Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusio asmens) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai L. V. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21RE-833 administracinėje byloje Nr. AG-680/02-2024 (toliau – Komisijos sprendimas), kuriuo panaikintas Tarnybos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas Nr. SD(19.5)-4463 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ (toliau – Tarnybos sprendimas), Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. liepos 2 d. prašymą ir priimti naują sprendimą.

2.1. Komisijos sprendimas neatitinka teisinio reglamentavimo, nurodyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos apraše, patvirtintame Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2022 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Be to, Komisijos sprendime nurodyti argumentai cituojant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką neaktualūs šiam ginčui.

2.2. Vertinant paramos verslui kurti (toliau – PVK) paraiškų teikėjų paraiškas balais pagal Aprašo 42 priedą neprivaloma už kiekvieną vertinimo kriterijų skirti balus, t. y. šiuo atveju vertinama PVK paraiškos kokybė. Skirti balus už tai, kad PVK paraiškos teikėjas (pareiškėja) neturi įgytos kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo), nėra teisinio pagrindo, ir tai būtų tiesioginė diskriminacija kitų PVK paraiškų teikėjų atžvilgiu, kurie turi įgytą kvalifikaciją (išsilavinimą). Be to, pareiškėjai nėra uždrausta ir neužkertamas kelias balus „surinkti“ per kitus Aprašo 42 punkte nurodytus vertinimo kriterijus.

2.3. Pareiškėja steigia darbo vietą, kuriai nereikalinga kvalifikacija (įgytas išsilavinimas), kaip nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, ir vairuotojo funkcijų vykdymui pakanka tik vairuotojo pažymėjimo (kompetencijos), kurį pareiškėja turi. Tai nereiškia, kad už šį vertinimo kriterijų gali būti skiriami balai, kaip už turimą kvalifikaciją (įgytą išsilavinimą), be to, Komisijos spendime nurodytos Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 „Dėl Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Keleivių vežimo taisyklės) – neaktualus PVK priemonei ir negali būti taikomas. Keleivių vežimo taisyklių 37.1 papunktis nustato, ką vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti, tačiau tai nieko neturi bendro su Aprašo 42 priede 1 punkte nurodytu vertinimo kriterijumi ir jo vertinimu.

2.4. Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) sprendžia, kad pareiškėja negali nukentėti dėl to, kad nėra mokymo įstaigos, kurioje taksi vairuotojams suteiktų kvalifikaciją, atitinkančią Švietimo įstatymo nuostatas. Tarnybos nuomone, tai nėra institucijų neatlikti veiksmai, kadangi valstybė pati sprendžia už kokias mokymo programas suteikti kvalifikaciją, už kokias – kompetenciją. Tarnyba nekvestionuoja valstybės nustatytų mokymų programų už kurias suteikiamos kompetencijos, kaip šiuo atveju – B kategorijos vairuotojo pažymėjimas ir tokios mokymo programos baigimas asmeniui suteikia tik kompetenciją, kitaip tariant, asmeniui turint įgytas kompetencijas nėra teisinio pagrindo vertinti, kad jis turi kvalifikaciją. Be to, Komisijos sprendime paminėtos kompetencijos nebuvo aktualios pareiškėjos paraiškos vertinimo metu, kadangi Tarnyba vertindama paraišką vadovavosi Lietuvos profesijų klasifikatoriumi, galiojusiu iki 2024 m. liepos 1 d.

2.5. Tarnyba negali taikyti išimties ir skirti pareiškėjai balus už Aprašo 42 priede 1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų, jeigu to nenumato PVK reglamentuojantys teisės aktai, todėl Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

3. Pareiškėja atsiliepime nurodo nesutinkanti su Tarnybos skundu, tuo pagrindu, kad atitinkant nustatytus reikalavimus taksi vairuotojo darbo vietai, balai už šį kriterijų turi būti skiriami. Mano, kad vairuotojų rengimo mokyklos išduotas liudijimas ir jo pagrindu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra pakankami formalūs dokumentai taksi vairuotojo darbo vietai, todėl turi būti užtikrintas objektyvus paramos verslui paraiškos vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju Tarnyba ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreipiantis į teismą po to, kai buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ( LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, perkėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti, pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimo panaikinti Tarnybos sprendimą, pagrįstumą.

