teismas areštavo daugiau akcijų nei priklauso atsakovui, neturi reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Apelianto nurodoma aplinkybė, jog ieškovas pateikė ieškinį teismui, kai atsakovas jam pareiškė pretenzijas, skundžiamos nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), todėl ieškovas turi teisę ginti savo teises ar interesus neatsižvelgiant į atsakovo veiksmus.

Apeliantas prašo taikyti atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka nagrinėja neįsiteisėjusias pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 301 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neturi teisės spręsti klausimo dėl atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 320 str.). Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia apeliantui kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo ne tik taikant laikinąsias apsaugos priemones, bet ir po jų pritaikymo, todėl atsakovui išaiškinama, kad esant realiai galimybei atsakovo nuostoliams atsirasti, jis gali pateikti galimų nuostolių paskaičiavimus ir kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones 104 000 Lt sumai atmestinas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Atsakovas šioje byloje nėra pareiškęs priešieškinio, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo prašymu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, taikydamas akcijų areštą, uždraudė disponuoti jomis, o taip pat uždraudė atlikti veiksmus, galinčius įtakoti akcijų vertę. Apelianto teigimu akcijų areštas trukdo efektyviai vykdyti bendrovės veiklos plėtros strategiją. Įstatymas nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog yra patvirtinta įmonės veiklos plėtros strategija, jog ji yra vykdoma, jog konkrečios laikinosios apsaugos priemonės trukdo efektyviai ją vykdyti, todėl atsakovo argumentai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Be to, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, tačiau bendrovei laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikomos, todėl įmonė gali vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Kartu pažymėtina, jog atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali trukdyti įmonės normalios ūkinės-komercinės veiklos, t.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti siekiama palikti galimybę iš esmės netrikdomai vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Tuo labiau teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės negali būti nemokumo ar įmonės veiklos pabaigos priežastimi. Apeliantui išaiškintina, jog jis turi teisę kreiptis į teismą prašydamas pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita ar prašydamas jų netaikyti (CPK 146 str.1-2 d.).

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog nėra pagrindo areštuoti atsakovo turto 151 001 Lt. Iš ieškinio (b.l. 1-9) matyti, kad ieškovas prašo taikyti restituciją, kurią taikant iš ieškovo atsakovui gali būti priteista 255 001 Lt. Ieškovo turtinis reikalavimas atsakovui yra 151 001 Lt. Taigi ieškovas privalės sumokėti atsakovui daugiau, nei privalės sumokėti atsakovas ieškovui, todėl nėra pagrindo manyti, jog atsakovas bus negalės įvykdyti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis šioje dalyje naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškovo prašymas areštuoti atsakovo turtą 151 001 Lt reikalavimui užtikrinti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 19 d. nutarties dalį, kuria areštuotas 151 001 Lt vertės atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, panaikinti ir klausimą šioje dalyje išspręsti iš esmės.

Atmesti ieškovo prašymą areštuoti 151 001 Lt vertės atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.