5. Nagrinėjamos bylos dalykas – Komisijos sprendimas, kuriuo panaikintas Tarnybos sprendimas.

6.1. Pareiškėja Tarnybai 2024 m. liepos 2 d. pateikė PVK paraišką subsidijai gauti – planuojama vykdyti veikla – taksi veikla (toliau – Paraiška).

6.2. Tarnybos 2024 m. liepos 18 d. raštu Nr. SD(19.5)-3994 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos tikslinimo“ (toliau – Raštas) nurodoma patikslinti Parašką, kadangi Paraiška neatitinka šių kriterijų:

6.2.1. Kartu su paraiška pateiktas nekorektiškas steigiamos automobilio vairuotojo darbo vietos technologinio darbo proceso aprašymas ir nepateiktas steigiamoje darbo vietoje numatytų pareigų aprašymas.

6.2.2. Paraiškoje nurodyti tikslią darbo laiko normą ir darbo laiko rėžimą .

6.2.3. Nurodyti išsamų steigiamos darbo vietos technologinį procesą, pateikiant išsamų darbo priemonės pagrindimą.

6.2.4. Pateikti vairuotojo pažymėjimo kopiją, kadangi pateikta kopija tik antros dokumento pusės.

6.2.5. Pateikti Paraiškos teikėjos atitikimo tikslinei grupei patvirtinančius dokumentus.

6.3. Pareiškėja tarnybai 2024 m. liepos 24 d. pateikė patikslintą Paraišką, kurią įvertinus nustatyta, kad Paraiška atitinka nustatytus atitikties vertinimo kriterijus. Paraišką įvertinus balais, nustatyta, kad Paraiška surinko 30 balų, Tarnybos sprendimu pareiškėja informuota, kad Paraiška atmesta, kadangi Paraiška nesurinko reikiamo 35 balų skaičiaus.

6.4.1. Už „Paraiškos teikėjo turimos kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo) atitiktis steigiamai darbo vietai“ kriterijų skirta 0 balų, kadangi turimos vairuotojo kategorijos, yra įgytos kompetencijos, kurios nepatvirtina įgyto išsilavinimo, tai nėra dokumentas, patvirtinantis paraiškos teikėjos turimą kvalifikaciją. Asmens kvalifikacija, už kurią gali būti skiriami balai – tai asmens įgytas išsilavinimas.

6.4.2. Už „Paraiškos teikėjo turimos darbo patirties, ilgesnės nei 6 mėnesiai, atitiktis steigiamai darbo vietai“ kriterijų skirta 0 balų, nes nėra automobilio vairuotojų keleivių vežimui darbo patirties, ilgesnės nei 6 mėnesiai.

6.4.3. Už „Paraiškos teikėjas registruotas Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuje ir steigia darbo vieta (-as) šio skyriaus aptarnaujamoje (-ose) savivaldybėje (-ėse), kurioje (-iose) bedarbių dalis skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų yra didesnė negu vidutiniškai šalyje“ kriterijų skirti 5 balai, nes pareiškėja registruota Šiaulių KAD Mažeikių skyriuje, darbo vieta steigiama Mažeikių mieste. Bedarbių dalis, skaičiuojant nuo darbingo amžiaus gyventojų Mažeikių r. sav. 2024 m. birželio 1 d. buvo 9,2 proc. ir yra 1,1219 karto didesnis negu vidutiniškai šalyje (8,2 proc.).

6.4.4. Už „Paraiškos teikėjas atitinka bent vieną iš šių tikslinių grupių – vyresnio amžiaus (50+) asmuo, jaunimas (iki 29 m. amžiaus), asmuo, kuriam nustatytas iki 55 proc. dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – iki 55 proc. darbingumo lygis)“ kriterijų skirta 0 balų, nes pareiškėja nepriklauso nei vienai tikslinei grupei.

6.4.5. Už „Paraiškos teikėjas atitinka bent vieną iš šių tikslinių grupių – vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų, buvęs emigrantas, per paskutinius 12 mėn. iki paraiškos pateikimo dienos buvo deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos“ kriterijų skirta 0 balų, nes pareiškėja nepriklauso nei vienai tikslinei grupei, pateiktas vaiko gimimo liudijimas – (duomenys neskelbtini).

6.4.6. Už „Steigiama (-os) darbo vieta (-os) padeda įgyvendinti tiek skaitmeninės transformacijos tikslą (Prioritetų įsakymo 1.1 papunktis) ir kartu yra susijusi (-ę) su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomiką (Prioritetų įsakymo 1.2.1–1.2.10 papunkčiai)“ kriterijų skirta 10 balų, nes pateiktuose dokumentuose pagrįsta, kad steigiama darbo vieta padeda įgyvendinti skaitmeninės transformacijos tikslą ir kartu yra susijusi su žaliosios transformacijos tikslų įgyvendinimu ir (arba) skatina žiedinę ekonomika.

6.4.7. Už „Paramos verslui kurti paraiškos tiekėjo nuosavų lėšų dalis nuo projekto vertės, proc.“ kriterijų skirta 15 balų, nes Paraiškos teikėjos nuosavos lėšos – 10 860 Eur, kurios sudaro 27,4937 proc. projekto vertės (39 500 Eur).

6.4.8. Už „Prašoma subsidija vienai darbo vietai įsteigti, lyginant su didžiausiu leistinu paramos darbo vietai steigti dydžiu, sudaro“ skirta 0 balų, nes prašoma subsidija – 28 640 Eur sudaro 99,9860 proc. lyginant su didžiausiu leistinu paramos darbo vietai dydžiu.

6.4.9. Už „Steigiama darbo vieta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2022 m. birželio 30 d. Nr. 4-849 „Dėl Aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintai aukštą pridėtinę vertę kuriančiai profesijai„ kriterijų skirta 0 balų, nes steigiama darbo vieta nėra aukštą pridėtinę vertę kurianti profesija.

6.5. Pareiškėja kreipėsi su skundu į Komisiją, nurodydama, kad Tarnyba netinkamai įvertino šiuos Paraiškos kriterijus:

6.5.1. „Paraiškos teikėjo turimos kvalifikacijos (įgyto išsilavinimo) atitiktis steigiamai darbo vietai“ (toliau – Vertinimo kriterijus Nr. 1) – pareiškėja nurodo, kad Rašte nebuvo nurodyta kokį dokumentą reikia pateikti, nėra aišku koks išsilavinimas taksi vairuotojui turi būti. Be to, steigiant taksi vairuotojo darbo vietą reikės ir vadybinių, teisinių žinių, todėl tam tinkamą kvalifikaciją (vadybos magistro laipsnį) turinti.

6.5.2. „Paraiškos teikėjo turimos darbo patirties, ilgesnės nei 6 mėnesiai, atitiktis steigiamai darbo vietai“ (toliau – Vertinimo kriterijus Nr. 2) – pareiškėja nurodo, kad Tarnybos sprendime nepasisakyta buvusio darbdavio AB „ORLEN Lietuva“ rašte nurodytų faktų, be to, AB „ORLEN Lietuva“ automobiliu veždavo asmenis į pasitarimus ir į kitus padalinius Būtingėje, Biržuose, Vilniuje, todėl turinti daugiau kaip 7 metus keleivių vežimo patirties, nes tai buvo dalis funkcijų, už kurias mokėtas atlyginimas.

6.6. Komisijos sprendimu panaikintas Tarnybos sprendimas, Tarnyba įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. liepos 2 d. prašymą ir priimti naują sprendimą. Tarnyba nesutikdama su Komisijos sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydama, kad Komisija netinkamai įvertino teisės aktuose nurodytą reglamentavimą, o Komisijos sprendimas iškreipia įstatymo leidėjo valią ir PVK tikslą.

7. Užimtumo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 1 punkte (2020 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. XIII-2846 redakcija) nurodyta, kad užimtumo rėmimo politiką įgyvendina Tarnyba, kitos valstybės institucijos ir įstaigos. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1390 redakcija) nurodyta, kad darbo vietoms steigti ar pritaikyti teikiama ši parama: 1) darbo vietų pritaikymo subsidijavimas; 2) vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas; 3) parama verslui kurti. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 3 dalyje (2022 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. XIV-1390 redakcija) nurodyta, kad Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta parama teikiama subsidijos gavėjams šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nurodytais atvejais, mokant subsidiją darbo priemonėms, būtinoms tiesioginėms darbo funkcijoms steigiamoje darbo vietoje atlikti, įsigyti ar turto valdymo teise ne mažiau kaip 36 mėnesius nuo numatomos darbo vietos įsteigimo dienos valdomoms patalpoms, reikalingoms darbo vietai įrengti, remontuoti, jeigu planuojamos išlaidos patalpoms įrengti, remontuoti neviršija 50 proc. visos subsidijos steigiamoms darbo vietoms dydžio.

8. Parama verslui kurti teikiama Užimtumo straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, siekiant paremti darbo vietų steigimą sau arba sau ir Tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams), jeigu asmenys darbo vietas sau arba sau ir Tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia labai mažose įmonėse, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 1 dalis (2022 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XIV-1106 redakcija)). Subsidija darbo vietai (vietoms) steigti mokama, jeigu darbo vietą sau arba sau ir Tarnybos siųstam bedarbiui (siųstiems bedarbiams) steigia asmuo, kuriam teikiant paramą darbo vietoms steigti Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka naudojamos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos kalendoriniams metams nustatytus prioritetus, kurie padeda įgyvendinti skaitmeninės ir žaliosios transformacijos tikslus, skatinti žiedinę ekonomiką ir (ar) mažinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) poveikį (Užimtumo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 1 punktas (2022 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. XIV-1106 redakcija)).

9. Aprašas nustato aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo sąlygas ir tvarką (Aprašo 1 punktas). Aprašo 201 punkte (2024 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-89 redakcija) nurodyta, kad PVK paraiškos išnagrinėjamos ir įvertinamos pagal paraiškos teikėjo ir PVK paraiškų atitikties Užimtumo rėmimo priemonių apraše numatytiems reikalavimams vertinimo formą (Aprašo 41 priedas). PVK paraiškos atitiktis Užimtumo rėmimo priemonių aprašo reikalavimams nustatoma PVK paraiškos pateikimo dienai. Aprašo 202 punkte (2024 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-89 redakcija) nurodyta, kad PVK paraiškas, atitinkančias Aprašo 41 priede nustatytus atitikties vertinimo kriterijus, vertina Priemonių organizavimo skyrius (toliau – POS) pagal PVK paraiškų kokybės nustatytus vertinimo kriterijus (Aprašo 42 priedas). Aprašo 42 priedas yra bendro pobūdžio forma, galiojanti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimo paraiškų vertinimui, pagal atitinkamus vertinimo kriterijus maksimalus galimų skirti balų skaičius – 100, pagal atitikimą konkrečiam vertinimo kriterijui skiriami atitinkami balai – 0, 5, 10 arba 15.

10. PVK paraišką įvertinus mažiau nei 35 balais, POS vedėjo sprendimu PVK paraiška atmetama, o apie priimtą sprendimą atmesti PVK paraišką per 3 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo raštu (elektroninėmis ryšio priemonėmis) informuojamas kiekvienas paraiškos teikėjas atskirai, pateikiant sprendimo kopiją, jame nurodant aiškias ir išsamias PVK paraiškos atmetimo priežastis, teisinius pagrindus ir apskundimo tvarką, kartu pateikiant užpildytą Aprašo 42 priedo kopiją (Aprašo 202.1 papunktis (2024 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. V-89 redakcija)).

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pagal Rašte nurodytas pastabas patikslinus Paraišką, ji atitiko nustatytus atitikties kriterijus. Vertinant Paraišką balais, be kita ko, pagal du Aprašo 42 priede nurodytus vertinimo kriterijus (Vertinimo kriterijų Nr. 1 ir Vertinimo kriterijų Nr. 2) balai nebuvo skirti ( 0 balų)

12. Pareiškėja akcentuoja, kad Tarnyba neskirdama balų už Vertinimo kriterijų Nr. 1 nenurodė koks dokumentas turėjo būti pateiktas, patvirtinantis kvalifikaciją (įgytą išsilavinimą) planuojant vykdyti taksi veiklą, ir mano, kad turimas vairuotojo pažymėjimas būtent ir patvirtina tam reikalingą kvalifikaciją, be to, turimas vadybos magistro laipsnis patvirtina vadybines ir teisines žinias, reikalingas steigiant tokią darbo vietą.

13. Tarnyba akcentuoja, kad pareiškėjos steigiamai darbo vietai turimas vairuotojo pažymėjimas tik patvirtina pareiškėjos kompetencijas, bet ne įgytą išsilavinimą, t. y. išsilavinimas patvirtinamas įrodymu (diplomu), kaip tai reglamentuota Švietimo įstatymo nuostatuose.

14. Švietimo įstatymo 2 straipsnio 8 punkte, nurodyta, kad kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma. Išsilavinimas – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripažįstama asmens tam tikro lygio branda, kompetencija, kvalifikacija (Šveitimo įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Pagal Švietimo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, kompetencija – gebėjimas atlikti tam tikrą veiklą, remiantis įgytų žinių, mokėjimų, įgūdžių, vertybinių nuostatų visuma.

15. Švietimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad profesinio mokymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti, keisti ar tobulinti kvalifikaciją ir pasirengti dalyvauti kintančioje darbo rinkoje. Atitinkamo lygio kvalifikacija suteikiama asmeniui, baigusiam profesinio mokymo programą ir (arba) nustatyta tvarka gavusiam jo įgytų kompetencijų įvertinimą (Švietimo įstatymo 12 straipsnio 5 dalis). Profesinį mokymą nustato Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Švietimo įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Švietimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad aukštojo mokslo studijų paskirtis – padėti asmeniui įgyti šiuolaikinį pažinimo ir technologijų lygį ir ūkio poreikius atitinkančią aukštojo mokslo kvalifikaciją, pasirengti aktyviai profesinei, visuomeninei ir kultūrinei veiklai. Baigus aukštojo mokslo studijų programą, įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija, atitinkanti Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį (Švietimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Aukštųjų mokyklų veiklos pagrindus ir studijas jose nustato Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Švietimo įstatymo 13 straipsnio 5 dalis). Aptartos Švietimo įstatymo nuostatos, iš esmės reiškia tai, kad asmuo įgyja atitinkamą kvalifikaciją, jeigu baigia profesinio mokymo ir (arba) aukštojo mokslo studijų programą.

16. Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) nustatyta vairuotojo pažymėjimų išdavimo, jų skelbimo negaliojančiais, naikinimo, saugojimo ir grąžinimo tvarka (Taisyklių 1 punktas). Vairuotojo pažymėjimo išdavimas – AB „Regitra“ veiksmai, kurių rezultatas yra vairuotojo pažymėjimo išrašymas ir įteikimas pareiškėjui (asmeniui, kuris kreipiasi dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje) (Taisyklių 2.5 papunktis). Vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę ir kurie nustatyta tvarka išlaikė vairavimo egzaminą (Taisyklių 3 punktas). Taisyklių 4 punkte, be kita ko, nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimai išduodami 10 metų.

17. AB „Regitra“ veiklos objektas – atlikti Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas eismo saugumo užtikrinimo srityje (AB „Regitra“ įstatų 8 punktas).

18. Taisyklių ir AB „Regitra“ įstatų nuostatos patvirtina, kad AB „Regitra“ neišduoda dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo baigė profesinio mokymo ir (arba) aukštojo mokslo studijų programą, kaip tai reglamentuota Švietimo įstatyme. AB „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, be kita ko, ribotam laikotarpiui, tik patvirtina teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, todėl negali būti vertinamas kaip kvalifikaciją (įgytą išsilavinimą) patvirtinantis dokumentas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba pagrįstai neskyrė balų pagal Vertinimo kriterijų Nr. 1.

19. Tarnyba neskirdama balų už Vertinimo kriterijų Nr. 2 nurodė, kad pareiškėja neturi automobilio vairuotojų keleivių vežimui darbo patirties, ilgesnės nei 6 mėnesiai. Pareiškėja nesutikdama su toliu vertinimu, akcentuoja, kad pagal ankstesnį darbo pobūdį reikėdavo automobiliu vežti asmenis į susirinkimus ir į kitus padalinius kituose miestuose, todėl turinti daugiau kaip 7 metus keleivių vežimo patirties, nes tai buvo dalis funkcijų, už kurias mokėtas atlyginimas.

20. Byloje pateiktas pareiškėjos gyvenimo aprašymas patvirtina, kad pareiškėja dirbo pareigose, kurių aprašymuose (kaip nurodo pati pareiškėja) nėra nurodoma veiklos, kaip yra suprantamos taksi (pavėžėjimo) paslaugos (Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18¹ straipsnis):

20.1. Veiklos palaikymo direktorė (2019 m. rugsėjo mėn. – 2024 m. birželio mėn.).

20.2. Paslaugų grupės vadovė (2017 m. vasario mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn.).

20.3. Teisininkė (2024 m. vasario mėn. – 2017 m. vasario mėn.).

20.4. Asistentė generalinio direktoriaus pavaduotojui / valdybos nariui (2013 m. vasario mėn. – 2014 m. vasario mėn.).

20.5. Logistikos vadybininkė (2009 m. liepos mėn. – 2013 m. vasario mėn.).

20.6. Vadovo asistentė – vertėja (logistikai) (2007 m. – 2009 m. birželio mėn.).

20.7. Pirkimų specialistė (paslaugos) (2004 m. – 2007 m.).

20.8. Sutarčių administratorė (2003 m. – 2004 m.).

21. Byloje pateikta AB „ORLEN Lietuva“ 2024 m. liepos 24 d. pažyma Nr. D2(5.15-1)-1723 „Apie L. V. darbą akcinėje bendrovėje „ORLEN Lietuva““ patvirtina, kad pareiškėjai buvo skirtas tarnybinis automobilis, pareiškėja turėjo gauti atitinkamas medicinines pažymas, tačiau tai nepagrindžia, kad pareiškėja dirbdama AB „ORLEN Lietuva“ vykdė ir taksi (pavėžėjimo) paslaugas, kaip tai reglamentuota Kelių transporto kodekso 18¹ straipsnyje. Tai, kad darbdavys mokėjo už pareiškėjai išduotas medicinines pažymas, ir už tam tikras funkcijas, susijusias su tarnybinio automobilio vairavimu, teismo vertinimu nepatvirtina pareiškėjos darbo patirties atitikties steigiamai darbo vietai.

22. Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje aiškinama, kad lingvistinio teisės aiškinimo metodo taikymas, kaip ir apskritai griežtas įstatymo raidės laikymasis taikant teisę, dažniausiai yra pagrįstas; šio teisės aiškinimo metodo svarbos negalima paneigti; taikant lingvistinį teisės aiškinimo metodą (kartu su kitais) yra užtikrinamas formalių teisės reikalavimų paisymas ir atitinkamo teisinio reguliavimo turinio vienodas supratimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Kita vertus, lingvistinis teisės aiškinimo metodas nėra vienintelis ar universalus, jo reikšmė neturi būti perdedama. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia (be kita ko) 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose) ne kartą yra konstatavęs, jog Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant lingvistinį (verbalinį) metodą, kad aiškinant Konstituciją privalu taikyti įvairius teisės aiškinimo metodus: sisteminį, bendrųjų teisės principų, loginį, teleologinį, įstatymų leidėjo ketinimų, precedentų, istorinį, lyginamąjį ir kt. Taigi, tas pats pasakytina ir apie visų žemesnės galios teisės aktų aiškinimą (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

23. LVAT yra nurodęs, kad nėra prielaidų Užimtumo įstatymo nuostatas aiškinti taip, kad asmenų, kuriems subsidija darbo vietai steigti mokama, ratas būtų išplėstas. Įstatymų leidėjas, numatydamas savarankiško užimtumo rėmimo atvejus ir formas, teisėtai ir pagrįstai apibrėžė asmenų, galinčių pretenduoti į subsidijas darbo vietoms steigti, ratą bei nustatė eilę sąlygų, kurias šie asmenys bei jų steigiamos įmonės turi atitikti. Konstitucijos 52 straipsnis, jos preambulėje įtvirtintas atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekis, konstituciniai valstybės socialinės orientacijos, socialinio solidarumo principai suponuoja, kad socialinės paramos santykių teisinio reguliavimo turinį gali lemti įvairūs veiksniai, inter alia (be kita ko) valstybės ir visuomenės ištekliai, materialinės ir finansinės galimybės, poreikis užtikrinti valstybės finansinį stabilumą, ūkio tvarumą ir plėtrą (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 7 d. nutarimas). Dėl šių veiksnių įstatymų leidėjo diskrecija pasirinkti ir įstatymu įtvirtinti socialinės paramos rūšis yra itin plati. Plečiamas Užimtumo įstatymo nuostatų aiškinimas pažeistų esminius socialinės apsaugos principus bei suteiktų galimybę asmenims piktnaudžiauti socialine parama (LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-710-552/2022).

24. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

25. Teismas konstatuoja, kad Tarnyba vertindama Paraiška tinkamai taikė aiškino Aprašo nuostatas ir pagrįstai neskyrė balų už Vertinimo kriterijų Nr. 1 ir Vertinimo kriterijų Nr. 2, todėl priėmė pagrįstą Tarnybos sprendimą. Teismas konstatuoja, kad Komisija priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Komisijos sprendimas naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepargrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atsakovės (skundą padavusio asmens) Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 21RE-833 administracinėje byloje Nr. AG-680/02-2024.

Pareiškėjos L. V. skundą dėl Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo Nr. SD(19.5)-4463 „Dėl paramos verslui kurti paraiškos atmetimo“ atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.